TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

STT vadovas: "Eisime jau pramintu taku"

2013 04 08 6:00
S.Urbanavičius: "Gyventojų pranešimai mums vis tiek yra vertingas informacijos šaltinis, net jei pagal pateiktus duomenis pradėti ikiteisminio tyrimo negalime." /Romo Jurgaičio nuotrauka

Naujuoju Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) vadovu paskirtas Saulius Urbanavičius nežada imtis radikalių struktūrinių ar kadrinių pertvarkų, nes mano, kad STT dirba gana gerai. Vienas pagrindinių jo uždavinių - daugiau dėmesio skirti tiriant korupcinio pobūdžio finansinius nusikaltimus, kurie valstybei daro didžiausią žalą.

Šeštuoju STT direktoriumi tapęs neseniai 40-metį atšventęs S.Urbanavičius tikina gerai išanalizavęs šios institucijos pastarųjų metų veiklą ir priėjęs prie išvados, kad pavaldiniai nėra padarę esminių klaidų tirdami galimą valdininkų bei politikų korupciją. Naujojo tarnybos vadovo teigimu, joje reikėtų sustiprinti nebent analitikų pajėgas ir kelti jaunų darbuotojų kvalifikaciją, nes korupcinio pobūdžio veikos dažniausiai yra latentinės, kai apie jas žino tik nusikaltimo dalyviai, todėl teismuose sunkiai įrodomos.

"Bet kuris įvykis, kai sulaikomi įtariami asmenys, sukelia rezonansą, nes jie yra įdomūs visuomenei - politikai, aukštas pareigas einantys valstybės tarnautojai", - aiškindamas, kodėl STT pastaruoju metu sulaukia ne tik pagyrų, bet ir kritikos, neretai nepamatuotos ir nepagrįstos, interviu "Lietuvos žinioms" sakė S.Urbanavičius.

Lygiuojasi į užsienį

- Pasirašiusi dekretą dėl jūsų skyrimo STT direktoriumi, prezidentė Dalia Grybauskaitė jus pakvietė pokalbio. Po susitikimo viešumoje pasirodė intriguojanti informacija, esą valstybės vadovė prašė jūsų skirti daugiau dėmesio kovai su korumpuotais įtakingais verslininkais ir politikais, tirti korupcijos apraiškas stambiuose energetiniuose objektuose. Kas tie įtakingi verslininkai ir politikai, ar jie iš tiesų yra įsivėlę į korupciją?

- Patikinu, kad su prezidente nekalbėta apie konkrečius ikiteisminius tyrimus ir neminėtos kokios nors verslininkų ar politikų pavardės. Valstybės vadovei pristačiau STT veiklos kryptis, prioritetus, galimus pokyčius. Jie nebus labai ryškūs, nes manau, kad tarnyba eina teisingu keliu. Prezidentė atkreipė dėmesį į tas sritis, kuriose, jos manymu, korupcija daro didžiausią žalą, - energetikos, atliekų tvarkymo, komunalinio ūkio, aplinkosaugos, statybos, sveikatos apsaugos, švietimo. Šių sričių priežiūra yra ir mūsų strateginiuose veiklos planuose. Jei kalbame apie politikus, tegaliu pasakyti, jog visada vadovaujamės principu, kad prieš įstatymą visi yra lygūs.

- Prieš svarstant jūsų kandidatūrą Seime vėl pasigirdo kalbų apie esą neefektyvų STT darbą - daug triukšmingai pradėtų ikiteisminių tyrimų baigiasi nesėkme, teismai kaltinamuosius išteisina. Minėta, kad pernai išteisinta net 16 teisiamųjų - tai rekordas per visą STT 16 metų gyvavimo istoriją.

- Tarnyboje atlikome pirminę teismų sprendimų analizę. Išties 2012 metais priimta 16 išteisinamųjų nuosprendžių bylose, kuriose tyrimą atliko STT pareigūnai. Tačiau iš 16 išteisinamųjų nuosprendžių įsiteisėję yra tik septyni. Koks bus kitų devynių asmenų likimas, dar sunku prognozuoti. Išteisinimą pirmosios instancijos teisme vertiname tik kaip pirminį, tarpinį rezultatą. Neskundžiamus išteisinamuosius nuosprendžius Aukščiausiasis Teismas patvirtino tik trims asmenims. Žinant, kad pernai STT bylose buvo teisiami 104 asmenys, galutiniai išteisinamieji nuosprendžiai tesudaro 3 procentus. Manau, kad šis rezultatas, palyginti su kitomis teisėsaugos institucijomis, mūsų tarnybos darbo tikrai nemenkina.

Išanalizavome ir priežastis, kodėl teisiamieji buvo išteisinti. Vienoje byloje teismas konstatavo, kad inkriminuojamose veikose nėra tyčios, kurią įrodyti labai sunku, kitoje - peržengtos nusikalstamos veikos imitavimo modelio ribos, taigi surinkti įrodymai nepripažinti patikimais. Ir trečias atvejis - esą nebuvo piktnaudžiavimo požymio, nepadaryta didelės žalos, nenustatyta tyčia tokiai žalai padaryti.

Iš dalies pripažįstame, kad taip yra, gerbiame teismo sprendimus. Tačiau analizuosime tokius atvejus kituose teismų nuosprendžiuose, nes pastebime, kad panašios arba identiškos situacijos skirtinguose teismuose traktuojamos nevienodai. Turėdami tikslius duomenis, bandysime diskutuoti su Aukščiausiojo Teismo pirmininku, Nacionaline teismų administracija.

- Gal bandėte analizuoti ir lyginti STT bei kitose teisėsaugos institucijose atliktus ikiteisminius tyrimus, kurie baigėsi išteisinamaisiais nuosprendžiais?

- Tokios informacijos neturiu. STT rezultatus lyginome su kitų šalių panašių tarnybų veiklos rezultatais. Galime daryti išvadą, kad ir kitų šalių teisėsaugos institucijos, kurios imasi rimtų, sudėtingų bylų tyrimo, visada susiduria su situacija, kai tam tikras skaičius asmenų yra išteisinami. To galima išvengti tik tiriant smulkius nusikaltimus, juk kuo mažiau kaltinamųjų, tuo mažiau ir išteisintųjų.

Visuomenė primiršta

- Bet politikai vis vien nerimsta - STT agentai įtariamuosius sulaiko garsiai, paskui byla "apmiršta".

- Tokiu atveju priminčiau vieną pastarųjų "garsių" korupcijos bylų - Trakų rajono savivaldybės buvusių vadovų. Kaltinimai šioje byloje iš viso pareikšti 14 fizinių ir 5 juridiniams asmenims, ikiteisminis tyrimas pradėtas dar 2007 metais. Ir tik dabar byla baigiama nagrinėti pirmosios instancijos teisme, prokuroras paprašė kaltinamiesiems skirti realias bausmes. Teismo procesas rodo, kad ikiteisminis tyrimas ėjo reikiama linkme. Todėl griebiamasi įvairiausių gynybos būdų - ligų, rašomi skundai, įvairūs prašymai. Dėl šių priežasčių ir užsitęsusio proceso šis korupcijos atvejis, prieš kelerius metus visuomenėje sukėlęs didžiulį rezonansą, dabar daugelio atmintyje išbluko.

Jei kalbama apie bylų "skambumą", reikia pabrėžti, kad bet koks įvykis, bet kuris sulaikymas sukelia rezonansą, nes įtariamieji yra įdomūs visuomenei - politikai, aukštas pareigas einantys valstybės tarnautojai.

- Patenkinkite visuomenės smalsumą. Kiek pasistūmėjo rezonansinė Panevėžio viešbučio "Romantic" rekonstrukcijos byla, kurioje įtariamieji - ir vietos politikai, ir Krepšinio federacijos vadovas? Ar dėl šios bylos jaučiate politikų spaudimą?

- Ikiteisminis tyrimas vyksta. Kilus ažiotažui visuomenėje ir pasipylus kritikos strėlių į STT, Generalinė prokuratūra atliko patikrinimą ir konstatavo, kad pagrindas atlikti ikiteisminius veiksmus buvo. Pareigūnai pažeidimų nepadarė, viską atlieka teisėtai. Šioje byloje daug įtariamųjų, proceso dalyvių, nusikalstamos veikos epizodų, tad tikėtis, kad ji teisme atsidurs po savaitės ar kitos, neįmanoma.

Tiesioginio politikų spaudimo ir dėl šios, ir dėl kitų bylų, norint tyrimus pakreipti kam nors palankesne linkme, bent aš asmeniškai nesu sulaukęs. Tačiau viešojoje erdvėje juntamas nesuprantamas dėmesys įtariamiesiems, daromos išankstinės išvados, kad jie - geri žmonės ir nusikalsti negalėjo.

- STT yra pradėjusi ne vieną skambų tyrimą, atsispyrusi nuo gauto skundo, pareiškimo ar pranešimo. Kiek apskritai tokia informacija naudinga?

- Vykdant kriminalinės žvalgybos veiksmus, mūsų iniciatyva atskleidžiant nusikaltimus, STT indėlis yra didesnis. 2012 metais gauta 46 proc. daugiau asmenų skundų, pareiškimų ir pranešimų negu 2011-aisiais. Tačiau net 115 atvejų nutarta atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą. Tokių nutarimų, palyginti su 2011-aisiais, padaugėjo 7 proc., o palyginti su 2010 metais, - net 72 procentais. Iš dalies taip yra dėl to, kad žmonės prie korupcijos vis dar priskiria daugelį kasdienio ir valstybės gyvenimo negerovių. Tačiau gyventojų pranešimai mums vis tiek yra vertingas informacijos šaltinis, net jei pagal pateiktus duomenis pradėti ikiteisminio tyrimo negalime. Todėl visada raginame žmones nedvejoti ir pranešti STT apie jiems žinomus galimos korupcijos atvejus.

- Norite pasakyti, kad politikai ir valdininkai neturėtų ramiai miegoti, nes dirba STT kriminalinė žvalgyba?

- Ramiai neturėtų miegoti tie, kurie daro ar linkę daryti korupcinius nusikaltimus.

- Kokių permainų pasikeitus STT vadovybei galima tikėtis šios tarnybos struktūroje?

- Manau, kad tarnyba dirba gana gerai, tačiau neišvengsime naujų idėjų, naujų pokyčių. Didelių pertvarkų tikrai neplanuojame, tik nedideles struktūrines. Kaip ir iki šiol, daugiausia dėmesio skirsime didžiausią žalą valstybei darantiems nusikaltimams tirti, išplėsime ir naują tyrimų kryptį - finansinių nusikaltimų, bandysime išsiaiškinti turto neteisėto įgijimo, neteisėto praturtėjimo atvejus. Kita pokyčių kryptis - bus stiprinami pareigūnų analitiniai gebėjimai, kad atliekant ikiteisminį tyrimą informacija būtų renkama ir analizuojama kuo išsamiau ir maksimaliai įvairiapusiškai.

Nuskriausti, bet nesiskundžia

- STT - viena teisėsaugos institucijų, bent viešai nesiskundžiančių lėšų stygiumi, darbuotojų trūkumu. Nejaugi padėtis išties tokia gera?

- Į kiekvieną situaciją reikia žiūrėti blaiviai - yra kaip yra. Visos tarnybos nori plėstis, bet yra tam tikros ribos. Mūsų tikslas - kelti darbuotojų kvalifikaciją, daryti tarnybą patrauklesnę, kad sugebėtume pritraukti kvalifikuotesnių darbuotojų. Dėl sumažėjusio finansavimo vyksta nemaža kadrų kaita - esame ne tokie konkurencingi kaip anksčiau, kai tarnyba buvo įkurta, kai visi norėjo joje dirbti.

2012 metais STT darbuotojų kaita sudarė apie 9 procentus. Iš STT per metus atleistas 21 darbuotojas (17 statutinių valstybės tarnautojų ir 4 darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartis), iš jų 13 vykdė baudžiamojo persekiojimo, 3 - korupcijos prevencijos, 5 - kitas funkcijas. Į STT pernai priimti 25 darbuotojai (21 statutinis valstybės tarnautojas ir 4 darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartis), iš jų 21 - baudžiamojo persekiojimo, 1 - korupcijos prevencijos, 3 - kitoms funkcijoms vykdyti. Šių metų pradžioje buvo 16 laisvų pareigybių.

Didesnę nei planuota (iki 7 proc.) darbuotojų kaitą galėjo lemti keletas priežasčių, bet viena svarbiausių - ketvirtus metus besitęsiantis priedų už kvalifikacines kategorijas ir pareiginės algos koeficientų STT pareigūnams sumažinimas. Skirtingai nei kai kurių kitų institucijų, STT darbuotojų darbo užmokestis buvo mažinamas ne vieną, o du kartus. Jaučiamės labiau nukentėję negu kitos teisėsaugos institucijos. Tiesa, Seime turėtų būti svarstomos STT statuto pataisos. Jas priėmus STT pareigūnai gaus garantijų, kurių neturime, palyginti su kitomis statutinėmis institucijomis. Be to, finansavimo mažinimas palietė ne tik darbo užmokestį - šiandien situacija yra tokia, kad nusikalstamai veikai išaiškinti finansavimas sumažintas beveik perpus, palyginti su 2008 metais. Taigi trauktis toliau tiesiog nėra kur.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"