TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

STT įvaizdį sukuria visuomenė

2013 02 05 6:06
STT laikinasis direktorius S.Urbanavičius tikino, kad atliekant ikiteisminius tyrimus netikėtumo veiksnys - sulaikymas - taikomas tik surinkus pakankamai įrodymų. /Romo Jurgaičio nuotrauka

Aukšto rango sporto funkcionierių, valstybės pareigūnų ir Panevėžio privataus verslo atstovų galimų korupcinių ryšių tyrimas atsisuko prieš jo iniciatorius - Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) agentus. Dalis visuomenės ėmė ginti įtariamuosius ir pliekti pačią STT. Šios tarnybos laikinasis vadovas Saulius Urbanavičius atmeta jai metamus kaltinimus.

Antrankių žvangėjimas ir po juodomis kaukėmis veidus slepiančių STT agentų parodomoji įtariamųjų palyda į teismą. Po kurio laiko - tylus bylos numarinimas. Tokią nuomonę apie STT tyrimus yra susidariusi dalis visuomenės. Ji stebi ir galimos korupcijos skandalą Aukštaitijos sostinėje. Nors vos tik jam kilus Panevėžio miesto apylinkės teismas leido suimti tris šios istorijos herojus - verslininkę Dalią Kuklierienę, Panevėžio mero patarėją Darių Simėną ir Lietuvos krepšinio federacijos generalinį sekretorių Mindaugą Balčiūną, pastarąjį visuomenė jau beveik išteisino.

Kam žmogų suimti, jei jokie kaltinimai jam dar nepareikšti? Kodėl įtariamasis sulaikomas ne iškart, o tik po metus atliekamo tyrimo? Ar tai nerodo teisėsaugos noro pasipuikuoti prieš visuomenę, esą numanant, kad byla ateityje subliūkš? Tokie klausimai buvo keliami, kai teismas trims įtariamiesiems tuomet skyrė griežčiausią kardomąją priemonę - suėmimą.

Panevėžio apygardos teismas M.Balčiūnui skirtą suėmimą pakeitė kita kardomąja priemone. Jis trims mėnesiams nušalintas nuo pareigų, pusei metų jam skirtas namų areštas. Tai reiškia, kad įtariamasis nuo 22 val. iki 6 val. ryto privalo būti namie, o norėdamas išvykti privalo prašyti leidimo.

Statistika - STT naudai

Ar iš tikrųjų STT agentai moka tik skambiai žvanginti antrankiais, o bylos paprastai subliūkšta?

Viešai publikuojama STT veiklos ataskaita atskleidžia, kad taip nėra. Nors tarnyba dar nėra susumavusi visų praėjusių metų rezultatų, pirmojo pusmečio skaičiai iškalbingi. Per šešis mėnesius pradėtas 51 (per 2010 metų pirmąjį pusmetį - 36) tyrimas, tiek pat kartų atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą. Iš visų tirtų galimų nusikaltimų agentai per šešis mėnesius nutraukė 36 pradėtus ikiteisminius tyrimus nustačius, kad įtariamųjų veikoje nėra nusikaltimo sudėties. Iš viso per pusmetį pareigūnai atliko 191 ikiteisminį tyrimą, buvo nustatyti 165 įtariamieji, padarę galbūt korupcinio pobūdžio nusikaltimų.

2012 metų pirmąjį pusmetį STT pareigūnų tirtose bylose buvo nuteisti 46 asmenys, 3 išteisinti. Šie skaičiai yra geresni, palyginti su 2011 metų atitinkamu laikotarpiu, ir kur kas geresni nei kitų teisėsaugos institucijų - policijos, prokuratūros, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos - veikla.

Susidomėjimą lemia rangas

Tad kokios priežastys lemia pastarojo meto visuomenės nepasitenkinimą STT veikla? To LŽ teiravosi STT direktoriaus pareigas laikinai einančio Sauliaus Urbanavičiaus.

- Statistika teigia, kad jūsų vadovaujamos tarnybos pareigūnų atliekamuose ikiteisminiuose tyrimuose figūruojantys asmenys išteisinami palyginti retai. Kodėl visuomenėje paplito nuomonė, kad įtariamuosius sulaikote garsiai, o paleidžiate tyliai nutraukdami ikiteisminius tyrimus? Esą žmonės apjuodinami ir aplinkiniams visam laikui lieka nusikaltėliais.

- Mūsų tyrimai, skirtingai nei kitų ikiteisminio tyrimo institucijų, sukelia didžiausią susidomėjimą, nes paliečia politikus, aukšto rango valstybės pareigūnus, savivaldybių atstovus. Būtent dėl šių asmenų rango toks didelis visuomenės susidomėjimas ir kyla. Ar buvo viešai diskutuojama, tarkime, dėl mūsų sulaikytų paprastų policininkų? Ne, nes jie visuomenei kaip asmenys visiškai neįdomūs, nors jų galbūt padaryti nusikaltimai yra išskirtiniai.

Nebūna taip, kad ikiteisminį tyrimą pradėtume neturėdami pagrindo. Reaguojame į kiekvieną informaciją, pradedame tyrimą esant galimos nusikalstamos veikos požymių. Nesirenkame, reikia pradėti tyrimą ar ne, padėtis aiškėja tik jį atliekant. Ir apie kiekvieną tyrimą, kai tik pareiškiami įtarimai, informuojame visuomenę. Tada ir paaiškėja, ar mūsų pateikta informacija, nusikaltimą galbūt padarę asmenys yra įdomūs visuomenei ir žiniasklaidai. Praktika rodo, kad paskelbta informacija aktuali tiek, kiek joje kalbama apie visuomenei žinomus asmenis.

Todėl manyčiau, kad žmonės, priekaištaujantys dėl STT esą daromo viešo šou, yra neteisūs. Šiuo atveju STT įvaizdį sukuria pati visuomenė. Ir toks įvaizdis tėra laikinas, kol faktai yra nauji. Vėliau viskas pamirštama. Vienas pavyzdžių - buvusio Seimo nario Vito Matuzo korupcijos byla. Kai politikas buvo sulaikytas ir uždarytas į areštinę, daugelis, kaip ir dabartinės Panevėžio istorijos atveju, buvo įtikėję jo nekaltumu ir kritikos strėles laidė į STT, būta daug diskusijų ir įvairių nuomonių. Šiuo metu keli šios bylos epizodai jau perduoti teismui, tačiau visuomenė tuo nebesidomi.

Dar vienas pavyzdys - buvusio Trakų rajono mero Vytauto Petkevičiaus ir jo pavaldinių teismo procesas. Nors per jį atskleidžiama pikantiškų politinės korupcijos detalių ir aplinkybių, visuomenė tuo nesidomi.

Klaidingas įspūdis

- Užsiminėte apie V.Matuzo bylą. Joje dėl mažo epizodo - neapmokėtos medžioklės - buvo suimtas įtariamasis. Ar tokia kardomoji priemonė yra adekvati galimam nusikaltimui?

- Griežčiausias kardomąsias priemones, kaip numato įstatymas, skiria teismai. Ne STT agentai, o prokurorai kreipiasi į teismą dėl kardomųjų priemonių taikymo. Jei teismas, kuriam pateikiami visi ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys, leidžia suimti asmenį, matyt, tam yra pagrindo. Taigi ir šiuo konkrečiu atveju esu įsitikinęs, kad teismas turėjo pagrindą priimti tokį sprendimą.

- Norite pasakyti, kad visuomenė per mažai informuota apie ikiteisminius ir teisminius procesus, teisėsaugos ir teisėtvarkos pareigūnų funkcijas bei galias, todėl kaltė neretai suverčiama ne toms žinyboms?

- Taip. Nes visuomenė žino tiek, kiek jai įdomu arba reikia žinoti, ir pagal informacijos kiekį susidaro savo nuomonę. O ji būna įvairi. Kai kurie žmonės vertina teisėsaugininkų darbą, kiti - užjaučia įtariamuosius. Mūsų tarnybos įtariamieji - įtakingų ryšių turintys asmenys, einantys aukštas pareigas. Jie turi daug galimybių teisintis - ne tiesiogiai, vykstant baudžiamajam procesui, o ginti savo munduro garbę, tarkime, žiniasklaidoje, viešojoje erdvėje. Kiti įtariamieji, kaip, tarkime, paprasti policininkai, negauna nei laiko eteryje, nei puslapių spaudoje.

- Dėl pastarosios Panevėžio galimos korupcijos istorijos STT priekaištaujama, kad įtariamieji buvo sulaikyti tik praėjus geriems metams po pradėto ikiteisminio tyrimo. Esą ši aplinkybė rodo, kad įtariamieji nėra kalti, o STT mėgina įvykius "pritempti" prie nusikaltimo.

- Toks įspūdis gal ir gali susidaryti. Tačiau reikia suprasti, kad korupciniai nusikaltimai yra labai sudėtingi ir sunkiai išaiškinami. Galbūt susidaro įspūdis, kad vokelio su pinigais perdavimas - tai jau korupcija. Nebūtinai. Galimybių, kaip gauti naudos arba atlikti neteisėtus, korupcinio pobūdžio veiksmus, yra daugybė. Tai fiksuoti gana sunku, o norint ištirti, kad byla nesubliūkštų, surinkti įrodymus, kad teisme jų būtų daug, reikia laiko. Jei iš anksto praneštume apie pradėtą ikiteisminį tyrimą dėl tam tikros veikos, potencialūs įtariamieji sunaikintų įkalčius, susitartų, pateiktų naujų versijų. Todėl netikėtumo veiksnys - sulaikymas - taikomas tik surinkus užtektinai įrodymų.

- Vis dėlto ar tikrai Panevėžio istorijos atveju reikėjo suimti dviejų mažamečių vaikų tėvą M.Balčiūną? Nei jis, nei kiti suimtieji greičiausiai nesiruošė bėgti iš šalies ir slapstytis.

- Pakartosiu, kad suėmimą sankcionuoja teismas, jei tam mato priežasčių. Šiuo atveju mes manėme, kad įtariamieji gali trukdyti tyrimui - naikinti įkalčius, tartis tarpusavyje, kurti naujas gynybos versijas. Užimant tokią padėtį visuomenėje, daryti įtaką labai lengva.

M.Balčiūnui apeliacinės instancijos teismas kardomąją priemonę sušvelnino. Tačiau ir pusei metų skirtas namų areštas yra gana griežta kardomoji priemonė, apribojanti asmens judėjimo laisvę. Juolab kad asmuo, įtariamas padaręs net kelis nusikaltimus, trims mėnesiams nušalintas nuo pareigų.

"Visų susodinti nesiekiame"

- Jums taip pat priekaištaujama, kad tiriate tik smulkius korupcinio pobūdžio nusikaltimus. Neva už grotų sėdėjo tik keli nuteistieji, dauguma atsipirko išgąsčiu arba buvo teismo išteisinti.

- Nesiekiame visų susodinti už grotų. Kita vertus, bausmių įvairovė gana didelė - bauda, laisvės apribojimas, bausmės vykdymo atidėjimas. Tačiau nuteistas asmuo įgyja įsiteisėjusį teistumą, kuris užkerta jam kelią kopti karjeros laiptais, eiti tam tikras pareigas valstybės institucijose. Taigi STT tikslą pasiekia - užkerta kelią toliau galbūt vykdyti korupcinio pobūdžio veiką.

Teisingumą vykdo ne STT, prokuratūra, policija, o teismas. Ir tik jis gali nuspręsti, kaltas žmogus ar ne. Tik teismas gali nuspręsti, kokią bausmę skirti. Tik teismas kaltinamąjį gali išteisinti. Be to, būta ne vieno atvejo, kai baigiant nagrinėti bylą teisme prokuroras prašo jo neskirti labai griežtos bausmės.

- Prisiminkime rezonansinius atvejus, kai dėl įtarimų korupcija buvo sulaikyti Lazdijų rajono meras Artūras Margelis ir Birštono merė Nijolė Dirginčienė. Šiuos politikus teismai išteisino. Kaip galėtumėte paaiškinti tokius išteisinamuosius nuosprendžius?

- Abiem atvejais galimos nusikalstamos veikos požymių būta, mes rinkome įrodymus. Jie tuo metu pasirodė svarūs ir prokurorams, ir tam tikrus veiksmus sankcionavusiems teismams. Taigi turėjome pagrindo pradėti ikiteisminius tyrimus. O ar šie ikiteisminiai tyrimai buvo klaida ar ne, dabar sunku spręsti.

- Ar esate garantuotas, kad dabartinės Panevėžio korupcijos bylos neištiks toks pat likimas? O gal pajutote spaudimą ją numarinti?

- Išankstinės prognozės būtų neobjektyvios. Tačiau, remdamasis turima informacija, neabejoju, kad byla kaip galima greičiau nukeliaus į teismą. O spaudimas juntamas tik iš bylos aplinkybių nežinančios visuomenės, savaip traktuojančios įvykius. Kita vertus, kai kuriems pareigūnams, ypač jauniems ir ne tokiems patyrusiems, dėl visuomenėje formuojamos arba jau susiformavusios nuomonės, nepagrįstų kaltinimų STT gali šiek tiek sumažėti motyvacija, nusvirti rankos. 

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"