TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Su Lietuvos miškų Liūtu atsisveikinant

2013 05 07 5:25
L.Laurinskas (stovi centre) - kaip visada bendražygių rikiuotėje. LKKSS nuotrauka

Gimtojoje Tauragės žemėje amžino poilsio šiandien atguls vienas paskutinių Lietuvos partizanų, 45 pabaltijiečių memorandumo (Baltijos chartijos) signataras Leonas Laurinskas-Liūtas. 

"Partizanai yra nepalaužiama tautos dalis..." - taip 1989 metais per Motinos dieną Varniuose atidengiant pirmąjį Lietuvoje paminklą žuvusiems partizanams kalbėjo L.Laurinskas-Liūtas. Simboliškas atsitiktinumas ar likimas, kad vienas iš paskutinių Kęstučio apygardos miško brolių, 87-erių kovotojas už laisvę išėjo Motinos dienos išvakarėse.

Lietuvos karių mokytojas

L.Laurinsko mirtis, pasak Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių sąjungos (LKKSS) centro valdybos nario Antano Kliunkos, didžiulė netektis visai Lietuvai, ypač kariuomenei. Jis buvo ne tik aktyvus kovotojas už laisvę partizaniniame kare, bet ir neginkluoto pasipriešinimo sovietinei okupacijai dalyvis. "Jis buvo bekompromisis kovotojas iki pat savo gyvenimo pabaigos", - LŽ sakė A.Kliunka. L.Laurinskas, pasak jo, net ir būdamas silpnos sveikatos, ėjo išvien su savanoriais, visada stodavo į būrio rikiuotę, dalyvaudavo politinių kalinių, tremtinių ir laisvės kovotojų sąskrydžiuose Ariogaloje.

Buvęs Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo gynėjų būrio vadas A.Kliunka prisimena, kai Sausio 13-osios naktį sutiko prie parlamento rūmų atskubantį L.Laurinską ir pakvietė jį padrąsinti savanorių. "Tuomet jis sakė, kad esame jų, partizanų, įpėdiniai, ir dabar išmušė mūsų valanda. Po jo kalbos mūsų vyrai įgavo naujo kvėpavimo, niekada to neužmiršime", - susijaudinęs prisiminė A.Kliunka.

Jis pažymėjo, kad L.Laurinskas 1991 metais tapo vienu pirmųjų Lietuvos kariuomenės pulkininkų, buvo ilgametis "Geležinio vilko" lauko brigados "Geležinio vilko" bataliono Tauragėje vado pavaduotojas. "Jis vykdė didelį auklėjamąjį darbą, aiškino partizaninio karo strategiją", - sakė A.Kliunka. Pasak jo, batalione L.Laurinskas buvo visų gerbiamas, draugiškai vadinamas Dėde Leonu. "Jis buvo mūsų visų auklėtojas, mūsų - karininkų, karių ir savanorių - mokytojas, didelis autoritetas", - teigė A.Kliunka.

Dvasinis vadovas ir įkvėpėjas

Eksparlamentaras, buvęs Lietuvos laisvės lygos (LLL) narys Vytautas Bogušis prisimena L.Laurinską kaip artimą bendražygį, jie kartu aktyviai priešinosi sovietiniam okupaciniam režimui. "Nors jis man į tėvelius ar net senelius tiko, bet buvo mano bendražygis ir įkvėpėjas. Daugeliui mūsų - man, Algirdui Masilioniui, Juliui Sasnauskui - jis buvo dvasinis vadovas", - LŽ pažymėjo V.Bogušis.

Politikas primena ir istorinį faktą, kai 1988 metų vasarą LLL rengtame protesto mitinge dabartinėje Katedros aikštėje L.Laurinskas savo iniciatyva iškėlė savo paties pasiūtą Trispalvę. Ji pirmąkart buvo viešai iškelta. "Tai parodo jo begalinį ryžtą, siekį, meilę ir pasiaukojimą Tėvynei. Jis - didis patriotas, jo visąlaik tikslas buvo laisva ir nepriklausoma Lietuva", - teigė V.Bogušis.

Kovojo už laisvę

L.Laurinskas gimė 1926 metais Tauragės rajono Graužų kaime. Būdamas devyniolikos metų įstojo į partizanų būrį ir gavo Liūto slapyvardį. 1947 metais L.Laurinskas buvo paskirtas II Batakių būrio vadu. Dalyvavo daugelyje susirėmimų su NKVD kariuomene, per vienas kautynes buvo sunkiai sužeistas. 1953-iaisiais patekęs į saugumiečių pinkles Karo tribunolo buvo nuteistas dvidešimt penkeriems metams ypatingojo režimo lagerio ir penkeriems metams tremties. Kalėjo Mordovijoje.

Grįžęs iš nelaisvės L.Laurinskas nenutraukė rezistencinės veiklos, todėl akylai buvo sekamas KGB agentų. Už nelegalų šaltojo ginklo laikymą nuteistas vieniems metams laisvės atėmimu.

1979 metais kartu su kitais lietuvių, latvių ir estų patriotais bei antisovietinės sistemos veikėjais pasirašė garsųjį 45 pabaltijiečių memorandumą. Šis protesto pareiškimas, nukreiptas prieš Molotovo-Ribbentropo paktą, sulaukė didelio atgarsio visame pasaulyje. L.Laurinskas pasirašinėjo ir kitus viešus protesto pareiškimus.

Devintojo dešimtmečio pabaigoje jis aktyviai dalyvavo LLL organizuojamuose mitinguose ir demonstracijose. 1988-ųjų birželio 14 dieną, minint 1941-ųjų masinius trėmimus, Katedros aikštėje iškėlė Trispalvę. L.Laurinskas buvo pirmasis, kuris Atgimimo pradžioje išdrįso viešai pasirodyti su iškelta Lietuvos valstybės vėliava.

L.Laurinskas apdovanotas Vyčio Kryžiaus 3-iojo laipsnio ordinu, Lietuvos nepriklausomybės, Kariuomenės kūrėjų savanorių medaliu.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"