TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Sukaktis privertė prisiminti kapus

2008 08 23 0:00
Vilniaus Vingio parke yra atkurtos ir puikiai sutvarkytos Pirmojo pasaulinio karo vokiečių, rusų ir kitų tautybių karių kapinės.
Nuotrauka: © "Lietuvos žinios"

Prieš 90-ąsias Pirmojo pasaulinio karo pabaigos metines politikai ir Antrojo pasaulinio karo veteranai susirūpino žuvusių karių kapų priežiūra.

Vakar Seime apsilankė Antrojo pasaulinio karo veteranai, viešosios įstaigos Karo paveldo centro ir bendrovės "Amžinoji atmintis" atstovai. Jie Seimo pirmininkui Česlovui Juršėnui įteikė raštą, kuriame politikai raginami nepamiršti lapkričio 11-ąją įvyksiančios sukakties ir skirti daugiau dėmesio Pirmojo pasaulinio karo aukų atminimui paminėti.

Nykstančios kapvietės.

Č.Juršėnui skirtame rašte teigiama, kad nors mūsų šalis kaip valstybė Pirmajame pasauliniame kare nedalyvavo, tačiau čia yra palaidoti tūkstančiai karių. Nurodoma, kad Lietuvoje esama apie 300 šiame kare žuvusių karių kapviečių.

Pirmojo pasaulinio karo pabaigos metinių minėjimu susirūpinę veteranai ir visuomenininkai šia proga siūlo surengti specialią prisiminimo ir pagarbos akciją. Į ją esą būtų galima pakviesti kare dalyvavusių šalių diplomatų, mūsų šalies Vyriausybės atstovų ir istorikų.

Pas Č.Juršėną apsilankiusių organizacijų atstovai skundėsi apverktina karo aukų kapviečių padėtimi. Anot jų, kapai baigia išnykti, apaugo žolėmis, medžiais ir yra visiškai neprižiūrimi. "Tai ne tik nehumaniška, bet ir visiškai neatitinka šiuolaikinės Europos valstybės įvaizdžio", - sakoma rašte. Karo veteranai ir bendrovių atstovai Seimo pirmininką informavo apie planus įsteigti asociaciją "Santaika". Pagrindinis jos uždavinys būtų rinkti lėšas karių kapvietėms tvarkyti ir rengtis Pirmojo pasaulinio karo pabaigos 100-mečio minėjimui.

Tikisi kitų paramos

Gautą raštą Č.Juršėnas žadėjo perduoti Vyriausybei. Anot jo, kapvietėms sutvarkyti reikalingas ne tik noras, moksliniai istoriniai tyrimai, bet ir pinigai.

Č.Juršėnas pripažino, kad žuvusiųjų kapais susirūpinta kiek per vėlai. "Daug kapinių neišliko, sunku bus juos identifikuoti, surinkti kaulelius, bet rūpintis turime", - sakė jis. Šiuo atveju Seimo pirmininkas tikisi ir kitų valstybių paramos. Č.Juršėnas vylėsi, kad į iniciatyvą tvarkyti žuvusiųjų kapvietes atsilieps Vokietija ir Rusija, kurių kariai daugiausia ir ilsisi mūsų šalyje. "Humaniškumo labui būtina identifikuoti kapvietes, jas pažymėti ir pagerbti taip, kaip tai padaryta kitose Europos šalyse", - mano jis.

Pirmasis pasaulinis karas prasidėjo 1914 metų liepos 28 dieną, o baigėsi 1918 metų lapkričio 11 dieną. Tarp Vokietijos bei Austrijos-Vengrijos imperijos ir Antantės valstybių - Prancūzijos, Didžiosios Britanijos bei Rusijos įsiplieskęs karas nusinešė daugiau nei 9 mln. gyvybių.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"