TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Suklastotų dokumentų vis daugiau

2008 03 27 0:00

Tik dėl laimingo atsitiktinumo vienas kaunietis neprarado žemės sklypo, į kurį buvo nusitaikęs sukčius. Suklastojus jo asmens tapatybės kortelę notarų biure buvo patvirtintas įgaliojimas sklypą parduoti.

Praeitą savaitę žemės sklypo Aleksote savininkas sulaukė draugo, dirbančio nekilnojamojo turto agentūroje, skambučio. Šis teiravosi, ar vyriškis tikrai yra parašęs įgaliojimą parduoti savo sklypą. Atskubėjęs į draugo darbovietę kaunietis rado nepažįstamą vyriškį. Jis turėjo įgaliojimą parduoti sklypą, kurį tariamai buvo pasirašęs savininkas.

Įtariamas sukčiavimu vyriškis sulaikytas apklausai. Jis teigė asmens, prašiusio jo tokios paslaugos, gerai nepažįstantis. Susipažino su juo atsitiktinai - girtaudamas. Nepažįstamasis, prisistatęs sklypo savininko vardu, žadėjo atsilyginti, jei jam padės parduoti žemę. Sukirtę rankomis abu nuvyko į notarų biurą. Dėl įgaliojimo patvirtinimo nekilo jokių problemų.

Paaiškėjo, kad notarei buvo pateikta suklastota žemės savininko asmens tapatybės kortelė. Joje - nusikaltimo iniciatoriaus nuotrauka. Pastarojo ieškoma pagal notarės biure likusią falsifikato kopiją.

Jeigu nusikaltimo bendrininkas būtų nuvežtas į kitą nekilnojamojo turto agentūrą, o ne į tą, kurioje dirba aukos draugas, ir ši būtų suradusi sklypo pirkėją, jo savininkui tektų ilgai ieškoti teisybės teisme. Kaip LŽ teigė kalbinti pareigūnai, jei sklypą būtų spėta parduoti bent du kartus, teisės į žemę savininkas galėjo ir nebeatgauti. Antrasis sklypo pirkėjas jau būtų įsigijęs jį teisėtai.

Svarbiausia dabar išsiaiškinti, kaip į sukčiaus rankas pateko svetimas dokumentas. "Tokioje keblioje situacijoje gali atsidurti kiekvienas", - įsitikinę pareigūnai, mėginantys išsiaiškinti, iš kur nutekėjo konfidenciali informacija. Manoma, kad tai galėjo įvykti dokumentą kopijuojant, arba pateikus jį įsigyjant kokį nors pirkinį ar suteikiant paslaugą.

"Lietuviškų pasų klastotės tokio masto, kaip šiandien padirbinėjamos asmens tapatybės kortelės ir vairuotojų pažymėjimai, tikrai nebuvo pasiekę", - LŽ teigė pareigūnai. Vien kovo mėnesį Kauno m. Centro policijos komisariate, tiriančiame ir šį įvykį, pradėta keliolika ikiteisminių tyrimų dėl sukčiavimų pasinaudojus suklastotomis asmens tapatybės kortelėmis. Visi jie susiję su greituoju kreditu 123, teikiamu pašte. Tiek kartų, pateikę klastotes su savo nuotraukomis, sukčiai sugebėjo gauti kreditus. Jiems išduotos sumos - nuo 3 iki 15 tūkst. litų.

Visos apgaulės įvykdytos pernai - rugpjūčio-spalio mėnesiais, tačiau pagalbos į policiją kreiptasi tik dabar, kai nesulaukus sutartų įmokų imta ieškoti pateiktų dokumentų savininkų. Šie dievagojasi jokių kreditų neėmę.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"