TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Su Lenkijos lyderiais – tik „paraštės pokalbiai“

2015 12 31 6:00
Rugpjūtį į Taliną atvykęs susitikti su Baltijos valstybių vadovais Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda mieliau fotografavosi su Estijos vadovu Toomu Hendriku Ilvesu. Reuters/Scanpix nuotrauka

Lenkijoje pasikeitus valdžiai – prezidentui, Seimui ir Vyriausybei, Lietuvoje puoselėtos viltys dėl dvišalių santykių atšilimo. Tačiau santykių dinamika kol kas nepasikeitė, oficialių kontaktų tarp Vilniaus ir Varšuvos maža – mūsų šalių prezidentai, premjerai ar parlamentarai beveik neturėjo progų pabendrauti akis į akį.

Lietuvos ir Lenkijos politiniuose santykiuose jaučiamas šioks toks vakuumas. Prezidentė Dalia Grybauskaitė ir nuo rugpjūčio pareigas einantis Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda bendravo tik per daugiašalius susitikimus ar tarptautiniuose renginiuose. Oficialių susitikimų nebuvo ir tarp mūsų šalių vyriausybių vadovų. Į iškilmingą renginį Vilniuje naujoji Lenkijos premjerė Beata Szydlo atsiuntė savo pavaduotoją.

Kai kurių mūsų šalies politikų nuomone, dvišalių politinių santykių dinamika vangoka dėl objektyvių priežasčių – sudėtingos politinės situacijos Lenkijoje. Tačiau sutinkama, kad padėtis nėra gera.

Sėkmingas bendradarbiavimas

Kaip LŽ teigė prezidentės Spaudos tarnyba, Lietuvą ir Lenkiją sieja glaudus bei rezultatyvus bendradarbiavimas ekonomikos, energetikos, gynybos srityse. Sėkmingai įgyvendinami strateginės reikšmės projektai. Pradėjo veikti Lietuvos ir Lenkijos elektros jungtis „LitPol Link“, pasirašyta bendros dujų jungties finansavimo sutartis. Bendromis jėgomis toliau įgyvendinamas Lenkiją, Baltijos šalis ir Suomiją europine vėže sujungsiantis „Rail Balticos“ projektas.

„Abi valstybės yra patikimos NATO sąjungininkės, kurias sieja įsipareigojimai viena kitos ir viso regiono saugumui. Artėjančiame NATO viršūnių susitikime Varšuvoje Lietuva ir Lenkija sieks tų pačių tikslų – ilgalaikio NATO sąjunininkų karių ir karinės technikos dislokavimo mūsų regione, reguliaraus gynybos planų atnaujinimo, atgrasymo priemonių sustiprinimo. Tai Lietuvos prezidentė D. Grybauskaitė su Lenkijos prezidentu A. Duda jau aptarė lapkričio mėnesį Bukarešte vykusiame Vidurio Europos valstybių vadovų susitikime“, – informavo prezidentės Spaudos tarnyba.

Teigiama, kad D. Grybauskaitė su B. Szydlo reguliariai susitinka Europos Vadovų Taryboje Briuselyje. Lapkričio mėnesį mūsų šalies prezidentė ir Lenkijos premjerė buvo susitikusios Jungtinių Tautų klimato kaitos konferencijoje Paryžiuje.

Pokalbis su vicepremjeru

A. Butkevičius iki šiol neturėjo progos pabendrauti su kolege iš Lenkijos B. Szydlo. Jos vizitas į Vilnių buvo numatytas „LitPol Link“ jungties atidarymo proga, bet paskutinę minutę jos viešnagė atšaukta, o į renginį atvyko Lenkijos vicepremjeras plėtros ministras Mateuszas Morawieckis.

Susitikę A. Butkevičius ir M. Morawieckis aptarė bendradarbiavimo klausimus siekiant atgaivinti šalių strateginę partnerystę. „Ir Lietuvos Vyriausybė, ir, pasak Lenkijos vicepremjero, Lenkijos Vyriausybė yra pasirengusi bendradarbiauti ir aktyviai dirbti siekiant bendrų tikslų. A. Butkevičiaus nuomone, Lenkija yra ne tik artima mūsų kaimynė, bet ir strateginė partnerė, mūsų ekonominiai ryšiai visada buvo intensyvūs ir dinamiški. Prekybos apyvarta smarkiai išaugusi: Lenkija yra trečia didžiausia Lietuvos prekybos partnerė ir viena pagrindinių investuotojų“, – aiškino A. Butkevičiaus atstovė spaudai Evelina Butkutė-Lazdauskienė.

Susitikimo metu aptartos ir Lietuvos bei Lenkijos pozicijos sprendžiant kitus klausimus, tokius kaip energetinis saugumas, Rytų partnerystė ir saugumo politika, taip pat regioninis bendradarbiavimas.

Signalas Lietuvai

Seimo vicepirmininko Gedimino Kirkilo teigimu, mūsų šalies parlamentarai norėtų susitikti su kolegomis iš Lenkijos. Tikimasi, kad sutikimas įvyks Varšuvoje kitų metų pradžioje.

G. Kirkilas pažymėjo, kad Lenkijos premjerė B. Szydlo būtų atvykusi į Lietuvą, bet koją pakišo politinė krizė kaimyninėje šalyje. Tai, kad nuo rugpjūčio pradžios, kai A. Duda pradėjo eiti prezidento pareigas, jis nebuvo atvykęs į Lietuvą, o D. Grybauskaitė nesilankė Lenkijoje, jie neturėjo oficialaus dvišalio susitikimo, politikas vadino „nelabai geru ženklu“.

Jis nepastebėjo, kad Lenkijoje valdžią perėmus dešiniesiems dvišaliai santykiai būtų ryškiau pasikeitę. Anot politiko, kaimyninėje valstybėje pastaruoju metu labai mažai kalbama apie Lietuvą. Tiesa, jis pabrėžė, kad Lenkijos Seime sukurtas pakomitetis užsienyje gyvenančių tautiečių reikalams.

Nepaisant sėkmingai besiklostančio bendradarbiavimo ekonomikos, energetikos, saugumo, transporto srityse, aukšto lygio dvišalių susitikimų, vizitų vakuumas, G. Kirkilo nuomone, yra tam tikras signalas mūsų šaliai. Esą kol nepriimsime įstatymų, susijusių su lenkų tautine mažuma, pirmiausia dėl pavardžių rašybos lenkiškais rašmenimis, Tautinių mažumų įstatymo, tol santykiai gali „strigti“.

Santykiai neprimena kaimyniškų

Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto direktorius Ramūnas Vilpišauskas sutiko, kad Lietuvos ir Lenkijos dvišaliai santykiai politiniu lygmeniu nėra patys geriausi, nors įvairūs strateginiai projektai sėkmingai juda į priekį. „Iš to, kaip palaikomi ryšiai ir komunikuojama tarp aukščiausio lygio politinių institucijų vadovų – prezidentų, premjerų – neatrodytų, kad tai yra kaimyninių šalių santykiai. Nors kai kuriais klausimais interesai iš esmės sutampa ir galima sakyti, kad kai interesai sutampa, nelabai yra reikalo tarpusavyje intensyviai koordinuoti veiksmus. Vis dėlto koordinacija reikalinga ir ne tik operatyviniu lygmeniu. Šiuo lygmeniu ji yra gana intensyvi ir konstruktyvi, o aukščiausiu lygmeniu nematyti tiek, kiek galėtų būti tarp kaimyninių valstybių“, – pažymėjo ekspertas.

Pasak R. Vilipšausko, per pastaruosius 25 metus būta ir kitokių laikotarpių, kai dvišaliai Lietuvos ir Lenkijos vadovų susitikimai buvo dažni. Politologo teigimu, galimi keli dabartinio santykių šaltuko aiškinimai. Pirmasis susijęs su vidaus politika – aktyvių dvišalių kontaktų galbūt vengiama dėl to, kad politiniai oponentai gali kritikuoti tokią praktiką dėl neva nesprendžiamų kai kurių problemų abiejose valstybėse. Taip pat prie to gali prisidėti tai, kad tarp Lietuvos ir Lenkijos vadovų nėra nusistovėjusių gerų asmeninių ryšių ir kažkodėl nededama pastangų jiems sukurti, pasitenkinama tik paraštės pokalbiais įvairiuose daugiašaliuose susitikimuose. „Tam, kad asmeniniai ryšiai būtų sukurti, nusistovėtų, jog būtų galima juos nuolat palaikyti, reikia aktyvių abiejų šalių pastangų. Gali būti, kad tai tiesiog nelaikoma prioritetu“, – svarstė R. Vilpišauskas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"