TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Sukilo už valstybės ir kalbos išsaugojimą

2013 04 29 4:02
Oresto Gurevičiaus (LŽ) nuotraukos

Prie Seimo vakar susirinkę mitinguotojai skandavo: "Už mūsų žemę, kalbą ir valstybę!" Valdžia raginta nepaisyti Lietuvos lenkų rinkimų akcijos (LLRA) reikalavimų.

Vakar 14 val. į skverelį prie Nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos, šalia Seimo rūmų, suplūdo maždaug tūkstantis mitinguotojų. Susirinkusiųjų minioje būriavosi patriotai, laisvės kovų dalyviai, intelektualai, politikai, jaunimas. "Tautinė valstybė - vertybė", "Vilniaus krašto polonizacijai - ne", "Apginkime protėvių žemę, mūsų valstybinę kalbą ir žemių vientisumą", - vėjo plaikstomų trispalvių jūroje mirguliavo mitinguotojų plakatai.

Susirinkusieji piktinosi valdančiajai koalicijai priklausančios LLRA reikalavimais rašyti vietovardžius dviem kalbomis, o nelietuviškus asmenvardžius dokumentuose - nelietuviškais rašmenimis, leisti laikyti skirtingą lietuvių kalbos egzaminą lietuvių ir tautinių mažumų mokyklų abiturientams.

Mitingo dalyvių rankose - išraiškingi plakatai

Sukvietė intelektualai

Viešą kvietimą į mitingą dar praėjusią savaitę išplatino ir pasirašė per keliasdešimt garsių Lietuvos rašytojų, menininkų, mokslininkų, Sąjūdžio aktyvistų. "Man kelia nerimą tautinių mažumų santykis su mūsų valstybe. Jis išliko toks, koks buvo sovietijoje. Tautinės mažumos nėra lojalios valstybei, ir tai parodė jų kalbėjimas ultimatumais", - LŽ tikino rašytoja Vanda Juknaitė.

Disidentas, aktyvus pasipriešinimo sovietiniam režimui dalyvis kunigas Robertas Grigas mano, kad šių dienų įvykiuose galima įžvelgti panašumų su 1926 metų kairiąja Vyriausybe. "Ji tik atėjusi į valdžią pradėjo daryti sunkiai pagrindžiamas nuolaidas tautinėms mažumoms. Tai sukėlė natūralų patriotinių jėgų pasipiktinimą ir privedė prie greito tos Vyriausybės galo", - tvirtino jis.

Rašytojas, buvęs Sąjūdžio iniciatyvinės grupės narys Vytautas Bubnys LŽ teigė, jog nerimauti verčia lenkų taikomi dvejopi standartai.

Pasak jo, kol lenkų tautinė mažuma iš Vyriausybės reikalauja išskirtinių sąlygų švietimui, lietuvių mokyklos Lenkijoje uždaromos. "Jau ir Vilniaus krašte kyla pavojus, kad lietuviškos mokyklos pamažu pradės nykti", - nuogąstavo V.Bubnys. Santykius su kaimynais, anot rašytojo, reikia palaikyti, tačiau jie turi būti lygiaverčiai. "Kaip Lenkija, taip ir Lietuva yra savarankiška valstybė. Tad ir kalbėkime kaip lygūs su lygiais, be jokių vienpusių nuolaidų", - pabrėžė V.Bubnys.

Akį traukė kai kurių mitinguotojų apranga

LLRA užsiima manipuliacijomis?

Sekmadienio mitingui nuo pakylos vadovavo Kovo 11-osios Akto signataras, filosofas Romualdas Ozolas. "Teritorija su gretimos valstybės kalbos užrašais, pasai su tos pačios valstybės kalbos

įrašais, lenko kortelė, gauta sušvelninta kitos valstybės pilietybė, modifikuotas švietimo variantas... Ką iš šios visumos turime? Beveik užbaigtą autonomiją!" - kalbėjo jis. R.Ozolas kvietė žmones pasakyti valdžiai: "Nedarykite to, kas jums nedera ir nesate įgalioti daryti!"

Kitas iš mitingo organizatorių, jaunimo sambūrio "Pro Patria" atstovas Paulius Stonis susirinkusiesiems pabrėžė, kad Lietuvoje konflikto su lenkų tautine mažuma dabar nėra, o į valstybinę kalbą, teritorinį valstybės vientisumą ir jos suverenumą kėsinasi ne Lietuvoje gyvenančių lenkų bendruomenė, bet LLRA. "Viena mūsų bendrapiliečių lenkų interesais besidangstanti partija vykdo antikonstitucinę ir antivalstybinę veiklą. Ji, manipuliuodama ir dirbtinai eskaluodama tautinės mažumos klausimą, bando sukiršinti Lietuvos lietuvį su Lietuvos lenku, - tvirtino P.Stonis ir pridūrė: - Šiandien prasideda kova už Lietuvą. Rinksimės čia tiek, kiek reikės, kad Lietuva būtų laisva ir ori valstybė."

Mitinge taip pat viešai kalbėjo literatūrologas Regimantas Tamošaitis, aktorius Gediminas Storpirštis, kalbininkas Kazimieras Garšva, Lietuvių tautinio jaunimo sąjungos ir mokinių parlamento atstovai, kiti visuomenės veikėjai.

...

Skirtingas egzaminas - diskriminacija

Susirinkusieji ragino valdžią dar šiais metais suvienodinti lietuvių kalbos egzaminą visiems šalies abiturientams. Kaip LŽ teigė mitinge dalyvavęs lietuviškos Šalčininkų tūkstantmečio gimnazijos direktorius Vidmantas Žilius, lenkų tautinės mažumos reikalavimai švietimo srityje ir Vyriausybės nuolaidžiavimas - nepagrįsti. "Vaikai, kurie eina į lenkiškas ar į lietuviškas mokyklas, yra tos pačios valstybės piliečiai. Jie tik pasirenka skirtingas mokyklas. Manau, skirtingas egzamino pateikimas - neteisybė ir moksleivių diskriminavimas", - pažymėjo pedagogas.

V.Žiliaus teigimu, dirbti su tautinių mažumų vaikais nėra paprasta, pedagogai jaučia didžiulę atsakomybę. "Turime būti jautrūs ir suprasti šią problematiką", - sakė jis.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"