TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Sūnaus skyrybos sužlugdė tėvų verslą

2011 03 15 0:00
Buvusiai R.J.Liaukevičiaus marčiai priteista solidi kompensacija, o sūnui
ūkininkui - šimtatūkstantinės skolos.
Rūtos Skatikaitės nuotrauka

Nusikaltimo nepadariusio, skolų valstybei neturėjusio seirijiškio ūkininko Romualdo Juliaus Liaukevičiaus šinšilų auginimo verslas likviduotas vien todėl, kad jo sūnus po dešimties santuokos metų nusprendė išsiskirti su muitinėje dirbančia žmona, kurios tėvai - įtakingi žmonės Lietuvoje. Verslas sužlugdytas, kaip įprasta Lietuvoje, teisinėmis priemonėmis, pasitelkus teismą ir antstolę.

Didesnę gyvenimo dalį Lazdijų rajono Seirijų miestelyje nugyvenęs R.J.Liaukevičius prieš pat pensiją sulaukė bėdų iš ten, iš kur negalėjo nė tikėtis. Sovietmečiu kolūkiui vadovavęs R.J.Liaukevičius vėliau užsiėmė nutrijų ir pievagrybių auginimu nuosavame ūkyje. 1989 metais jis pastatė ūkinį pastatą, kuriame 1996-aisiais pradėjo auginti šinšilas - voverę ir triušį primenančius gyvūnėlius.

Šinšilos - smalsūs ir dailūs, bet Lietuvos klimatui reiklūs padarėliai, jų kailis labai vertingas. Ypač jautriai jie reaguoja į didesnę nei 65 proc. drėgmę, todėl patalpose nuolat veikia kondicionieriai, palaikantys pastovią temperatūrą ir drėgmę.

Fermą perdavė sūnui

1999 metais R.J.Liaukevičiui sutriko sveikata, todėl fermą, kurioje tuo metu buvo 120 šinšilų šeimų, kartu su visa įranga dešimčiai metų jis perdavė pagal panaudos sutartį sūnui Svajūnui Liaukevičiui. Tais pačiais metais tėvas sūnui padovanojo ir 6,56 ha žemės sklypą. O po trejų metų Svajūnas nusprendė skirtis su žmona Irma, su kuria nebegyveno nuo 2001-ųjų.

I.Liaukevičienė taip pat iš Seirijų, iš žinomos ir gerbiamos šeimos. Jos mama Česlova Šmulkštienė yra Seirijų seniūnė, per šiuos savivaldybių rinkimus Socialdemokratų partijos gretose išrinkta į Lazdijų rajono tarybą. Tėvas - Gedas Šmulkštys, sovietmečiu vadovavęs "Pergalės" kolūkiui Lazdijų rajone, nepriklausomybės metais dirbęs Pasienio apsaugos rinktinėje, paskui dešimt metų vadovavęs Kaišiadorių paukštynui.

Tačiau dviejų garbių šeimų atžalų skyrybos vyko ne itin garbingai.

Netikėtas smūgis

S.Liaukevičius nuo 2002 metų tris kartus į Alytaus rajono apylinkės teismą nešė skyrybų pareiškimus, tačiau procesas prasidėjo tik 2006 metais, iki tol teismas nežinia kodėl nesugebėdavo rasti čia pat Alytuje, muitinėje, dirbančios I.Liaukevičienės.

Vidutė ir R.J.Liaukevičiai nė pagalvoti negalėjo, kad sūnaus skyrybų byla sužlugdys tai, kas buvo ilgus metus sėkmingai kurta. Tvarkinga ir darbšti šeima, kurios namai ne kartą pripažinti gražiausia Alytaus apskrities sodyba, tikėjosi ramios ir neskurdžios senatvės. O po sūnaus skyrybų Liaukevičiai šinšilų ūkį likvidavo, sūnus Svajūnas išsikėlė gyventi į Vilnių, jis teismo sprendimu privalo sumokėti didžiules pinigų sumas buvusiai žmonai ir vienas grąžinti paskolas, paimtas fermai plėtoti.

Areštavo šinšilas

"Irma su Svajūnu gyveno Irmos motinos penkių kambarių bute Alytuje, sūnus į jos tėvų turtą nepretendavo, - pasakojo R.J.Liaukevičius. - Spėju, kad Irma pirmus du kartus nesirodė teisme todėl, kad laukė, kol ferma pradės duoti pelno."

Pasak R.J.Liaukevičiaus, pirmuosius kelerius metus šinšilos neatnešė jokio pelno, priešingai, teko skolintis dideles pinigų sumas ūkiui plėtoti.

Padėtis pagerėjo 2005 ir 2006 metais, Liaukevičiai per dvejus metus atidavė 200 tūkst. litų paimtų paskolų. Atrodė, kad verslas įsibėgėjo, tikėtasi per artimiausius 3-4 metus atsiskaityti ir su likusiais kreditoriais.

Tačiau įvyko priešingai - po dvejų metų ūkis žlugo, o skolos liko neatiduotos. Dėl visko R.J.Liaukevičius kaltina teismus.

Antstolė persistengė

Natūralu, kad skiriantis sutuoktiniams, juo labiau kai jie turi bendrą vaiką, o Liaukevičių sūnui tuo metu buvo 16 metų, dalijamas ir turtas.

Tačiau marti teisme pareiškė, kad šinšilų ferma priklauso jai su vyru, o ne uošviui, kuris toje sodyboje gyvena, ir pareikalavo areštuoti šį neva besiskiriančių sutuoktinių bendrą turtą. Antstolės Angelės Kvaraciejienės padėjėja R.Vyšniauskaitė, vykdydama teisėjos nutartį, turėjo įsitikinti, ar sutuoktinės nurodytas turtas tikrai priklauso S.Liaukevičiui. Tačiau šinšilos ir fermos pastatas buvo areštuoti neatsižvelgiant į tai, kad R.J.Liaukevičius antstolės padėjėją informavo, jog ferma yra jo, ir tai net užrašė ant turto aprašo dokumento.

R.J.Liaukevičius Alytaus rajono apylinkės teismui iškart apskundė antstolės veiksmus ir apie tai informavo teisėją Ramunę Kuzmienę, prašydamas stabdyti teismo procesą arba skundą pridėti prie bylos. Tačiau Alytaus rajono apylinkės teismas 2007 metų birželį R.J.Liaukevičiaus skundą atmetė. Po metų antstolės veiksmai buvo įvertinti Kauno apygardos teisme ir teismas pripažino antstolės padėjėjos R.Vyšniauskaitės veiksmus iš dalies neteisėtais areštuojant svetimą turtą.

Buhalterija nesidomėjo

Įrodinėdamas, kad jo turtas areštuotas neteisėtai, R.J.Liaukevičius primygtinai siūlė prie bylos pridėti šinšilų ūkio buhalteriją, įrodančią, kiek lėšų ir iš kokių šaltinių panaudota ūkiui plėsti. Teisėjai padarius pertrauką, kad I.Liaukevičienė galėtų susipažinti su pateikta medžiaga ir pareikšti savo nuomonę, moteris kreipėsi į Alytaus rajono apylinkės prokuratūrą ir pareikalavo, kad būtų pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl neva suklastotų paskolos sutarčių.

Tokiais atvejais civilinė byla paprastai sustabdoma laukiant ikiteisminio tyrimo pabaigos. Bet šioje skyrybų byloje daug kas vyko ne taip, kaip turi vykti. Prie skyrybų bylos buvo pridėta nebaigto ikiteisminio tyrimo medžiaga ir toliau dalijamas sutuoktinių turtas. Nebuvo atlikta ekspertizė, kuri įkainotų šinšilas, narvelius, fermos įrangą, nustatytų jų kainą ir priklausomybę.

"Kaip teismas, nenagrinėdamas ūkinės-finansinės veiklos dokumentų, gali nustatyti, kur panaudoti gauti kreditai, kokia turto vertė?" - piktinosi R.J.Liaukevičius, kurio reikalavimai teisme buvo neišgirsti.

Skyrybos praturtino

Po dvejų metų prokuratūra ikiteisminį tyrimą nutraukė nenustačiusi nusikaltimo. Tačiau iki to laiko jau buvo priimtas teismo sprendimas, padalijęs šinšilų ūkį tarp buvusių sutuoktinių, o visas skolas - 484 790 litų - palikęs S.Liaukevičiui.

Skyrybos praturtino I.Liaukevičienę, muitinės darbuotoją, rodančią kuklias pajamas ir tai, kad neturi savo turto. Teismas jai priteisė 219 tūkst. litų piniginę kompensaciją ir 2 tūkst. litų neturtinės žalos atlyginimą, nusprendęs, kad santuoka iširo dėl sutuoktinio kaltės, nors tuo metu jau abu Liaukevičiai turėjo naujus gyvenimo draugus.

Nors teismas nustatė, kad sutuoktiniai kartu nebegyvena nuo 2001 metų, buvo dalijamas turtas, sukauptas iki 2006 metų.

Tai, kad Alytaus miesto apylinkės teismo teisėja R.Kuzmienė persistengė skirdama pernelyg dideles kompensacijas I.Liaukevičienei, net jeigu būtų suskaičiavusi visas tėvo fermoje užaugusias šinšilas, nustatė aukštesnės instancijos Kauno apygardos teismas. Jis ketvirtadaliu sumažino priteistas sumas. Apygardos teismas nustatė, kad alytiškė teisėja R.Kuzmienė nepagrįstai iš S.Liaukevičiaus priteisė I.Liaukevičienei 38 tūkst. litų kompensaciją už R.J.Liaukevičiui priklausančio pastato rekonstrukciją. Kompensacija sumažėjo iki 141 tūkst. litų. Tačiau ir apygardos teismas visas ūkio reikmėms paimtas paskolas paliko S.Liaukevičiui, įvardijęs jas kaip asmenines skolas.

"Teismas manipuliavo įrodymais"

I.Liaukevičienės skundas dėl neva suklastotų dokumentų Alytaus FNTT buvo tiriamas 18 mėnesių. Iš S.Liaukevičiaus buvo paimti buhalterinių dokumentų originalai ir antspaudas. Tuo pat metu antstolė pardavinėjo ūkį iš varžytynių, nors Kauno apygardos teismo sprendimas dėl turto padalijimo buvo apskųstas Aukščiausiajam Teismui ir antstolė turėjo sulaukti jo nutarties. Varžytynėms tris kartus neįvykus buvo areštuotas po pastatu esantis sklypas.

Neatlaikius šių negandų S.Liaukevičiaus ūkis buvo likviduotas. Šinšilų ferma šiuo metu rūpinasi pašalinis žmogus, kuriam ji dvejiems metams perduota pagal panaudos sutartį. R.J.Liaukevičius parduotų fermą, tačiau negali šito padaryti iki tol, kol bus išmokėta kompensacija I.Liaukevičienei, be to areštuotas sklypas po šinšilų fermos pastatu.

"Teismas manipuliavo ypač svarbiais tokiose bylose įrodymais: buhalterinės apskaitos dokumentus priima apžiūrai ir laiko stalčiuose nepridėjęs prie bylos. O kai prideda, susega taip, kad žurnalo neįmanoma atversti ir perskaityti. Atmeta skundą dėl antstolės veiksmų, nors jis tiesiogiai susijęs su bylos nagrinėjimu. Tačiau nė nedvejodamas prideda prie bylos nebaigto ikiteisminio tyrimo medžiagą ir ja vadovaujasi", - R.J.Liaukevičius vardijo teisėjų padarytas klaidas, dėl kurių skolų našta atiteko jo sūnui.

Akivaizdu, kad Alytaus rajono apylinkės teismas ignoravo bet kokius R.J.Liaukevičiaus argumentus, net elementariausius prašymus. Žmogus per klaidą sumokėjo 5420 litų žyminį mokestį už apeliacinį skundą, nors neprivalėjo jo mokėti, nes teisminis ginčas vyko tarp sūnaus ir buvusios marčios, o jis tik dalyvavo byloje kaip turto savininkas. Paprašęs grąžinti pinigus, 2009 metų vasarį R.J.Liaukevičius gavo Lazdijų rajono apylinkės teismo nutartį, kad mokestis negrąžintinas.

Šią absurdišką nutartį 2009 metų balandį panaikino Kauno apygardos teismas, nustatęs, kad 5420 litų turi būti grąžinti R.J.Liaukevičiui, kadangi jis tik prisidėjo prie apeliacinio skundo ir nereiškė jokio turtinio reikalavimo.

Tai vienintelis kartas, kai aukštesnės instancijos teismas griežtai pasisakė dėl Alytaus rajono apylinkės teismo nutarčių. Kitų savo klaidų teismai nepripažino ir jų neištaisė, kad ir kiek kartų R.J.Liaukevičius rašė skundus.

Verslą dėl teismų ir antstolės padėjėjos sprendimų praradęs ūkininkas dabar rengia skundą Europos Žmogaus Teisių Teismui.

O būsimos kompensacijos laukianti I.Liaukevičienė kaltina buvusio sutuoktinio šeimą vengiant jai išmokėti priteistą sumą ir todėl esą likvidavus šinšilų ūkį.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"