TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Sumažėjo gyventojų mirtingumas

2011 10 14 12:39

Statistikos departamentas skelbia, kad pirmųjų devynių šių metų mėnesių duomenimis, sumažėjo Lietuvos gyventojų mirtingumas.

Lietuvos statistikos departamento išankstiniais duomenimis, per devynis šių metų mėnesius mirė 30,8 tūkst. žmonių, arba 428 žmonėmis mažiau negu per praėjusių metų tą patį laikotarpį. Anot departamento, pernai mirė 42,1 tūkst. žmonių, tūkstančiui gyventojų teko 12,8 mirusiojo.

Aukščiausią lygį nuo 1950 metų mirtingumas buvo pasiekęs 2007-aisiais – tūkstančiui gyventojų tuomet teko 13,5 mirusiojo, kitus dvejus metus mirtingumas mažėjo: 2008-aisiais – iki 13,1, 2009-aisiais – iki 12,6.

Departamentas pastebi, jog Lietuvoje vyrų mirtingumas žymiai didesnis negu moterų. 2010-aisiais vyrų standartizuotas mirtingumo rodiklis daugiau kaip dukart viršijo moterų. Kaimo vyrų ir moterų standartizuoti mirtingumo rodikliai buvo 1,2 karto didesni negu miesto.

Sumažėjo kūdikių mirtingumas: pernai mirė 153 kūdikiai, arba 28 mažiau negu 2009-aisiais. Kūdikių mirtingumas 2010-aisiais buvo mažiausias per visą šalies istoriją - 1000 gyventojų teko 4,3 mirusiojo - ir siekė Europos Sąjungos (ES) šalių vidurkį.

Pernai Lietuvoje vyrų vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė buvo 68, moterų – 78,8 metų. Per trejus metus vyrų vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė pailgėjo 3,1 metų, moterų – 1,6 metų. Skirtumas tarp vyrų ir moterų vidutinės tikėtinos gyvenimo trukmės sumažėjo 1,5 metų ir 2010-aisiais buvo 10,8 metų, tačiau išliko didžiausias ES.

Lietuvos gyventojų mirties priežasčių struktūra daugelį metų išlieka nepakitusi. Higienos instituto Sveikatos informacijos centro duomenimis, 2010-aisiais trys pagrindinės mirties priežastys buvo kraujotakos sistemos ligos, piktybiniai navikai ir išorinės mirties priežastys – pastarosios sudarė 85,3 proc. visų mirties priežasčių.

Nuo kraujotakos sistemos ligų mirė 47 proc. mirusių vyrų ir 65,6 proc. mirusių moterų, nuo piktybinių navikų – atitinkamai 21,2 ir 17,2 proc., dėl išorinių mirties priežasčių – 14,5 ir 4,5 procento. 2010 metais dėl išorinių mirties priežasčių mirė 4 tūkst. žmonių, iš jų 1018 asmenų nusižudė, 389 sušalo, 372 žuvo transporto įvykių metu, 319 paskendo, 310 mirė apsinuodiję alkoholiu, 305 mirė dėl nukritimų, 172 buvo nužudyti.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"