TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Su "šešėliu" kovos gražiuoju

2010 02 19 0:00
I.Šimonytė siekia bendradarbiauti su mokesčių mokėtojais, o ne bauginti juos.
Nuotrauka: ©"Lietuvos žinios"

Sunkumų patiriantys ir laikinai mokesčių valstybei mokėti neišgalintys verslininkai bei gyventojai kviečiami drauge spręsti problemas, o ne trauktis į "šešėlį".

Ministrų kabineto nariai, vakar Valstybinėje mokesčių inspekcijoje (VMI) surengę išvažiuojamąjį pasitarimą, svarstė, kaip sumažinti šešėlinės ekonomikos mastą ir palengvinti verslui administracinę naštą. Ministrai aiškinosi, kodėl kai kurie verslininkai nemoka valstybei mokesčių, kodėl pasitaiko nelegalaus darbo atvejų, algų vokeliuose.

Premjeras Andrius Kubilius norėtų, kad visuomenės nuomonė apie mokesčius pasikeistų. Esą dabar jie suprantami tik kaip prievolė išlaikyti valdžią. Negalvojama apie tai, kad iš surenkamų pinigų pirmiausia rūpinamasi viešąja gerove.

Šešėliniai pinigai

Vakar Vyriausybė aptarė VMI parengtą 2010 metų mokesčių surinkimo strategiją ir konsoliduotą priemonių planą šešėlinei ekonomikai mažinti. VMI viršininkas Modestas Kaseliauskas tvirtino, kad rengiant šiuos dokumentus remtasi pažangiausia pasauline praktika ir Tarptautinio valiutos fondo rekomendacijomis.

Strategijoje nurodyta keliasdešimt svarbiausių dalykų, kodėl valstybės biudžetas netenka pajamų. Daugiausia pinigų nesurenkama dėl to, kad gyventojai ir įmonės vengia deklaruoti pajamas, dėl nepagrįstos pridėtinės vertės mokesčio (PVM) apskaitos ar naudojimosi lengvatomis, grynųjų pinigų apyvartos didėjimo, akcizo nemokėjimo, apmokestinamo pelno mažinimo. Nei Vyriausybė, nei VMI nesiėmė vertinti, kokio dydžio yra šešėlinė ekonomika. Finansų ministrė Ingrida Šimonytė svarstė, kad nesumokėto PVM dalis galėtų siekti maždaug pusę milijardo litų.

Ne baugins, o bendradarbiaus

Strategijoje nurodytos ir pagrindinės kompleksinės priemonės šešėlinei ekonomikai mažinti - komunikacija su verslu ir gyventojais, pagalba jiems, stebėsena bei kontrolė. Mažinant neapskaitytą mokesčių dalį planuojama daugiau dėmesio skirti bendradarbiavimui su įvairiomis asociacijomis, nustatant skaidraus verslo standartus. Taip pat ketinama dirbti su rizikingomis verslo struktūromis ir bandyti spręsti apyvartinių lėšų trūkumo, įsipareigojimų valstybei, bankams ir partneriams vykdymo problemas. Ministro pirmininko tarnyba pateikė įvairių teisės aktų pakeitimų projektus kovojant su "šešėliu". I.Šimonytė pabrėžė, kad numatytomis priemonėmis siekiama ne bauginti mokesčių mokėtojus, o bendradarbiauti su jais.

Vagystė iš valstybės

Premjeras A.Kubilius teigiamai įvertino VMI pastangas. Tačiau jis pabrėžė, kad iki šiol įgyvendinant iškeltus uždavinius trūko efektyvaus tarpinstitucinio bendradarbiavimo. Premjeras ragino VMI ir Finansų ministeriją ieškoti būdų, kaip supaprastinti mokesčių sistemą, veiksmingiau administruoti mokesčius ir šviesti mokesčių mokėtojus. "Diskusija turi virsti konkrečiais rezultatais", - pažymėjo A.Kubilius.

Premjeras įsitikinęs, kad derėtų keisti ir visuomenės požiūrį į mokesčius. Pasak jo, Vakarų Europos gyventojai mokestines prievoles pirmiausia vertina kaip savo indėlį į valstybės teikiamas paslaugas. "Man kyla klausimas: ar dedame lygybės ženklą tarp tūkstančio litų, pavogtų iš žmogaus, tūkstančio litų, pavogtų iš valstybės, ir tūkstančio litų nesumokėtų mokesčių? Bijau, kad mokesčių nemokėjimas Lietuvoje apskritai nelaikomas nusikaltimu", - apgailestavo A.Kubilius.

Būtinos pastangos

Didžiausios opozicinės jėgos - Socialdemokratų partijos - pirmininkas Algirdas Butkevičius džiaugėsi, jog Vyriausybė pagaliau ėmėsi spręsti šešėlinės ekonomikos problemas. Jo nuomone, ministrų kabinetas susidūrė su sunkumais, kuriuos iš esmės pats ir sukėlė pakeitęs mokestinę sistemą. "Dabar reikia dėti daug pastangų, kad verslas grįžtų iš "šešėlio". Žinoma, šis procesas bus lėtas ir ilgas", - įsitikinęs socialdemokratas.

A.Butkevičiaus nuomone, verslininkus ir gyventojus sąžiningai vykdyti valstybei prievolę paskatintų tam tikrų mokesčių sumažinimas, jų atidėjimas sunkumų turinčioms įmonėms, lengvatos investicijas pritraukiančiam, ekonomiką skatinančiam ir darbo vietas išsaugojančiam verslui. Pasak jo, į šį procesą taip pat reikėtų įtraukti visuomenę.

Kovos priemonės

Laisvosios rinkos instituto (LRI) tyrimo duomenimis, pernai šešėlinė ekonomika siekė 23 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP). Manoma, šiemet jos mastai padidės iki 27 proc. BVP.

LRI eksperto Vytauto Žukausko teigimu, neapskaitytos ekonomikos dalies augimą lėmė kelios priežastys: padidėję mokesčiai, nemažėjanti įmonių administracinė našta, griežtas darbo santykių reguliavimas. "Valdžios pastangos turėtų būti skirtos būtent šioms sritims. Deja, jos siūlomos kovos su "šešėliu" priemonės dažniausiai nukreiptos ne į mokesčių naštos, reguliavimo, darbo santykių laisvinimą", - apgailestavo V.Žukauskas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"