TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Su euru – didesnė integracija ir saugumas

2014 06 05 6:00
Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Lietuva sulaukė pirmo palaiminimo nuo kitų metų įsivesti eurą. Bendra Europos Sąjungos (ES) valiuta mūsų šaliai reikš labai daug: nuo pigesnių paskolų iki didesnės integracijos į Bendriją, daugiau geopolitinio saugumo svertų. Tačiau valdžios dar laukia nelengvas uždavinys euro nauda įtikinti lito atsisakyti nenorinčius gyventojus ir užtikrinti sklandų perėjimą prie naujos valiutos.

2007 metais neišsipildžiusi Lietuvos svajonė įsivesti eurą pagaliau virsta kūnu. Europos Komisija (EK) ir Europos centrinis bankas vakar paskelbė, kad mūsų šalis atitinka Mastrichto kriterijus, būtinus siekiant įsilieti į euro zoną.

Atsakingos Europos institucijos jau artimiausiu metu aptars euro įvedimo Lietuvoje klausimą. Galutinį sprendimą dėl to liepos 23 dieną turėtų priimti ES Taryba.

Sustiprins euro zoną

EK pirmininko pavaduotojo, atsakingo už ekonomiką, pinigų reikalus ir eurą, Olli Rehno teigimu, Lietuvos pasirengimas įsivesti eurą – ilgalaikių pastangų vykdyti apdairią fiskalinę politiką ir ekonomines reformas rezultatas. „Dėl reformų, kurių imtis iš dalies paskatino Lietuvos stojimas į ES prieš dešimtmetį, akivaizdžiai padidėjo Lietuvos gerovė: šalies bendrasis vidaus produktas (BVP) vienam gyventojui išaugo nuo vos 35 proc. ES vidurkio 1995 metais iki numatomų 78 proc. 2015 metais“, - vakar Briuselyje kalbėjo eurokomisaras.

O. Rehnas pažymėjo, kad galimybė priklausyti Europos ekonominei ir pinigų sąjungai tebėra patraukli. Pasak jo, euro zonoje dabar vykdomas veiksmingesnis ekonominės politikos koordinavimas, o siekiant užtikrinti stabilumą sukurta tvirta finansinė užkarda ir nuo šių metų veikia Bankų sąjunga. „Lietuva yra pasiryžusi dalyvauti šioje veikloje ir toliau stiprinti euro zoną. Dėl pastangų, įdėtų per pastaruosius penkerius metus, dabar šis laivas daug geriau parengtas plaukioti audringomis jūromis, negu buvo krizės pradžioje“, - tvirtino EK vicepirmininkas.

Nusipelnėme narystės stipriausiųjų klube

Palanki žinia apie eurą mūsų šalies valdžios viršūnėse sukėlė džiaugsmo bangą. Prezidentė Dalia Grybauskaitė mano, jog Lietuva nusipelnė būti stipriausių valstybių klube. „Tai reiškia, kad ir pigiau skolintis galėsime, daugiau liks pensijoms, daugiau pinigų liks visoms kitoms reikmėms. Galų gale Lietuva užsidirbo būti šiame klube jau seniai“, - vakar Varšuvoje sakė šalies vadovė. Ji pabrėžė, kad Vyriausybė turi nuraminti visuomenę, paaiškinti, jog grėsmių dėl valiutų kaitos nekyla.

Premjeras Algirdas Butkevičius tvirtino, kad buvo įvertintos visų mūsų sutelktos pastangos ir nuoseklus darbas. „Euro įvedimas - ekonomiškai ir politiškai apgalvotas strateginis Lietuvos žingsnis siekiant spartesnio ekonomikos augimo, o kartu ir geresnio gyvenimo visiems šalies gyventojams. Euro įvedimas, atsižvelgiant į susiklosčiusias aplinkybes šalia Lietuvos sienų, įgyja dar svarbesnę reikšmę. Tai dar vienas žingsnis į didesnį ekonominį, finansinį bei politinį mūsų šalies saugumą“, - pažymėjo Vyriausybės vadovas.

Plėtros pamatai

Finansų ministro Rimanto Šadžiaus žodžiais, būti euro zonos nare Lietuvai reiškia didesnį užsienio partnerių pasitikėjimą valstybe, o tai − gausesnės investicijos, palankesnis skolinimasis, mažesnis nedarbas, didėjančios žmonių pajamos. Jis prognozuoja, kad įvedus eurą šalies ekonomika dar labiau augs.

Lietuvos banko valdybos pirmininko Vito Vasiliausko nuomone, ES institucijų išvados yra solidus patvirtinimas Europai ir pasauliui, kad savarankiškai krizę įveikusi Lietuva ne tik atkūrė savo ekonomiką, sustiprino bankų sektorių, bet ir padėjo tvarios plėtros pamatus ateityje.

Euras padidins saugumą

Finansų viceministras Algimantas Rimkūnas teigė, jog Lietuvos įsiliejimas į euro zoną yra paskutinis visiškos integracijos į ES žingsnis. „Tai ne vien finansinis, bet ir politinis, geopolitinis projektas. Tai ypač akivaizdu dabartinėmis geopolitinėmis sąlygomis, kai jaučiame didelius neramumus į rytus nuo mūsų. Stojimas į euro zoną – ES valstybių branduolį – suteikia tam tikro saugumo, vadinamo „minkštuoju“. Šis aspektas be galo svarbus“, - kalbėjo jis.

Pasak A. Rimkūno, šiandien turėtų būti paskelbti naujausi Eurobarometro, ES viešosios nuomonės tyrimo tarnybos, duomenys, kuriuose atsispindės pagerėjęs Lietuvos gyventojų požiūris į euro įvedimą. Kai Briuselyje liepos pabaigoje bus priimtas galutinis sprendimas dėl mūsų valstybės priėmimo į euro zoną, euro viešinimo kampanija įgis pagreitį. „Reikės daugiau ne agituoti už eurą, o pasakoti apie praktinius aspektus: kaip bus konvertuojamos kainos, perskaičiuojami atlyginimai, pensijos, stipendijos“, - aiškino A. Rimkūnas. Viceministras taip pat patikino, jog bus griežtai sekami kainų pokyčiai. Maždaug du tūkstančiai žmonių visoje šalyje stebės, kad kainos būtų perskaičiuojamos sąžiningai.

Naudą lydės rizika

Kaip pažymėjo Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (TSPMI) direktorius Ramūnas Vilpišauskas, žinia apie leidimą įsivesti eurą nebuvo netikėta. Daugelis analitikų, rinkos dalyvių buvo tikri, kad Lietuvos pasirengimą įsivesti eurą ES institucijos įvertins teigiamai.

Pasak R. Vilpišausko, bendrų pinigų naudą pirmiausia pajus verslininkai, prekiaujantys su ES šalimis, ir po euro zonos valstybes keliaujantys žmonės, nes neliks valiutos keitimo išlaidų. Tačiau įmonėms papildomai kainuos pertvarkyti savo programinę įrangą, kitaip pasirengti. „Kalbant apie platesnį poveikį galima išskirti ir tikėtiną investicinės rizikos sumažėjimą, dėl kurio Lietuvai turėtų dar šiek tiek atpigti skolinimasis. Tačiau ši nauda turi ir kitą pusę – kartu padidėja rizika, kad sustiprės paskata daugiau skolintis Lietuvos Vyriausybei, kaip nutiko Graikijoje, kai šalis įsivedė eurą ir skolinimasis smarkiai atpigo“, - dėstė ekspertas.

Svarbiausia užduotis

Būti euro zonos, dabar vienijančios 18 valstybių, nare, R. Vilpišausko vertinimu, reiškia dalyvauti labiausiai ekonomiškai susijusių ES šalių veikloje. Jis atkreipė dėmesį, kad kai kurie politikai - tai buvo ypač matyti Estijoje - akcentuoja geopolitinius narystės euro zonoje pranašumus. Kaip sakė Estijos prezidentas Toomas Hendrikas Ilvesas, euras yra tam tikras papildomas apsidraudimas nuo išorės grėsmių. „Kai valstybė naudoja tą pačią valiutą kaip ir kitos euro zonos narės, ji, manoma, ekonominiais ryšiais dar labiau susisieja su tuo klubu. Jeigu prieš tą šalį kas nors imasi agresijos, tai pajunta ir kitos klubo narės. Dėl to jų paskatos reaguoti ir pagelbėti valstybei, prieš kurią vykdoma agresija, yra stipresnės. Klausimas, ar tai tiesa. Tačiau toks manymas tarp politikų yra gana plačiai paplitęs“, - tvirtino R. Vilpišauskas.

Dabar svarbiausia užduotis, anot politologo, sklandžiai organizuoti techninį pasirengimą eurui įsivesti ir teikti gyventojams reikiamą informaciją. Žmonės nuogąstauja dėl naujos valiutos, todėl, R. Vilpišausko teigimu, būtina daug ir atvirai kalbėti apie eurą, pristatyti ne tik jo naudą, bet neslėpti ir rizikos, laukiančių išlaidų.

Ne geopolitinė panacėja

Politologas Laurynas Kasčiūnas prisipažino, kad jam labai gaila lito, taip pat pažymėjo, jog egzistuoja politizuotas požiūris, esą įsivesti eurą reiškia - prisijungti prie ES branduolio, labiau įsitraukti į Bendrijos veiklą. „Tai požiūris, kad euras simbolizuoja būtent tokį kelią ir yra vienas iš tų dalykų greta Šengeno zonos, dalyvavimo kitose politikose – tarsi visavertės Lietuvos narystės pozicija“, - aiškino politologas.

Tačiau L. Kasčiūnas nemano, jog euras turi didelės įtakos geopolitiniam saugumui. Kaip pavyzdį jis pateikė pusmetį bendrą ES valiutą turinčią Latviją - ten Rusijos įtaka netapo mažesnė. „Nemanau, kad euras yra geopolitinė panacėja. Rusija ir toliau bus politiniame, ekonominiame gyvenime, jos veikimo būdai tikriausiai liks tokie patys“, - svarstė politologas.

L. Kasčiūnas mano, kad Lietuvoje iki šiol trūko kokybiškos diskusijos apie euro įvedimą, bet tikisi, jog situacija pasikeis į gera. Jo teigimu, ne mažiau svarbu griežtai kontroliuoti kainų perskaičiavimą, kad nebūtų sukčiavimo atvejų.

Atitiktis kriterijams – su kaupu

Europos Komisijos ir Europos centrinio banko konvergencijos pranešimas dėl Lietuvos atitikties Mastrichto kriterijams:

· metinė infliacija Lietuvoje iki balandžio mėnesio siekė 0,6 proc. (konvergencijos kriterijus - 1,7 proc.);

· valdžios sektoriaus deficitas 2013 metais siekė 2,1 proc. BVP (konvergencijos kriterijus – 3 proc.);

· valdžios sektoriaus skola 2013 metų pabaigoje sudarė 39,4 proc. BVP (konvergencijos kriterijus - 60 proc.);

· metinė ilgalaikė palūkanų norma iki balandžio mėnesio buvo 3,6 proc. (konvergencijos kriterijus – 6,2 proc.);

· lito, nuo 2004 metų susieto su euru, kursas – stabilus.

Per dvejus metus mūsų valiuta nepatyrė jokių sukrėtimų ir nebuvo nukrypusi nuo antrojo valiutų kurso mechanizmo centrinio kurso.

Lietuviai kol kas nenori euro

Šį pavasarį Eurobarometro atlikta apklausa parodė, kad šalies gyventojai nelinkę pritarti euro įvedimui ir bendros ES valiutos atžvilgiu tapo dar didesni pesimistai.

Per penkis mėnesius - nuo 2013-ųjų lapkričio iki šių metų kovo - Lietuvos gyventojų, pritariančių euro įvedimui, sumažėjo 6 proc., iki 34 procentų. Pasisakančiųjų prieš eurą per šį laiką padaugėjo 7 proc., iki 56 procentų.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"