TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

STT agentai šaudydavo ir pro šalį

2016 02 10 6:00
STT būstinėje pastaruoju metu teko lankytis ne vienam politikui. Romo Jurgaičio (LŽ) nuotraukos

Kelis valdančiuosius į apklausas dabar kviečiantys Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) agentai anksčiau toli gražu ne visada švęsdavo pergalę. Iš pradžių – tardymas, įtarimai ir galbūt net antrankiai, po kurio laiko – tylus pralaimėjimas teisme. Tačiau dėl pastarojo meto tyrimų matoma daugiau optimizmo.

STT savo ataskaitoje pripažįsta: 86 proc. – toks yra išteisintų asmenų 2006–2011 metais skaičius. O jau 2012–2014 metų grafoje puikuojasi tik 14 proc. rodiklis.

Ne vienam aukštam politikui apklausa STT – jokia naujiena. Šios įstaigos duris kaip liudytojas yra varstęs ir dabartinis premjeras Algirdas Butkevičius, kuris kaip tik šią savaitę kviečiamas į apklausą.

Aiškinosi dėl Lietuvos pašto

Vitalijus Gailius: "STT šiuo metu apolitiška. Požymių, kad taip yra, labai daug. Matėme labai įvairių tyrimų. Galiausiai tarnyba ėmėsi truputį aukštesnio ešelono."

A. Butkevičiui prieš penkerius metus teko aiškintis dėl neskaidrių viešųjų pirkimų valstybės valdomame Lietuvos pašte. STT pareigūnai norėjo išgirsti, ar jis žinojo, kad kai kurių viešųjų pirkimų sąlygos buvo klastojamos, po konkurso galėjo būti perrašomos pažymos ir panašiai. Gedimino Kirkilo vadovaujamoje Vyriausybėje susisiekimo ministro pareigas ėjęs politikas apie savo vizitus STT tąsyk kalbėjo nenoriai. „Lankiausi dėl to, kad manęs klausė, ar man buvo žinoma, jog buvo parduodamas vienas objektėlis Kybartuose“, – aiškino jis.

Po maždaug trejų metų – 2013-ųjų gruodį – Vilniaus apygardos teismas Lietuvos pašto pastatų pardavimo byloje kaltu dėl piktnaudžiavimo tarnyba ir dokumentų klastojimo pripažino buvusį šios valstybės įmonės generalinį direktorių Ernestą Vaidelį. Kaltu šioje byloje dėl tokių pat nusikaltimų pripažintas buvęs Lietuvos pašto ūkio valdymo direktorius, Viešųjų pirkimų komisijos pirmininkas Algirdas Balčiūnas. Jis – prezidento Algirdo Brazausko tuomečio patarėjo Vladimiro Beriozovo žentas. Abu nuteistieji atsipirko beveik 5,6 tūkst. eurų baudomis.

A. Butkevičiaus pavardė STT tyrimų kontekste vėl sumirgėjo 2014 metais, kai paviešinus garso įrašą į skandalą įklimpo tuometis sveikatos apsaugos viceministras Gediminas Černiauskas. Iš įrašo stenogramos buvo galima suprasti, jog naudodamasis savo tarnybine padėtimi ir Vyriausybės vadovo vardu G. Černiauskas siekė, kad konkursą Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos vadovo pareigoms laimėtų jo partijos bičiulė Vilija Vertelienė. STT skelbė dėl šio įvykio pradėjusi ikiteisminį tyrimą, tačiau apie jo baigtį iki šiol nepranešta.

Buvusiam vicemerui – treji metai lygtinai

Turbūt garsiausias per keletą metų apkaltinamuoju nuosprendžiu pasibaigęs STT tyrimas – buvusio sostinės vicemero Romo Adomavičiaus tarpininkavimo kyšininkaujant byla. Buvusį įtakingą socialdemokratą teismas pernai nuteisė trejų metų laisvės atėmimo bausme, trejiems metams ją atidedant. Tačiau galutinis taškas šioje byloje irgi dar nepadėtas. R. Adomavičius sprendimą yra apskundęs aukštesnės instancijos teismui. Tačiau skubiai baigta šio aukšto politiko byla – retas tokio STT produktyvumo atvejis.

Dar 2013 metais STT vadovu paskirtas Saulius Urbanavičius netrukus pateko į kritikos audrą, kai jo vadovaujama tarnyba, ieškodama, kas nutekino Valstybės saugumo departamento informaciją, persistengė. Tirdami, kas galbūt atskleidė valstybės paslaptį, agentai puolė apklausti naujienų agentūros BNS žurnalistų, klausėsi jų pokalbių, vieną žurnalistų išsivedė iš parlamento rūmų, paėmė darbo kompiuterius, krėtė naujienų redaktorės namus ir garažą. Tąsyk STT vadovo kėdė buvo rimtai susvyravusi. Pati byla, kurioje figūruoja prezidentės patarėja Daiva Ulbinaitė, finišo dar nepasiekė.

Daug metų STT vaikėsi buvusį Seimo narį konservatorių Vitą Matuzą. Jį ir lobistą Andrių Romanovskį Vilniaus apygardos teismas išteisino tik dėl vieno didelės bylos epizodų. Kyšininkavimu, sukčiavimu ir piktnaudžiavimu Seimo nario padėtimi kaltinamo veikėjo byla tęsiama Apeliaciniame teisme.

Po šešerių metų nuo tyrimo pradžios užpernai bausmės sulaukė dar vienas dabar jau buvęs Vilniaus vicemeras „tvarkietis“ Evaldas Lementauskas. Apylinkės teismas konstatavo, kad E. Lementauskui pagrįstai buvo inkriminuotos nusikalstamos veikos dėl pažado duoti 140 tūkst. ir 200 tūkst. litų kyšius.

2014 metais prieš savivaldos rinkimus STT susidomėjo Visagino mere Dalia Štraupaite, Lietuvos laisvės sąjungos (liberalų) atstove. Ji įtariama piktnaudžiavimu tarnybine padėtimi – kyšininkavimu savivaldybei organizuojant viešuosius pirkimus. Nors D. Štraupaitė mere buvo išrinkta tiesiogiai, teismas ją nušalino nuo pareigų. Vėliau aukštesnės instancijos teismas po kurio laiko tokį sprendimą panaikino.

Domisi visa partija

Pernai STT pareigūnai įtarimus dėl prekybos poveikiu ir pinigų plovimo pateikė Rolando Pakso vadovaujamai partijai „Tvarka ir teisingumas“. Tai padaryta atliekant 2014 metais pabaigoje pradėtą didelės apimties ikiteisminį tyrimą. STT skaičiavo, kad iš viso už pažadus ir susitarimus dėl poveikio, vykdant skirtingus viešuosius pirkimus, partijos naudai galėjo būti priimta apie 380 tūkst. eurų kyšių.

Byloje – 12 įtariamųjų, o buvęs vidaus reikalų ministras Dailis Barakauskas apklaustas kaip specialusis liudytojas. Svarstyta, kad apklausos taip smarkiai sukrėtė politiką, kad jis ne tik atsistatydino iš ministro pareigų, bet ir atsiribojo nuo artimiausių bendražygių.

Pernai lapkritį po STT paviešintos informacijos apie kyšininkavimu įtariamą Utenos merą Alvydą Katiną iš premjero sekretoriato vadovės pareigų buvo priversta trauktis Džiuljeta Žiugždienė. Kaip skelbta, meras iš vienos bendrovės galėjo reikalauti kyšio Dž. Žiugždienės naudai. Pasibaigus teismo skirtam laikinam nušalinimui nuo pareigų, šių metų sausį į darbą įtariamasis A. Katinas sugrįžo.

Praėjusių metų pabaigoje STT agentai pričiupo Lietuvos žemės ūkio ir maisto produktų rinkos reguliavimo agentūros vyriausiąjį patarėją Žilviną Putramentą. STT paskelbė, kad vienai verslininkei buvo sudarytos išskirtinės sąlygos laimėti agentūros organizuojamus viešųjų pirkimų konkursus, kurių bendra vertė apie 128 tūkst. eurų. Už tai verslininkė esą atsilygindavo dovanų kuponais. Premjeras A. Butkevičius tąsyk pareiškė tokio lygio korupcijos agentūroje nesitikėjęs.

Netrukus atėjo ir Druskininkų eilė: STT užkliuvo savivaldybei priklausantis sveikatinimo ir poilsio centras „Aqua“ – esą čia buvo tvarkomasi lyg privačioje įmonėje.

Savas visada teisus

Jei STT agentams įkliūva saviškis, jis, žinoma, nėra kaltas, nes STT „politikuoja“, jeigu oponentų atstovas – tarnyba visada teisi. Maždaug tokia būna politinių jėgų reakcija į kilusius skandalus. Bet koks su politikais susijęs tyrimas netrukus tampa ir politinės kovos įrankiu.

Politologo Lauro Bielinio manymu, politizuotų tyrimų versija turi teisę egzistuoti. „Tačiau bet kokio STT aktyvumo pagrindu politikai sukuria politines inercijas. Ir taip įsiterpia į visiškai profesionalų nepolitinį veikimą. Ir savotiškai tyrimus sugadina, nes suteikia tam politinių aspektų. O dabar, artėjant rinkimams, politikai bet kokį veiksmą STT, prokuratūroje, teismuose bandys panaudoti ir savo politiniams tikslams“, – kalbėjo jis.

Seimo Antikorupcijos komisijos pirmininkas liberalas Vitalijus Gailius, vertindamas pastarųjų kelerių metų tyrimus, teigė, kad padėtis keičiasi. Į politiką pasukusio buvusio ilgamečio kriminalisto nuomone, STT šiuo metu apolitiška. „Požymių, kad taip yra, labai daug. Matėme labai įvairių tyrimų. Galiausiai STT ėmėsi truputį aukštesnio ešelono. Kalbu apie tyrimus, susijusius su asmenimis, kurie valstybės tarnyboje eina labai aukštas pareigas“, – dėstė jis. Geresnę STT darbo kokybę V. Gailius siejo ir su nauju tarnybos vadovu, ir su pokyčiais STT regioniniuose padaliniuose, prokuratūroje.

Beje, STT jau kurį laiką aktyviai domisi viešaisiais pirkimais – ne vienas politikas klimpsta būtent dėl jų. Su STT veikla, kai vadovavo Viešųjų pirkimų tarnybai (VPT), ne kartą susidūręs Žydrūnas Plytnikas priminė, kad ankstesni STT vadovai ne visada būdavo tokie uolūs.

„Kiek teko susidurti, buvo bylų, kurias būdavo galima ištirti iki pat galo. Nežinau, ar tai buvo politinis sprendimas, ar kas kita, tačiau jos nepasiekė rezultato. Daug buvo ir įvairiausių kreipimųsi iš VPT“, – pasakojo Ž. Plytnikas. Buvęs VPT vadovas pridūrė, jog jam STT atstovai nuolat kartodavo, kad patraukti kaltuosius atsakomybėn trukdo netobuli įstatymai.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"