TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Su Lietuva suartina ir kosmosas

2013 12 02 6:00
NASA astrofizikas prof. J.Žmuidzinas Lietuvoje gautą  Mokslo premiją - 13 tūkst. litų - paaukojo „Bėdų turgaus“ fondui. Visa suma bus skiriama pirmajam ir vieninteliam Lietuvoje hospisui – specializuotai slaugos įstaigai. Ritos Stankevičiūtės (LŽ) nuotrauka

Kalifornijos technologijos instituto profesorius, NASA astrofizikas Jonas Žmuidzinas įspūdingais vadina pirmuosius Lietuvos kosminius projektus, kai gruodžio 15 dieną net du lietuviški palydovai "LituanicaSAT-1" ir "LitSat-1" pakils į kosmosą. Kalifornijoje gimęs ir augęs, tačiau lietuvybę išsaugojęs 53 metų mokslininkas pastaruoju metu ir pats vis dažniau apsilanko Lietuvoje.

Šiemet prof. J.Žmuidzinas apdovanotas Mokslo premija užsienyje gyvenantiems lietuvių kilmės mokslininkams už pastarojo dešimtmečio laimėjimus mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros veikloje. Prof. J.Žmuidzinas yra vienas submilimetrinės astronomijos lyderių pasaulyje, savo darbais reikšmingai prisidėjęs prie Visatos tyrimų, pagilinęs žinias apie žvaigždžių ir galaktikų formavimosi procesus. 2011 metais lietuvių kilmės astrofizikas paskirtas NASA Reaktyvinio judėjimo laboratorijos vyriausiuoju technologu ir koordinuoja bei prižiūri daugelį kosminių misijų.

Visuomet įdomi

"Apie Lietuvą žinojau ir lietuviškai kalbėjau nuo mažens. Namie laikėmės lietuviškų papročių ir tėvas mums leido kalbėti tik lietuviškai, o šeštadieninėje mokykloje reikėjo mokytis Lietuvos istorijos, lietuvių kalbos ir literatūros, - "Lietuvos žinioms" pasakojo prof. J.Žmuidzinas. - Žinoma, esu ir amerikietis. Turiu daug draugų amerikiečių ir daug draugų lietuvių. Lietuva man visuomet buvo įdomi. Tik sovietų laikais nebuvo galimybių atvažiuoti."

Tokia galimybė atsirado 1996 metais. Pakviestas Kelno universiteto, mokslininkas su šeima vasarą praleido Vokietijoje ir pirmą kartą apsilankė Lietuvoje, iš kurios Antrojo pasaulinio karo metais pasitraukė senelio šeima. Prieš kelerius metus, kai Lietuvoje buvo pradėti pirmieji kosminių nanopalydovų projektai, prof. J.Žmuidziną JAV susirado Lietuvos kosmoso asociacijos direktorius Vidmantas Tomkus ir kosminių technologijų entuziastas Vladas Lašas.

"Susipažinome, susidraugavome ir pakvietė atvykti į tarptautinę kosmoso konferenciją SEMWO, - prisiminė NASA astrofizikas. - Pirmais metais negalėjau, nes jau turėjau kitų planų, tačiau 2012 metais atvykau į konferenciją, skaičiau pranešimą ir paskaitas Vilniaus universitete bei Puslaidininkių fizikos institute. Buvo labai įdomu. Vėl susižavėjau Lietuva, žmonėmis. Nusprendžiau, kad būtinai reikia su visa šeima atvažiuoti atostogauti. Taip ir padarėme šį rugpjūtį."

Lapkričio mėnesį prof. J.Žmuidzinas atvyko į Mokslo premijų teikimo ceremoniją, skaitė paskaitą Teorinės fizikos ir astronomijos institute. Paklaustas apie Lietuvos galimybes dalyvauti kosmoso tyrimuose, mokslininkas tikino: "Lietuvai reikia rasti savo nišą, kurioje esate labai stiprūs ir galite konkuruoti, bet turite norėti, stengtis ir bandyti dirbti toje srityje. Labai įspūdinga, kad įgyvendinami tokie projektai, kai sukurti net du palydovai, vienas - Vilniaus, kitas - Kauno technologijos universitete. Tai, manau, duoda inspiraciją, kad galite tokius projektus vykdyti. Turite talentų, kokių reikia. Suprantu, kad dabar yra galimybė Lietuvai įstoti į Europos kosmoso agentūrą. Jeigu taip nuitiks, atsiras galimybių dirbti įvairiuose Europos projektuose. Šiais laikais mokslas tapo tarptautinis. Geras pavyzdys būtų didžiausias astronominis projektas ALMA. Jį įgyvendina ne tik Amerika, bet visas pasaulis. Dalyvauja nemažai ir Europos šalių."

Daugiau ir greičiau

Prof. J.Žmuidzinas dar studijuodamas Kalifornijos technologijos institute (sutrumpintai - Caltech) pradėjo dirbti projekte, susijusiame su NASA "Voyager" misijomis. Baigęs fizikos bakalauro studijas, tęsė doktorantūrą Berklio universitete ir darbavosi NASA skraidančioje observatorijoje "Kuiper". Studijas baigė 1987 metais ir Ilinojaus universitete pradėjo dirbti superlaidžių detektorių srityje, o 1989 metais buvo pakviestas grįžti į Caltech. Kaip tik tuo metu buvo pastatytas Caltech submilimetrinis teleskopas Havajuose. Jam prof. J.Žmuidzinas su kolegomis sukūrė ir įrengė superlaidžius detektorius. Caltech mokslininkų grupė buvo daugiausia pasaulyje pažengusi toje srityje.

Prof. J.Žmuidzinas kuria ir tobulina superlaidžius milimetrinius, submilimetrinius ir tolimojo infraraudonojo spektro bangų detektorius, integruoja juos į NASA antžemines ir kosmines laboratorijas. Mokslininko vadovaujama grupė sukūrė detektorius ir vienam iš trijų pagrindinių Europos kosmoso agentūros Heršelio kosminės observatorijos mokslinių įrenginių. Prie didžiausių prof. J.Žmuidzino laimėjimų priskiriami kartu su kolegomis sukurti vadinamieji mikrobangų ruožo kinetinės indukcijos detektoriai, galintys registruoti spinduliuotę nuo submilimetrinių iki rentgeno bangų. Iš šių itin jautrių ir sparčių prietaisų pagaminta didelė matrica, palengvinanti ištiso vaizdo fiksavimą, bus pagrindinis submilimetrinių bangų registravimo prietaisas naujajame NASA teleskope CCAT, kuris turėtų iškilti Andų kalnuose Čilės šiaurėje.

"Astronomija jau labai senas mokslas, galbūt ir seniausias iš visų. Moderni astronomija, galima sakyti, prasidėjo prieš keturis šimtus metų, kai Galileo, pasistatęs teleskopą, ėmė stebėti dangų. Bet tie stebėjimai buvo matomos šviesos. Iki šiol bene dauguma darbų astronomijos srityje susiję su matoma šviesa. Tačiau Visata skleidžia ne tik matomą šviesą, bet ir radijo bangas, rentgeno spindulius, infraraudonąsias bangas. Astronomai po truputį išmoko naudotis jomis, kad daugiau sužinotų apie Visatą, - apie savo tyrimų sritį kalbėjo vienas submilimetrinės astronomijos lyderių pasaulyje. - Submilimetrinė astronomija registruoja ir analizuoja tas bangas, kurios yra tarp radijo ir infraraudonųjų bangų. Tame diapozone dirbti ypač sunku, nes mums patiems reikia sukurti ir visą techniką. Kompanijos tokios negamina, gynyba tokiu diapazonu nesinaudoja. Tačiau Visata skleidžia labai daug šviesos minėtu diapazonu, todėl labai svarbų ją matuoti. Mano pagrindinis darbas - kurti techniką tokiems stebėjimams atlikti. Ne tik detektorius, instrumentus, bet ir teleskopus statyti."

Prof. J.Žmuidzinas jau trečius metus eina ir NASA Reaktyvinio judėjimo laboratorijos vyriausiojo technologo pareigas. Maždaug prieš 80 metų Caltech įkurtoje Reaktyvinio judėjimo laboratorijoje, nuo 1958 metų tapusioje ir NASA dalimi, šiuo metu dirba 5 tūkst. žmonių. Prie tiriamojo mokslininko darbo prisidėjo ir itin atsakingos pareigos, susijusios su visos laboratorijos technologinėmis perspektyvomis.

"Dabar toks periodas, kai turime susitelkti prie naujo teleskopo statymo, kurti naujus instrumentus. Visa tai užtrunka. CCAT teleskopas bus pastatytas galbūt per ateinančius šešerius ar septynerius metus. Kai pradėsime juo naudotis, galėsime tikėtis daugiau naujienų iš Visatos, - sakė astrofizikas. - Kai atliekame stebėjimus, galime matuoti šviesą, atkeliaujančią per labai ilgą laiką. Galime studijuoti Visatos praeitį - ne tik tai, kas darosi dabar, bet kas atsitiko prieš penkis, dešimt milijardų metų ar dar seniau. Visata prasidėjo prieš 14 milijardų metų. Suprasti, kaip žvaigždės ir galaktikos formavosi per visą tą laiką, yra vienas pagrindinių mūsų tikslų. Ir kiekvienas gerokai galingesnis teleskopas, nei buvo anksčiau, leidžia greičiau ir daugiau gauti naujų žinių. Tai dabar nutinka įgyvendinant ALMA projektą ir nutiks, kai bus baigtas mūsų teleskopas."

Svajotojams apie Marsą

Amerikoje yra nemažai lietuvių kilmės astronomų. Prof. J.Žmuidzino teigimu, keli lietuviai dirba ir NASA Reaktyvinio judėjimo laboratorijoje. Pats astrofizikas artimiau bendrauja su Caltech radiotechnikos inžinieriumi dr. Arvydu Kliore, šiuo metu vadovaujančiu Saturno programai "Cassini". 2011 metų Lietuvos mokslo premijos laureatas dr. A.Kliorė per erdvėlaivių "Mariner" ir "Pionier" skrydžius atliko Marso, Veneros, Jupiterio palydovo Ijo ir Saturno atmosferų tyrimus. Tokia informacija labai svarbi, jei norima, pavyzdžiui, nusileisti ant Marso paviršiaus.

Vis dėlto entuziastams, kurie norėtų skristi į Marsą ir jau užsirašo į tokias keliones, prof. J.Žmuidzinas patartų pernelyg nesvajoti. Ambicingo projekto „Mars One“ vykdytojai yra numatę dar iki šių metų pabaigos atrinkti kandidatus skrydžiui į Marsą "be bilieto atgal", 2016 metų sausį ketinama pradėti pirmą nepilotuojamą skrydį Marso link, iki 2022 metų robotai turėtų pastatyti tinkamą nuolat gyventi bazę, o 2023 metais šioje planetoje nusileistų ir pirmieji žmonės.

NASA astrofizikas priminė, koks sudėtingas buvo visureigio "Curiosity" nusileidimas ant Marso paviršiaus prieš metus. Pasiekęs Marso atmosferą, kosminis laivas turi sulėtinti skrydį. Išskleidus parašiutą, greitis sulėtėja maždaug iki 300 km per valandą, tačiau ir tokiu greičiu skrendant neįmanoma nuleisti ant paviršiaus automobilio dydžio ir toną sveriačio visureigio. Reikia raketų. Jos dar labiau sulėtina skrydį, tačiau pačios nusileidusios ant paviršiaus sukelia labai daug dulkių, todėl visureigis nuleidžiamas kabeliais. Tada kabeliai nupjaunami, o raketos nusklendžia ir jau bet kaip nusileidžia.

"Buvo didelė rizika ir labai daug abejonių, ar pasiseks, nes daug kas neišbandyta ir labai sudėtinga. Viskas pavyko labai gerai ir dabar galime tai daryti. Tačiau žmogui nusileisti Marse, ir dar su raketa, kad galėtų grįžti, sakyčiau, tūkstantį ar net dešimt tūkstančių kartų sunkiau. Manau, reikės dar labai ilgai laukti, - kalbėjo prof. J.Žmuidzinas. - Reaktyvinio judėjimo laboratorija norėtų surengti tokią misiją - pargabenti į Žemę mėginį iš Marso. Svarstome padalyti projektą į tris dalis. Pirmiausia, nuskraidinti į Marsą visureigį, paimti mėginį ir palikti kur nors. Antras žingsnis - nuleisti raketą ant paviršiaus, surasti tą mėginį, perkelti į raketą ir tada skristi į Marso orbitą, nes raketa nebus užtektinai galinga grįžti į Žemę. Jei galės pasiekti Marso orbitą, mėginys suksis aplink Marsą. Tada lieka trečias etapas - paimti mėginį iš Marso orbitos ir parskraidinti į Žemę. Viską įvykdyti užtruktų mažiausiai 30-40 metų. Galėtų ir greičiau, jei būtų lėšų, tačiau jų šiais laikais nėra lengva rasti tokiems dideliems projektams.

Lietuviškos šaknys

Prof. J.Žmuidzino tėvas fizikas teoretikas Jonas Stasys Žmuidzinas taip pat dirbo NASA Reaktyvinio judėjimo laboratorijoje, Caltech apgynęs daktaro disertaciją. Mama - kanadietė, tačiau išmoko lietuviškai, ir visi penki vaikai kalba lietuviškai. Prof. J.Žmuidzino jaunėlis brolis Petras - architektas, sesuo Rūta - menininkė, Marytė apgynė psichologijos daktaro disertaciją, o Danutė - advokatė. Toronte gyvenęs senelis, diplomatas ir rašytojas Jonas Žmuidzinas buvo Lietuvos garbės konsulas Kanadoje. Močiutė - dailininkė. Jos tapyti paveikslai ir dabar kabo mokslininko namuose.

Prof. J.Žmuidzinas prisiminė, kad su žmona lietuvaite Vilija Mickevičiūte susipažino dar studijuodamas Berklio universitete Šiaurės Kalifornijoje. Abu lankė lietuviškų šokių grupę. 1985 metais susituokė. Susilaukė dviejų dukterų: Regina studijuoja mechaninę inžineriją Niujorke, Lina - moksleivė. O vestuves primena kolegos A.Kliorės su žmona Birute padovanotas išeivijos dailininko Vytauto Igno paveikslas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"