TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

STT ir prokurorai ieško Kaipošiaus

2015 06 23 6:00
Daivai Gineikaitei ėmus gilintis į situaciją, paaiškėjo, kad paslaugų sąskaitoms apmokėti prireiks šimtu milijonų litų daugiau nei planuota. www.nzt.lt nuotrauka

Nacionalinės žemės tarnybos (NŽT) pirkimas, kuriam planuota išleisti keliasdešimt milijonų litų, išsipūtė iki beveik 130 mln. litų. Abejonių sukėlė ne tik tokio konkurso teisėtumas, bet ir tai, kad jo sąlygos galėjo būti pritaikytos vienam tiekėjui, kurio pasiūlyti įkainiai esą gerokai didesni nei rinkos kaina. Tačiau teisėtvarka neįžvelgia pagrindo pradėti ikiteisminį tyrimą.

NŽT prieš trejus metus paskelbė konkursą, kurio laimėtojai turėjo teikti žemės reformos darbams būtinas paslaugas: projektavimo, geodezijos, žemėtvarkos, kadastrinių matavimų ir pan. Nors tam per trejus metus buvo numatyta 30,6 mln. litų (apie 8,8 mln. eurų), bendra pateiktų siūlymų suma pasiekė 127 mln. litų (apie 37 mln. eurų).

Naujajai NŽT direktorei Daivai Gineikaitei kilo dvejonių dėl viešo konkurso teisėtumo, nes gavus tiekėjų siūlymus nebuvo įvertinta, ar pasiūlytos kainos nėra per didelės lyginant su NŽT turėtomis lėšomis. Taip pat suabejota, ar pirkimo sąlygos negalėjo būti pritaikytos išimtinai vienam tiekėjui, mat didesnėje pirkimo dalyje dalyvavo vienintelė įmonė.

NŽT kreipėsi į Generalinę prokuratūrą dėl minėto konkurso procedūros skaidrumo ir teisėtumo. Tačiau tiek ši institucija, tiek Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) atsisakė pradėti ikiteisiminį tyrimą. Toks Generalinės prokuratūros sprendimas apskųstas teismui.

3 kartus didesni įkainiai

D. Gineikaitei abejonių dėl minėto pirkimo kilo netrukus, kai ji pradėjo eiti pareigas ir kai NŽT pristigo pinigų atsiskaityti už atliktus darbus. Pradėjus gilintis į situaciją paaiškėjo, kad paslaugų sąskaitoms apmokėti prireiks šimtu milijonų litų daugiau negu planuota. Iki šiol trūkstamas lėšas institucija skolinosi iš Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM).

Be to, iš 59 pirkimų sutarčių 38 buvo sudarytos su valstybės įmone (VĮ) Valstybės žemės fondu, o jose nustatyti fiksuoti perkamų paslaugų įkainiai apie 3 kartus didesni nei kitų tiekėjų, su kuriais pasirašytos likusios pirkimų sutartys. „Kadangi nežinome, kaip ir kodėl tai padaryta, kreipėmės į kompetentingas institucijas ir paprašėme tai išsiaiškinti“, - kalbėjo D. Gineikaitė.

Atsisakymas nustebino

Iš NŽT gautą skundą Generalinė prokuratūra persiuntė STT. „STT atsisakė pradėti tyrimą, nes nenurodėme kaltų asmenų. Ši priežastis atrodo labai keista. Juk mes nesame institucija, kuri galėtų tirti tokius dalykus, nesame kompetentingi nustatyti, kas kaltas, ar buvo kaltų asmenų. STT atsisakymą apskundėme Generalinei prokuratūrai, bet ši mūsų skundo netenkino. Argumentai irgi labai keisti. Esą mūsų skundą atsisakoma tenkinti todėl, kad Viešųjų pirkimų tarnyba (VPT) dar nėra pateikusi galutinės išvados, ar minėtu atveju buvo Viešųjų pirkimų įstatymo pažeidimų. Manome, tai visiškai skirtingi dalykai, nes mums atrodo, jog gali būti kokių nors piktnaudžiavimo atvejų. Šį atsisakymą apskundėme teismui ir tikimės, kad jis įpareigos prokuratūrą pradėti ikiteisminį tyrimą“, - aiškino D. Gineikaitė.

NŽT sustabdė minėto konkurso užsakymų vykdymą ir paskelbė naują konkursą. Šio sąlygos gerokai lengvesnės, tad jame galės dalyvauti daugiau įmonių, taip pat numatytos perkamų paslaugų kainų ribos.

Laukia VPT išvadų

STT Viešųjų ryšių skyriaus viršininkas Ruslanas Golubovas minėjo, jog išsamiai išnagrinėjus NŽT skundą ir patikslinus jame nurodytas aplinkybes nenustatyta duomenų apie galimas korupcinio pobūdžio nusikalstamas veikas. „Todėl nebuvo teisinio pagrindo pradėti ikiteisminį tyrimą Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka pagal STT kompetenciją. Tačiau STT raštu kreipėsi į VPT ir paprašė įvertinti bei pateikti skunde minimų pirkimų sutarčių sudarymo patikrinimo išvadas. VPT informavo, kad išvadas STT pateiks atlikusi minėtų pirkimų ir sutarčių vertinimus. Gavus vertinimo išvadas bus sprendžiamas klausimas dėl tyrimo pagal STT priskirtą kompetenciją“, - sakė R. Golubovas.

Generalinės prokuratūros Komunikacijos skyriaus vedėja Elena Martinonienė taip pat teigė, jog atsisakyta atlikti ikiteisminį tyrimą, nes baudžiamasis procesas negali būti pradedamas, jeigu nėra padaryta nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių turinti veika. „Ikiteisminis tyrimas negali būti atliekamas siekiant nustatyti, ar apskritai kas nors padarė kokią nors nusikalstamą veiką. NŽT kreipėsi dėl galbūt padarytų, tačiau konkrečiai nenurodytų Viešųjų pirkimų įstatymo pažeidimų vykdant atvirą konkursą „Žemės reformos žemėtvarkos projektų ir jiems prilyginamų žemės sklypų rengimo ir įgyvendinimo paslaugos“. Rašte nurodytą situaciją pagal kompetenciją šiuo metu jau tiria VPT“, - dėstė E. Martinonienė. Jeigu VPT nustatys įstatymų pažeidimų, galimų korupcijos apraiškų, medžiagą tirti toliau bus galima perduoti teisėsaugos institucijoms ar kitoms valstybės institucijoms. Kol kas Generalinė prokuratūra jokios medžiagos iš VPT negavo.

VPT atstovė spaudai Vytautė Šmaižytė patvirtino, kad institucija tikrina minėto viešojojo pirkimo NŽT ir tiekėjų pasirašytas sutartis. Išvadų tikimasi sulaukti ne anksčiau kaip liepos mėnesį.

Pasiūlė mažiausią kainą

LŽ nepavyko susisiekti su 2012 metais NŽT vadovavusiu Vitu Lopiniu. VĮ Valstybės žemės fondo direktoriaus pavaduotojas Gintautas Vasiliauskas, laikinai vadovaujantis įmonei, sakė žinantis situaciją. Jo įsitikinimu, NŽT abejonės dėl pirkimo ir įmonės sėkmės konkurse nepagrįstos. G. Vasiliauskas prisiminė, kad prieš trejus metus NŽT organizuotame konkurse dalyvavo visi, kas norėjo, o laimėtojai pagal atskirus pirkimus nustatyti vadovaujantis mažiausia pasiūlyta kaina. „Mes daug kur pralošėme – maždaug trečdalyje vietovių. Laimėjome ten, kur pasiūlėme mažiausią kainą. Konkursai laimėti tokiomis kainomis, kurios yra realios ir atitinka rinkos sąlygas“, - tikino jis.

Anot G. Vasiliausko, pasibaigus konkursui viena jame dalyvavusi bendrovė apskundė teismui jo rezultatus ir pusę metų vyko teisminiai ginčai. „Galutiniu Apeliacinio teismo sprendimu pripažinta, kad konkursas buvo teisėtas, o kainos nustatytos pagrįstai“, - tvirtino pašnekovas. Jis stebėjosi, kodėl trejus metus NŽT neturėjo priekaištų VĮ Valstybės žemės fondo atliekamiems darbams. Tai, jog NŽT suabejojo konkurso teisėtumu ir sustabdė užsakymų teikimą, G. Vasiliauskas siejo su tuo, kad jo vadovaujama įmonė priminė institucijai apie nuolatines skolas ir paprašė atsiskaityti už suteiktas paslaugas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"