TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Sūnaus globos netekusi šeima: Norvegijoje tai – dideli pinigai

2014 06 06 14:40
Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

„Sunku būtų ką nors patarti kitoms šeimoms, kurios augina ar žada auginti vaikus Norvegijoje. Vaikai gali būti atimti visiškai netikėtai. Norvegijoje tai – dideli pinigai“, – prie šios šalies ambasados Vilniuje penktadienį pasakojo sūnaus neatgaunanti motina.

Lietuviai tėvai prie Norvegijos ambasados organizavo protesto akciją, kuria siekė atkreipti dėmesį į savo vaikų neatgaunančių šeimų problemas. Jų teigimu, Norvegijos socialinių tarnybų savivalė vis labiau auga, jos be pagrindo atiminėja vaikus iš šioje Skandinavijos šalyje gyvenančių lietuvių ir imigrantų iš kitų šalių šeimų. Savo šeimos istorija pasidalijusi piketo dalyvė atvirai dėstė savo nuomonę, jog Norvegijoje už tokių atvejų slypi ir dideli pinigai, ir, greičiausiai, noras spręsti savo šalies demografines problemas.

Lietuva nepalaiko savo piliečių?

Lietuvos tėvų forumo narys Renaldas Jančiauskas pikete prie ambasados sakė, kad esama situacija neramina dviem aspektais. „Pirmiausiai, Norvegijos valstybės elgesys mūsų bei kitų šalių piliečių atžvilgiu yra sunkiai protu suvokiamas, nes ji gali pasiimti kitos šalies pilietį ir daryti su juo, ką nori. Antra, pačios Lietuvos valstybinių institucijų valdininkai, pareigūnai į šį reikalą žiūri labai formaliai – tik vykdo biurokratinį susirašinėjimą. Užsienio reikalų ministro Lino Linkevičiaus vieši pareiškimai, švelniai tariant, prasilenkia su žmoniškumu ir yra įžeidžiantys. Jis yra sakęs, kad neva reikia mažiau gerti, ir vaikų neatiminės. Bet yra atimta daug vaikų iš tikrai normalių šeimų. Tarp jų gali būti ir suklydusių, bet ko tuomet vertas Lietuvos pasas ir pilietybė, jeigu tavęs valstybė negina, o dar šaiposi?“, – kalbėjo R. Jančiauskas.

Jo įsitikinimu, su vaikų teisių apsauga susiję Norvegijos įstatymai yra tokie griežti, jog kliūva daugeliui Norvegijos imigrantų iš kitų šalių, tačiau Indijai, Slovakijai jau pavyko diplomatinėmis priemonėmis atsiimti savo vaikus. „Norvegijos parlamentas gauna labai daug priekaištų iš Europos Žmogaus Teisių Teismo, Jungtinių Tautų Organizacijos. Tai nėra tik Lietuvos, o tarptautinė problema. Lietuviai su šia problema nėra išskirtiniai toje šalyje, bet lietuviai dažnai bijo kreiptis pagalbos, nes pati valstybė iš jų šaiposi“, – sakė R. Jančiauskas.

Pusantrų metų kančios – ne pabaiga

Pikete ryžosi sudalyvauti ir pagalbos institucijose nesėkmingai ieškanti savo sūnaus Norvegijoje pusantrų metų neatgaunanti lietuvės ir norvego šeima. Pora sakė besitikinti sulaukti nors kokio Norvegijos ambasados dėmesio. „Tikiuosi, kad jie susimąstys, kodėl ta šalis atima tiek vaikų. Lenkija, Slovakija, Brazilija, Kolumbija jau stojo į kovą su Norvegija. Tegul pamato, kad ir Lietuva pradeda reaguoti, vienijasi, neleidžia, jog tai vyktų. O iš Lietuvos tikiuosi, kad ji gins mane kaip Lietuvos pilietę“, – kalbėjo Daiva Julija Vinje.

Visas įmanomas priemones išnaudoti tam, kad atgautų vaiką, pasiryžusi šeima sako tikrai neliksianti gyventi Norvegijoje, kai sūnus jau bus su jais. Jų svajonė – važiuoti gyventi į Lietuvą, Šiaulius, kur moteris turi paveldėtą močiutės namą. Tačiau iki tol jie dar turės nueiti sunkų kelią. Pusantrų metų dėl vaiko kovojanti pora, jeigu Lietuva nepadės, kreipsis į tarptautinius teismus. Norvegijoje taip pat dar bandys kreiptis į aukščiausią teismą, nors į tai daug vilčių ir nededa. „Tikrai neleisime, kad sūnelis augtų ir užaugtų kitoje šeimoje“, – sakė D. Vinje. Norvegijoje aukštesnis teismas atmetė šeimos bylą.

„Kas mėnesį, kas savaitę Norvegijoje daugėja iš emigrantų šeimų atimtų vaikų“, – teigė D. Vinje. Į ją pradėjo kreiptis patarimų kitos šeimos. Visgi moteris sunkiai begali patarti, kaip galima būtų išvengti tokios dramos šeimoje. „Tai gali užklupti bet ką ir bet kada. Reikia tiesiog budėti. Vaikai paimami iš mokyklos, iš darželio, einant namo, net ligoninėse – tik gimę ar praėjus kelioms dienoms. Visi įstaigose įpareigoti teikti skundus, pastebėjimus – to galbūt ir reikia, nereikia būti abejingiems vaiko aplinkai, bet užtenka ir melagingo kaimynų pranešimo, kad vaikas būtų atimtas. Vaikų teisių apsaugos tarnyba „Barnevernet“ bendradarbiauja su ligoninėmis, policija, įvairiomis įstaigomis“, – perspėjo D. Vinje.

Moteris sutinka, kad galbūt teisinga neaiškioje šeimos situacijoje laikinai paimti vaiką, tačiau, jos nuomone, visiškai neadekvatus pusantrų metų negrąžinimo laikas, kai įrodyta, kad viskas šeimoje buvo gerai. Jos teigimu, jų šeimos atveju yra daug melagingų raštų, raportų. Šeima lankė tėvų kursus, nes buvo kaltinama nemokėjimu skaityti vaiko signalų ir žaisti su juo, teisingai jo suprasti. Tėvai taip pat buvo įtariami dėl psichinės ir psichologinės būklės, nes lankėsi pas psichologus po šeimos draugo netekties. Tačiau dabar jie turi tyrimus ir įrodymus, kad yra psichiškai sveiki.

Jos žiniomis, vaikų teisių apsaugos, socialinės tarnybos gauna didelius pinigus iš valstybės už kiekvieną atimtą vaiką, globą suteikiančios šeimos – taip pat. „Tai didžiuliai pinigai. Tuo pačiu jie užsitikrina, kad augina norvegą ateities kartai. Norvegijoje man kyla įvairių minčių. Norvegijos tauta yra nykstanti, šalyje mažėja gimstamumas, virš 60 proc. gyventojų – pensinio amžiaus. Be to, yra didžiulė netvarka jų pačių įstatymuose. Žmogus neturi kur kreiptis pajutęs žmogaus teisių pažeidimus“, – vardijo D. Vinje.

Nelemtas skambutis

Moteris papasakojo, kaip iš šeimos buvo atimtas vaikas. 2013 metų sausio 28 dieną Norvegijoje jos vyras buvo užpultas bandant apvogti. Grįžęs namo vakare jis pasijuto prastai, ir norėjo paskambinti budintiems gydytojams, tačiau surinko telefono atmintyje išsaugotą greitosios pagalbos numerį. Šiai atsiliepus jis nekalbėjo, bet padėjo ragelį. Vėliau pasigirdo intensyvus beldimas į namų duris. Pora paskambino policijai, nes išsigando – juk vyras jau dieną buvo užpultas. Išaiškinus, kad tai greitosios pagalbos darbuotojai nori pas juos patekti, nes sulaukė skambučio nekalbant, šeima atidarė duris. Medikai pamatė, kad vyras atrodo prastai, ir kad namuose yra naujagimis. D. Vinje teigimu, medikų pažadintas kūdikis jiems šypsojosi. Tuomet greitosios pagalbos darbuotojai patys iškvietė policiją ir vaikų teisių apsaugos tarnybos budinčiuosius. Buvo pasakyta, kad šis įvykis bus tiriamas, abu sutuoktiniai bus apklausti, nes D. Vinje tapo įtariamąja smurtu prieš vyrą. Vyras buvo įkalbėtas važiuoti tirtis sveikatos, o moteriai, likusiai vienai su vaiku, buvo uždėti antrankiai apkaltinus smurtu šeimoje ikiteisminiame tyrime. Buvo liepta surinkti vaiko daiktus. Po 12 valandų areštinėje lietuvę apklausė, taip pat ir jos vyrą, kurį ištyrus, beje, nieko rimta nerasta, tačiau savo vaiko šeimai teko ieškoti dvi paras – jiems patiems teko skambinti į visas galimas įstaigas. Galiausiai rado jį „Barnevernet“ vaikų teisių apsaugos tarnybos globoje. Sutuoktinių liudijimai sutapo, policija pretenzijų neturėjo ir bylą uždarė. Tačiau vaikas nei iki tol, nei po to grąžintas nebuvo, pradėta procedūra dėl globos teisių atėmimo (tėvų teises pora yra išlaikiusi). Vaiko negrąžinimo motyvu, D. Vinje teigimu, tapo tokie dalykai, kaip „nepakankamas tėvų akių kontaktas su vaiku“, „tėvų nemokėjimas reaguoti į vaiko siunčiamus signalus“. Melagingais motina vadina vėlesnes psichologo išvadas, neva vaikas tuo metu buvo išsivystęs mažiau nei turėtų pagal amžių.

Tėvai galėjo matyti vaiką du kartus per savaitę nuo atėmimo iki 2013 metų gegužės 28 dienos. Vėliau nuspręsta, kad globa atimama, ir vaiką tėvai galės matyti keturis kartus per metus po vieną valandą. Po šio nuosprendžio tėvai sūnų ir tematė du kartus: kovo 12 dieną ir gegužės 28 dieną. „Mūsų pasimatymai, nors labai reti ir trumpi, yra nuostabūs. Tiesa, mes juos fiksuojame nuotraukomis ir filmavimo kamera kaip įrodymus. Vaikas su mumis žaidžia, bučiuoja“, – pasakojo motina.

Vaikui skirti vadinamieji profesionalieji globėjai – šeima, auginanti vieną 13 ar 14 metų dukrą. „Kodėl jie norėjo būtent mūsų sūnelio, atsakymo į tai aš nežinau“, – sakė D. Vinje.

Šiuo metu poros sūnui yra 1 metai 10 mėnesių. Jis pradeda kalbėti norvegiškai, lietuviškai nesupranta.

Norvegijos pozicija: nei ministerijos, nei ministrai negali kištis

Norvegijos ambasada portalui lzinios.lt atsiuntė pagrindinius faktus apie Norvegijos vaikų teisių apsaugos tarnybą. Nurodoma, kad Norvegijos vaiko apsaugos tarnyba turi apsaugoti ir padėti labiausiai pažeidžiamiems vaikams. Vaiko apsaugos tarnybos pagrindinis uždavinys yra užtikrinti, kad vaikams ir jaunuoliams, gyvenantiems tokiomis sąlygomis, kurios gali pakenkti jų sveikatai ir vystymuisi, reikiamu laiku būtų suteikta reikalinga pagalba ir globa. Vaiko apsaugos įstatymas taikomas visiems Norvegijoje gyvenantiems vaikams, nepriklausomai nuo gyvenimo Norvegijoje statuso ar pilietybės.

Atsakyme teigiama, jog vaiko apsaugos tarnyba visų pirma yra pagalbos tarnyba. 2011 metais vaiko apsaugos tarnyba padėjo 52 tūkst. vaikų. 84 procentai pagalbos veiksmų yra savanoriška pagalba namuose, siekiant padėti šeimai geriau funkcionuoti, kad vaikas ir toliau galėtų gyventi namuose. Pagalbos veiksmų namuose pavyzdys yra patarimai ir konsultacijos, bei įvairios tėvų paramos priemonės, padedančios stiprinti tėvų globos vaidmenį.

Taip pat teigiama, kad tėvų globos panaikinimas visada yra paskutinė išeitis. „Tai didelė intervencija ir vaikų, ir tėvų atžvilgiu. Tačiau tuo pačiu metu vaiko apsaugos tarnyba pagal įstatymą privalo įsikišti, jeigu tėvai nesugeba pakankamai gerai pasirūpinti vaiku“, – rašoma pateiktoje informacijoje.

Joje taip pat dėstoma, kad tėvų globos panaikinimui yra keliami griežti reikalavimai. Kai vaikai patiria smurtą, prievartą arba yra kaip nors kitaip neprižiūrėti, valstybinės institucijos turi reaguoti ir įsikišti. Tokiais atvejais vaiko gerovės aspektas yra svarbesnis nei tėvų interesai. Vaikai iš globos įstaigų patys aiškiai teigia, kad problema yra ne ta, kad vaiko apsaugos tarnyba įsikiša per anksti ir per dažnai, bet kad ji įsikiša per retai ir per vėlai.

„Gero gyvenimo pagrindas sukuriamas vaikystėje. Siekimas užtikrinti gerą pažeidžiamų vaikų vaikystę yra svarbiausia visuomenės investicija, kurios poveikis trunka iš kartos į kartą. Norvegijos vyriausybės prioritetas yra užtikrinti, kad visi vaikai ir jaunuoliai Norvegijoje gyventų saugiai ir gerai“, – teigiama atsiųstame rašte.

Norvegijos ambasados atsakyme pažymima, kad Lietuvos valdžios institucijos pasiūlė sudaryti dvišalę vyriausybių sutartį dėl vaiko gerovės. „Mes suprantame, kad Lietuvos valdžios institucijos domisi bylomis ir klausimais, susijusiais su Lietuvos piliečiais Norvegijoje. Tačiau konkrečios vaiko apsaugos bylos privalo būti sprendžiamas pagal Norvegijos įstatymus. Norvegijos vaiko apsaugos tarnyba yra saistoma griežtų konfidencialumo nuostatų. Tai reiškia, kad vaiko apsaugos tarnyba negali teikti informacijos apie atskiras bylas niekam kitam, išskyrus bylos šalims. Užsienio valstybių valdžios institucijos nėra laikomos vaiko apsaugos bylų šalimi. Mes taip pat norime pabrėžti, kad Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencija, kuri yra inkorporuota į Norvegijos įstatymus, teigia, kad valstybė, kurioje gyvena vaikas, privalo apsaugoti vaiką pagal tos šalies įstatymus.

Atsižvelgiant į tai, Norvegijos vaiko teisių apsaugos įstatymas galioja visiems Norvegijoje gyvenantiems vaikams, nepriklausomai nuo jų pilietybės. Pagal Norvegijos įstatymus savivaldybė yra atsakinga už atskirų vaiko apsaugos bylų nagrinėjimą. Tai reiškia, kad nei ministerijos, nei ministrai negali kištis į konkrečias vaiko teisių apsaugos bylas“, – reziumuojama atsakyme.

Ambasados atstovė Ingrid Susanne Farner, atsakydama į klausimą apie galimus tarnybos ir globotojų gaunamus didelius pinigus už kiekvieną atimtą vaiką, teigė, kad lėšos yra skiriamos kompensavimui už vaiko drabužius, maistą ir laisvalaikio užsiėmimus.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"