TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Studentus į užsienį gena mada

2011 05 21 0:00
Corbis/Scanpix nuotrauka

Krašto aukštųjų mokyklų bakalauro studijų kokybė ne prastesnė nei daugelio užsienio universitetų, o kai kurių - net geresnė. Ir nors įgijusieji lietuvišką diplomą turi ne ką mažiau šansų įsidarbinti, šūkis "Bet kokia kaina - pirmyn į Vakarus!" tarp mūsų studentų vis dar gajus. Tačiau už neapgalvotus sprendimus kartais tenka brangiai sumokėti.

Jungtinės Karalystės Bedfordšyro, Midlsekso, Bradfordo, Notingamo ir "AngliaRuskin" universitetai - dažniausiai minimi tarp lietuvių. Tačiau dalis jų pagal vietą pasaulinių reitingų lentelėse atsiduria greta lietuviškų aukštųjų mokyklų arba joms nusileidžia. Tad kas gena Lietuvos abiturientus į užsienio mokymo įstaigas?

Įrodymai reitingais

Pasaulinėje universitetų reitingavimo sistemoje www.webometrics.info Kauno technologijos universitetas (KTU) užima 923 vietą, Vilniaus Gedimino technikos universitetas (VGTU) - 931, Vilniaus universitetas (VU) - 972 vietą. Tiesa, kitos Lietuvos aukštojo mokymo įstaigos į pirmąjį pasaulio universitetų tūkstantuką nepatenka. Bradfordo ir Midlsekso universitetai pagal reitingą artimi lietuviškiesiems - 890 ir 916 vietos, o štai tarp lietuvių populiarus Jungtinės Karalystės "NottinghamTrent" universitetas atsiduria gerokai žemiau - 1828 vietoje. "AngliaRuskin" universitetui tenka tik 2737-oji, o Bedfordšyro universitetui - vos 3195 vieta.

Kitos pasaulinės reitingų sistemos SCIMAGO duomenimis (vertinamos tik tos mokslo bei mokslo ir studijų institucijos, kurios 2008 metais paskelbė ne mažiau kaip 100 mokslinių publikacijų, registruotų SCOPUS duomenų bazėje), VU užima 994 vietą, KTU - 1399-ąją, VGTU - 1469-ąją, Kauno medicinos universitetas 1768-ąją vietas. Bradfordo universitetas, SCIMAGO duomenimis, yra 947, "NottinghamTrent" universitetas - 1535, o kai kurie mūsų tautiečių pamėgti užsienio bei kiti mūsų krašto universitetai į šią duomenų bazę visai nepateko.

Beje, garbingiausiose pirmosiose vietose šioje duomenų bazėje puikuojasi ne universitetai, bet mokslo įstaigos: Kinijos mokslų akademija, Prancūzijos mokslų tyrimo centras ir Rusijos mokslų akademija. Ką liudija visi šie reitingai? Akivaizdu, kad kai kurios Lietuvos aukštosios mokyklos pagal dėstymo kokybę, žinomumą pasaulyje, dėstytojų kvalifikaciją ne tik neatsilieka nuo daugelio lietuvių pamėgtų užsienio universitetų, tačiau ir ne vieną jų gerokai pralenkia.

Einantis prieš srovę

Vilniaus licėjaus direktorius Saulius Jurkevičius prisipažino nesąs sužavėtas, kad kas antras licėjaus abiturientas renkasi studijas užsienyje. "Tai dėl mados vėjų", - tikina jis ir beatodairišką žavėjimąsi studijomis užsienyje vadina nepamatuotu. "Sunku eiti prieš srovę, bet licėjaus interneto svetainėje paskelbiau tyrimą "Ką reikėtų žinoti apie studijas Lietuvoje ir užsienyje". Mūsų krašto universitetuose pastaraisiais metais įvyko daug pasikeitimų (įrengtos naujos laboratorijos, bibliotekos, atnaujinta kompiuterinė technika, modernizuotos studijų programos, keitėsi dėstytojai), todėl seni stereotipai jau nebeatitinka tikrovės. Vis dėlto dabartinių moksleivių tėvai dar vadovaujasi nuo seno susiformavusia nuomone, kad Lietuvoje viskas blogai. Patarčiau jiems išsamiau įvertinti padėtį ir tik tada spręsti", - sako prestižinės krašto mokyklos vadovas.

Pašnekovo nuomone, dėl bakalauro studijų neverta keliauti į užsienį, kai Lietuvoje galima įgyti platesnį išsilavinimą ir ne už pinigus. S.Jurkevičius pasakoja apie Oksfordo universiteto studento prisipažinimą, kad jis studijuoja vien matematiką. "Paklaustas, kokių dalykų, be matematikos, jis dar mokomas, jaunuolis atsakė: "Jokių." Tačiau studijuojant reikėtų ir logikos kurso, ir kitų dalykų", - stebisi Vilniaus licėjaus direktorius. Pasak jo, mes, lietuviai, nepagrįstai neigiamai save vertiname ir 20 metų nesugebame atsikratyti komplekso prieš Vakarus.

"Tačiau mūsų studentai, pagal ERASMUS programą vieną semestrą studijuoti išvykę į Vakarų universitetus, įsitikina, kad daug kur net prasčiau nei pas mus. O mes, pasidavę masinei lėkimo į užsienį bangai, padedame vakariečiams uždirbti", - tvirtina S.Jurkevičius. Pedagogo nuomone, bakalauro studijos Lietuvoje, turint galimybę dalį jų tęsti pagal ERASMUS programą, - geriausias pasirinkimas daugeliui mūsų krašto jaunuolių.

Profesiją renkamės pagal madą?

Švietimo ir mokslo viceministrė Nerija Putinaitė taip pat tikina pastebėjusi, kad lietuviai, užuot surinkę ir įvertinę informaciją apie aukštojo mokymo įstaigas, pasiduoda pasenusiems stereotipams. Pasak viceministrės, dažniausiai vadovaujamasi dviem kriterijais: "patinka" ir "populiaru". "Jei mokykloje patiko fizika, renkamasi fiziką, o jei mokykloje populiari ekonomika, studijuojama ekonomika. Stebina ir tėvų kartais net šiurkštūs bandymai daryti įtaką atžaloms. Antai įdiegus elektroninę sistemą, kurios prisijungimo kodus žinojo tik patys stojantieji, pastebėtas ne vienas tėvų bandymas gauti kodus, sužinoti, kokią specialybę sūnus ar dukra įrašė pirmuoju numeriu, ir galbūt pakeisti vaiko pasirinkimą", - pasakojo N.Putinaitė. Pašnekovės nuomone, tėvai retai įvertina universitetų reitingus bei absolventų įsidarbinimo galimybes.

"Ir tėvai, ir jų atžalos prisirinkę viešojoje erdvėje sklandančių stereotipų. Tarkime, kad studijuoti užsienyje pigiau nei Lietuvoje. Tačiau tai netiesa. Ekspertai apskaičiavo, kiek kainuoja studijos užsienyje ir kiek lėšų reikia ten pragyventi. Viena vertus, didesnių nuolaidų siūlo ne itin paklausūs užsienio universitetai. Todėl renkantis pigiausią aukštąją mokyklą verta pagalvoti apie siūlomo išsilavinimo kokybę. Kita vertus, daugelyje užsienio valstybių pragyventi gerokai brangiau", - teigė N.Putinaitė.

Švietimo ir mokslo ministerijai neretai tenka patvirtinti užsienyje įgytą aukštojo mokslo diplomą, tačiau kartais to padaryti neįmanoma. "Kai žmogui suteiktos žinios neatitinka visos aukštojo mokslo programos, pripažinti aukštojo mokslo diplomo negalime. Tokiais atvejais siūlome mokslus tęsti Lietuvoje, įskaitant užsienyje išmoktus dalykus", - pasakojo viceministrė.

Kartais jauni žmonės į užsienio aukštojo mokymo įstaigas stoja ne tik dėl žinių. Siekiama įgyti patirties užsienyje, pažinti kitus kraštus, integruotis į vietos studentų bendruomenę. "Patirtis yra svarbi, tačiau vien dėl mados stoti į užsienio aukštojo mokymo įstaigas jaunam žmogui neverta", - įsitikinusi N.Putinaitė. Ji priminė, kad vienos nuomonės dėl užsienyje įgyto diplomo "svorio" nėra. "O ir darbdaviams svarbiau, ką konkretus žmogus moka, kaip geba taikyti žinias. Užsienyje įgytas diplomas nesuteikia prioriteto įsidarbinant net Lietuvoje. Žinoma, išskyrus tuos atvejus, kai labai gabūs, ambicingi žmonės baigia prestižinius pasaulio universitetus", - tvirtina viceministrė.

Svarbiausia - sugebėjimai

"Asmeninės savybės gali suvaidinti lemiamą vaidmenį įsidarbinant. Juk turtingi tėvai, mokslo rezultatai ar diplomai tik padidina tikimybę gauti gerą darbą, - įsitikinęs Lietuvos darbo biržos (LDB) Darbo išteklių skyriaus vyr. specialistas Valdas Maksvytis. - Kita vertus, studijos užsienyje gali keisti jauno žmogaus mąstyseną, praplėsti jo požiūrį. Tačiau šių visų dalykų galima pasisemti ir Lietuvos aukštojo mokslo įstaigose bei pasinaudojus įvairiomis studentų mainų užsienyje programomis. Be to, atsiranda vis daugiau savanorystės užsienyje programų. Antai Kauno jaunimo darbo centre šiuo metu triūsia savanoriai iš Ispanijos ir Austrijos. Tereikia šiek tiek veiklumo, noro ir pastangų."

LDB 2010 metais atliko biržoje registruotų absolventų motyvacijos ir įsidarbinimo galimybių tyrimą. Iš apklausoje dalyvavusių 4830 asmenų 57 proc. turėjo aukštąjį išsilavinimą. Respondentų nuomone, galimybę įsidarbinti 70 proc. atvejų lemia darbo patirtis, 59 proc. - įgyta kvalifikacija ir profesinis pasirengimas, 39 proc. - asmeninės savybės, 22 proc. - pažintys ir ryšiai. Tačiau darbdaviai 72 proc. atvejų reikalauja darbo patirties, 26 proc. - geresnio praktinio pasirengimo. 23 proc. jų svarbu, kad specialistas atitiktų kvalifikaciją, 17 proc. nepriima be pažįstamų rekomendacijų ir tik 8 proc. pageidauja konkrečios mokymo įstaigos absolventų. Dar tiek pat reikalauja užsienio kalbos žinių.

Mažiau nei kas dešimtas krašto darbdavys pageidauja konkrečių mokymo įstaigų absolventų. Diplomo "tautybė" ne itin svarbi ir užsienio darbdaviams.

LDB EURES tarnybos vadovė Agnė Kunigonytė, paklausta, ar pasitaikė atvejų, kad užsienio darbdaviai nepasitikėtų Lietuvos aukštąsias mokyklas baigusių jaunuolių išsilavinimo kokybe, patikino, jog pranešimų apie diskriminavimo faktus iš kitų valstybių narių nėra gauta. "EURES bendradarbiauja su tinklo nariais ir partneriais ne tik Europos Sąjungos (ES) valstybėse, bet ir Islandijoje, Lichtenšteine, Norvegijoje, Šveicarijoje. Tačiau per visą mūsų veiklos istoriją absolventų diskriminacijos pagal tai, kurios valstybės narės aukštojo mokslo įstaiga išdavė diplomą, nesame pastebėję", - tikina A.Kunigonytė.

Diskriminacijos nepatyrė

VGTU transporto inžinerinę ekonomiką ir vadybą baigęs Nerijus Poškus dirba Pasaulinės transporto ir logistikos kompanijos filiale JAV. Nerijaus darbo sritis - jūrų transporto vadyba. Specialistas tikina diskriminacijos dėl lietuviško diplomo niekada nepatyręs. "Darbdaviams svarbiausia praktika ir kalbos mokėjimas. Jei gerai užsirekomenduoji iš pat pradžių, lieki dirbti. Beje, tarptautinėje kompanijoje esi labiau vertinamas, jei nesi "vietinis", - sako N.Poškus.

Tame pat universitete įgijęs miestų transporto sistemos inžinieriaus specialybę bei vieną semestrą pasimokęs Jungtinėje Karalystėje Domas Žemaitis pastebėjo, kad Lietuvos technikos mokslų universitetų absolventams įsidarbinti užsienyje nesunku. "Ši sritis ten finansuojama iš biudžeto. Man, VGTU įgijusiam civilinės inžinerijos specialybę, problemų nekilo. Lietuvos aukštosios mokyklos visiškai tenkino, be to, vieną semestrą buvau studijavęs Napier universitete", - tikino D.Žemaitis. Diplomą pripažino ir "InstitutionofCivilEngineers" (Civilinės inžinerijos institucija). "Juk Lietuva - ES valstybė, kokių problemų gali kilti dėl diplomų? Svarbiausia, ką žmogus sugeba. Eidamas į pokalbį dėl darbo nusinešiau savo projektų, brėžinių. Būsimus darbdavius domino, ar esu susipažinęs su Jungtinės Karalystės įstatymais, susijusiais su mano specialybe. Mane iškart priėmė dirbti. Beje, tuo metu turėjau dar du gerus darbo pasiūlymus", - pasakojo jaunuolis.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"