TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Suklupęs studentas neturi kam skųstis

2007 10 29 0:00
"Dėstytojai ne visada objektyvūs. Ir ne todėl, kad būtų negeranoriški. Pati gynimo tvarka neracionali", - kalbėjo L.Donskis.
Nuotrauka: © "Lietuvos žinios"

Kol aukščiausiu lygiu laužomos ietys dėl aukštojo mokslo finansavimo ir studijų kokybės, studentai skundžiasi dėl kur kas paprastesnių jų teisių pažeidimų. Bakalauro darbo neapgynę jaunuoliai kai kuriuose universitetuose net negali pateikti apeliacijos.

Bakalauro, magistro darbų gynimas Lietuvos aukštosiose mokyklose nuolat kelia neigiamų emocijų ir pretenzijų bangą. Nepatenkintųjų prastu pažymiu buvo ir bus, tačiau nerimauti verčia kai kuriuose šalies universitetuose nepripažįstama apeliavimo teisė. Kad darbų gynimo tvarka senstelėjusi, neefektyvi ir varginanti, pripažįsta tiek dėstytojai, tiek studentai. Pastarieji jaučiasi tarsi įkaitai, o pačią tvarką vertina ne tik kaip pažeidžiančią žmogaus teises, bet ir suteikiančią nišą neskaidriai veiklai. Nuogąstaujama, kad švietimo ir mokslo ministrės Romos Žakaitienės pažadai plėsti universitetų autonomiją visiškai užgoš studento balsą.

Senato valia

Itin daug nusiskundimų ataidi iš seniausios mūsų šalies mokslų kalvės - Vilniaus universiteto (VU). Vidinės mokymo įstaigos taisyklės numato, kad per darbo gynimą procedūrinių pažeidimų pastebėję studentai gali kreiptis į fakulteto, o reikalui esant - ir į centrinę ginčų nagrinėjimo komisiją. Tačiau nesutinkantieji su magistro ar bakalauro darbo dalykiniu įvertinimu pasiskųsti neturi kur.

Viename VU fakultete bakalauro darbą gynusios Skaistės Č. (vardas pakeistas, redakcijai žinomas - aut.) žinios ir gebėjimai buvo įvertinti nepatenkinamai. Suabejojusi komisijos nešališkumu mergina kreipėsi į fakulteto ginčų komisiją, vėliau - ir į centrinę. Visur jai buvo atsakyta, kad apeliaciniai skundai dėl baigiamojo darbo įvertinimo nagrinėti nepriimami.

Paaiškėjo, kad VU Senatas dar 2004 ir 2005 metais patvirtino Baigiamųjų darbų rengimo, gynimo ir saugojimo tvarką, pagal kurią egzaminų komisijos sprendimas yra galutinis ir apeliacine tvarka neskundžiamas. O fakultetų egzaminų apeliacinės komisijos nuostatai skelbia, kad "dėl baigiamųjų egzaminų (diplominio darbo gynimo) įvertinimo apeliacijos nenagrinėjamos".

Vieni leidžia, kiti - ne

VU Studijų direkcijos vadovas Gintaras Dikčius gynė Senato sprendimus. "Darbo vertinimas yra kolektyvinis ir nesama kitos aukštesnės egzaminavimo formos, kuri būtų labiau kompetentinga, nei komisija, - tikino jis. - Kita vertus, tai tik įstatymas, studentų iniciatyva galima jį pakeisti." Paklaustas, ar studentai nėra dėstytojų galimo šališkumo įkaitai, G.Dikčius stebėjosi: "Abejoti, kad komisijos nariai yra šališki... na, žinote, tada visą akademinį pasaulį reiktų apversti aukštyn kojomis."

Panašios gynimo tvarkos esama ir Vytauto Didžiojo universitete Kaune. Pareikšti pretenzijas dėl prasto pažymio gali tik laikiusieji egzaminą.

Klaipėdos universiteto (KU) studentai gali nesutikti su įvertinimu ir jų balsas bus išgirstas. "Šiemet buvo toks atvejis, - LŽ sakė KU Studijų departamento vadovė Vanda Strakšienė. - Įvertinimu nepatenkinta studentė įteikė apeliaciją ir antrą kartą gynė diplominį darbą. Po gynimo mergina pripažino esanti neverta teigiamo pažymio." V.Strakšienė stebėjosi, kad universitete gali ir nebūti apeliacinės tvarkos.

"Teikiančiųjų apeliacijas dėl dalykinio įvertinimo mūsų universitete kur kas daugiau, nei tų, kurie kreipiasi dėl procedūrinių pažeidimų", - LŽ patvirtino ir Šiaulių universiteto Studijų skyriaus direktorės pavaduotoja Edita Vaičaitienė.

Reikia ombudsmeno

LŽ kalbintas Lietuvos studentų sąjungos (LSS) viceprezidentas komunikacijai Dainius Dikšaitis teigė, kad studentams apeliacijos teisė privalėtų būti suteikta. Tačiau šis procesas, jo manymu, negali tęstis be pabaigos. "Esame už tai, kad studentui apeliacinė teisė būtų garantuota, jei gyvename demokratinėje visuomenėje. Sąlygų piktnaudžiauti ja neturėtų būti, tačiau, jei neleidžiama apskųsti nė karto, vadinasi, tos teisės nėra visai ir tai laikyčiau pažeidimu", - kategoriškai pareiškė LSS viceprezidentas.

Filosofas Leonidas Donskis pripažino, kad baigiamųjų darbų vertinimo tvarka - aktuali problema. Jis pažymėjo palaikantis studentų teisę apeliuoti. "Dėstytojai ne visada objektyvūs. Ir ne todėl, kad būtų negeranoriški. Pati gynimo tvarka neracionali", - kalbėjo L.Donskis. Jo nuomone, komisijoms atstovaujantys dėstytojai yra pernelyg "apkrauti", todėl tik paviršutiniškai susipažįsta su studento darbu, o kartais net nebūna jo skaitę. Studentų ir universitetų ginčams spręsti, L.Donskio nuomone, reikia arbitro - ombudsmeno. "Kažkas turi atstovauti studentų teisėms. Tai turėtų būti figūra, kurios garbingumu niekas neabejoja", - siūlė jis. Tokia institucija, profesoriaus teigimu, veikia Šiaurės Europos šalių universitetuose.

Negarbinga laikysena

LŽ kalbintas "Transparency International" Lietuvos skyriaus (TILS) direktorius Rytis Juozapavičius, daugiau nei dešimtmetį dėstęs VU, teigė, kad vertindami studentų darbus dėstytojai tam tikru atžvilgiu įvertina save ir visą mokymo procesą. "Studentui turi būti sudaryta galimybė pasitikrinti, jei jis nusivylęs dėstytojo kompetencija, arba mano, kad blogai įvertintas dėl egzaminatoriaus kaltės. Priešingu atveju studento interesų nepaisoma. Juk mes visi tam tikru atžvilgiu teikiame paslaugas. - pabrėžė TILS vadovas.

Jo manymu, Lietuvos aukštosioms mokykloms šiuo metu trūksta jėgų suteikti vertingą paslaugą. "Mokymo programos universitetuose kuriamos ne pagal studentų poreikius, o pagal dėstytojų kompetenciją. Vienas vyrukas, kurios nors "ypatingos" specialybės atstovas, yra vienintelis, išmanantis ją, savitas srities genijus. Jausdamasis visagalis valdovas jis gali imti vadovautis asmenine simpatija ar antipatija. Taigi ir objektyvaus vertinimo pagrindo nebelieka", - kalbėjo R.Juozapavičius.

LŽ kalbintas Seimo Žmogaus teisių komiteto pirmininkas Arminas Lydeka atkreipė dėmesį, kad pagal civilizuotos, demokratinės valstybės įstatymus universitetams suteikta mokslinė-pedagoginė autonomija. "Jie patys nustato žaidimo taisykles ir savarankiškai sprendžia, numatyti apeliacijos galimybę ar ne. Tai visiškai teisėta", - tvirtino parlamentaras. Tačiau A.Lydekos įsitikinimu, šioje situacijoje svarbus ir žmogiškasis veiksnys. "Normalioje visuomenėje išklausomos visos šalys, kaip teisme. Būtų išmintinga ir žmogiška, jei studentas galėtų apeliuoti, diskutuoti, ginčytis dėl vertinimo, egzamino pažymio", - teigė Seimo narys.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"