Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATA
ŠVIETIMASŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITMULTIMEDIJA
LIETUVA

Sulaikant A. Ramanauską-Vanagą dalyvavęs saugumietis išgirdo nuosprendį

 
2015 03 12 17:52
Adolfas Ramanauskas-Vanagas.
Adolfas Ramanauskas-Vanagas. Wikimedia Commons nuotrauka

Partizano vado Adolfo Ramanausko-Vanago sulaikymo operacijoje 1956 metais dalyvavusį buvusį sovietų saugumo pareigūną Stanislovą Drėlingą Kauno apygardos teismas ketvirtadienį pripažino kaltu dėl genocido ir nuteisė kalėti penkerius metus.

„Nors kaltinamasis ir neigė tiesiogiai dalyvavęs genocido veiksmuose, t. y. apskritai neigė dalyvavęs kaltinime nurodytoje operacijoje, tačiau byloje ištirti duomenys leidžia kolegijai teigti, jog tokioje operacijoje jis dalyvavo ir savo veiksmais padėjo kitiems sovietų okupacinės valdžios atstovams“, - rašoma teismo pranešime spaudai.

Po 1956 metais įvykdytos operacijos, kurioje dalyvavo 84 metų nuteistasis, buvęs mokytojas A.Ramanauskas Vanagas buvo įkalintas KGB kalėjime Vilniuje. Maždaug metus žiauriai fiziškai ir psichologiškai kankintas Lietuvos laisvės kovotojas kitais metais buvo sušaudytas.

Prokuroras siūlė S.Drėlingui skirti septynerius metus laisvės atėmimo. Skirdamas švelnesnę bausmę, teismas atsižvelgė į tai, kad byla truko ilgai, o S.Drėlingas yra silpnos sveikatos, o jo vaidmuo nusikaltime buvo antraeilis – jis buvo tik padėjėjas.

Nuosprendis kol kas neįsigaliojęs, jis gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui.

Su sovietų okupacija Lietuvoje pokario metais kovojo apie 50 tūkst. partizanų, dar vadintų „miško broliais“.

Sovietų diktatoriaus Josifo Stalino valdymo metais pokariu žuvo daugiau kaip 21 tūkst. rezistentų, jų šeimų narių ir rėmėjų.

Konstitucinis Teismas pernai išaiškino, kad sovietų vykdytus trėmimus ir represijas vykstant partizaniniam karui Lietuvos teismai gali prilyginti genocidui, įrodžius, kad šiais nusikaltimais siekta sunaikinti reikšmingą lietuvių tautos dalį.

Už sovietmečiu vykdytas žudynes socialiniu ar politiniu pagrindu, jei tai nekėlė grėsmės lietuvių tautos išlikimui, negalima bausti kaip už genocidą, tačiau teismai privalo įvertinti, ar tai nebuvo kiti nusikaltimai žmoniškumui, teigiama Konstitucinio Teismo išaiškinime.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklaminiai priedai
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITPrenumerata
PasaulisSportasŠeima ir sveikataŠvietimasKarjera
TrasaŽmonės
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"