Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISŠEIMA IR SVEIKATATRASA
ŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITROŽIŲ KARAIMULTIMEDIJA
LIETUVA

Su propaganda kovos mokydami regionus gyventi europietiškai

 
2017 05 04 10:30
Alinos Ožič nuotraukos

Priešiškos propagandos srautus ketinama tvenkti sutelktomis politikų, vykdomosios valdžios ir visuomenininkų jėgomis. Sutariama, kad gyvenimu patenkintas žmogus – atsparus informaciniams nuodams.

Trijų Seimo komitetų – Švietimo ir mokslo, Kultūros, Nacionalinio saugumo ir gynybos – nariai, vykdomosios valdžios atstovai bei politologai vakar svarstė per švietimą ir kultūrą brukamos propagandos poveikį, aptarė jos stabdymo galimybes.

Savo įžvalgas ir rekomendacijas politikams pateikė šios srities tyrimus atlikę Rytų Europos studijų centro (RESC) mokslininkai. Kultūros, Švietimo ir mokslo ministerijoms parlamentarai pavedė iki birželio pabaigos parengti konkretų kovos su propaganda veiksmų planą.

Būtina mažinti skurdą

Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) nario konservatoriaus Lauryno Kasčiūno teigimu, informacinėms atakoms labiausiai pasiduoda mažiausiai į Lietuvos politinį ir kultūrinį gyvenimą integruota žmonių dalis – tautinės mažumos.

„Manau, nereikėtų veltis į žaidimus dėl asmenvardžių ar vietovardžių rašybos. Būtina realiai įgyvendinti regionų, kuriuose gyvena tautinės bendrijos, ekonominės ir socialinės modernizacijos programą, kitaip tariant, kelti tuos regionus iš skurdo.

Kuo ant žemesnio laiptelio yra to regiono žmogus, tuo „prokremliškesnės“ jo pažiūros“, – „Lietuvos žinioms“ tvirtino L. Kasčiūnas.

Politikas įsitikinęs, kad mažinant skurdą, „keliant tuos žmones ant aukštesnio socialinio laiptelio“, savaime spręsis ir politinės orientacijos problemos. Jis pats labai aktyviai propaguoja Pietryčių Lietuvos fondo steigimo idėją.

L. Kasčiūnas taip pat mano, kad reikėtų aktyviau išnaudoti tautinių mažumų gyvenamuose rajonuose veikiančias žiniasklaidos priemones, skatinti jas teikti objektyvią informaciją.

Anot konservatoriaus, visos šalies mastu būtina galvoti apie nacionalinės produkcijos kūrimo skatinimą ir platesnę sklaidą.

Europos reikalų komiteto vadovo, Kultūros komiteto nario Seimo vicepirmininko socialdemokrato Gedimino Kirkilo žodžiais, žmogaus apsisprendimas pirmiausia priklauso nuo jo socialinės ir ekonominės savijautos. „Siūlau tik vieną priemonę – gerinti Lietuvos žmonių gyvenimą.

Tuomet jokia propaganda jų neįtikins. Sėkmingas europietiškas gyvenimas gali atgrasyti nuo bet kokios įtakos“, – pabrėžė Seimo narys.

Pasak jo, propagandai pasiduoda tie, kurie gyvena blogai, ir tai nepriklauso nuo tautybės. G. Kirkilo nuomone, dauguma siūlomų kovos su priešiška informacija būdų, paremtų įvairiais draudimais, tėra „pusinis sprendimas“. „Man, socialdemokratui, tai nepriimtina“, – pridūrė jis.

Saugaus interneto pamokos

Komitetų posėdyje vakar dalyvavusi švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė sakė, kad kovoti su priešiška propaganda gali padėti ir vadinamasis medijų raštingumas.

„Gyvename informacinių technologijų pasaulyje. Daugiau kaip 75 proc. 9–16 metų mokinių naudojasi internetu, socialiniais tinklais. Todėl labai svarbu, kad mokyklose būtų suteiktos visos reikiamos žinios ir gebėjimai ne tik naudotis, atsirinkti, bet ir saugiai kurti tą turinį“, – kalbėjo ministrė.

Anot jos, medijų raštingumas ir yra vaikų mokėjimas saugiai elgtis informacinėje erdvėje. „Numatyta nemaža parama medijų raštingumui mokyklose plėtoti“, – pažymėjo J. Petrauskienė. Daugės mokyklų, kuriose bus dėstoma ši disciplina.

Laurynas Kasčiūnas: „Būtina realiai įgyvendinti regionų, kuriuose gyvena tautinės bendrijos, ekonominės ir socialinės modernizacijos programą, kitaip tariant, kelti tuos regionus iš skurdo.“

Šiuo metu medijų raštingumo žinios, integruotos į kitas pamokas, dėstomos daugiau kaip 200 mokyklų. Tam parengta apie 600 mokytojų. Planuojama, kad medijų raštingumas iki 2020 metų turėtų pasiekti visas šalies mokyklas.

Trūksta koordinavimo

RETC vadovas Linas Kojala teigė, jog pernai atliktas regionų, kuriuose gyvena daugiausia tautinių mažumų atstovų, tyrimas parodė, kad propagandą ir jos daromą poveikį būtina vertinti kompleksiškai. „Negalima visko supaprastinti ir apsiriboti televizijos kanalų draudimu“, – įsitikinęs politologas.

Pasak jo, tokios informacijos įtaka labai priklauso nuo socialinių ir ekonominių sąlygų – su jomis paprastai susijęs teigiamas Rusijos vykdomos politikos vertinimas, požiūris į sovietmetį ir propagandiniai dalykai.

„Visa tai yra mišinys, kuris tam tikra prasme ir sudaro sąlygas kurtis paralelinėms visuomenėms“, – aiškino L. Kojala. Jis pabrėžė, kad stengiantis suvaldyti propagandos srautus būtina koordinacija.

„Yra daug skirtingų akademinių iniciatyvų, institucijų, nevyriausybinių organizacijų, kurios dirba ta pačia linkme, t. y. sprendžia, kaip skatinti visuomenės atsparumą, kaip kovoti su propaganda, kaip ją identifikuoti. Tačiau trūksta koordinavimo, kuris leistų turimas lėšas panaudoti efektyviau“, – dėstė politologas.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasĮdomybėsKontaktai
IstorijaJurgos virtuvėKomentaraiKonkursaiReklaminiai priedai
KultūraLietuvaMokslas ir ITPasaulisPrenumerata
Rožių karaiSportasŠeima ir sveikataTrasaKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"