TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Sunki tema emigrantams – artimųjų kapai

2016 04 12 6:00
Zervynų kapinės LŽ archyvo nuotrauka

Gyventojų emigracijos pėdsakai jau matomi ne tik tuštėjančiuose kaimuose, bet ir kapinėse – daugėja apleistų kapų arba vis daugiau jų uždengiama taip, kad priežiūra būtų kuo paprastesnė.

Į užsienio šalis išvykę artimieji ieško, kas pavasarį galėtų pasodinti žydinčią gėlę ir ją palaistyti, o per vasarą nors kartą išrauti piktžoles, nuvalyti paminklą. Tačiau šiai misijai rinkdamiesi pagalbininkus emigrantai priversti neprarasti budrumo ir nepasirašinėti jokių dokumentų dėl įgaliojimo prižiūrėti kapavietę.

Svetimiems nebepatiki

Ilgiau kaip penkerius metus užsienyje dirbanti buvusi marijampolietė Eglė su šeima į gimtinę grįžta tik kartą ar du per metus. Ir kiekvieną kartą skaudama širdimi skuba į naująsias miesto kapines prie savo ir vyro tėvų kapų. „Stengiamės parvažiuoti pavasarį bei rudenį, kad nors minimaliai galėtume patvarkyti kapus, nes daugiau nėra kam to daryti. Ir mano, ir vyro seserys bei broliai taip pat gyvena ir dirba užsienyje, todėl tarpusavyje pasitariame, kad nevažiuotume visi vienu metu“, – pasakojo emigrantė.

Vienais metais kapų tvarkymą ji buvo patikėjusi pažįstamai moteriai ir per vasarą už vienos kapavietės tvarkymą tuomet jai sumokėdavo 100 litų. Tačiau taip buvo tik vienus metus. Jau kitąmet kapų prižiūrėtoja ne tik paprašė dvigubai daugiau pinigų, bet ir raštu patikinti, kad jai patikima artimųjų kapų priežiūra. „Toks prašymas man pasirodė keistas, tad jo atsisakiau“, – LŽ sakė Eglė (pavardė redakcijai žinoma). Emigrantė neslėpė, kad girdėjo aibę įvairiausių istorijų apie tai, kaip emigravę tautiečiai kam nors Lietuvoje patiki artimųjų kapų priežiūrą, o šie ne tik neprižiūri kapų, bet ir sugalvoja svetimose kapavietėse palaidoti savo artimuosius. Tai dažniausiai nutinka, jei kapavietės yra patraukliose vietose.

Nepalieka be priežiūros

Kapines įvairiose šalies vietovėse administruojantys valdininkai LŽ pripažino, kad daugiausia apleistų kapų yra nedidelėse ir nuošaliose kaimo kapinaitėse. Taip atsitinka, kai jaunesni kaimo gyventojai emigruoja, o senieji išmiršta. Dažnai nebelieka kam prižiūrėti jų kapų. Tuo metu miesteliuose bei miestuose padėtis kiek kitokia. „Sakyčiau, kad apleistų kapų net mažėja, ypač senosiose miesto kapinėse“, – LŽ teigė už kapinių priežiūrą atsakinga Marijampolės savivaldybės administracijos Aplinkos valdymo skyriaus vyriausioji specialistė Lilija Vaičiulienė.

Kalvarijos seniūno pavaduotoja Dalė Kajokienė taip pat tikino, kad apleistos nebent labai senos kapavietės. „Bet ir jų nepaliekame likimo valiai, pasirūpiname jų priežiūra, keletą kartų per metus nupjauname užžėlusią žolę“, – sakė D. Kajokienė.

Kauno savivaldybės įmonės „Kapinių priežiūra“ direktorius Ričardas Čėsna LŽ taip pat sakė, kad išvažiuodami iš Lietuvos žmonės artimųjų kapų be priežiūros nepalieka – kam nors patiki pasodinti gėlytę ar ją palaistyti.

Pakeičia aplinką

Marijampolės savivaldybės administracijos Aplinkos valdymo skyriaus vyriausioji specialistė L. Vaičiulienė teigė pastebinti, kad pastaraisiais metais vis daugiau žmonių ryžtasi naikinti artimųjų kapavietėse anksčiau sukurtus gėlių darželius – paprasčiausiai iškloja granito plokštėmis arba užpila dekoratyvine skalda, kad kapams reikėtų kuo mažiau priežiūros. Tačiau, anot valdininkės, ir norintieji rinktis tradicinį kapų tvarkymo būdą gali puoselėti tradicijas. Pavyzdžiui, Marijampolėje yra ne viena įmonė, teikianti kapų tvarkymo paslaugas. Tuo gana noriai užsiima ir vyresnės moterys.

„Norintiesiems matyti sutvarkytą kapavietę bėdų neturėtų kilti, tereikia tam turėti pinigų“, – LŽ sakė ir Kauno Panemunės kapinių administratorius Edmundas Mikalauskas. Tačiau jis perspėjo, kad ieškantieji, kam patikėti kapų priežiūrą, turėtų neprarasti budrumo – nepasiduoti spaudimui pasirašyti įgaliojimą dėl kapo priežiūros.

Nebūti lengvatikiais

Nors kapų priežiūrą perleisti kam nors kitam galima tik pagal giminės liniją, specialistai perspėja, kad patikliesiems gresia sulaukti įvairių nesusipratimų. „Visais tokiais atvejais reikalaujame giminystės ryšius įrodančių dokumentų, ir tik tuo įsitikinę perrašome kapavietės prižiūrėtojo dokumentą. Bet kas to padaryti tikrai negali“, – pabrėžė E. Mikalauskas.

Tačiau Lietuvoje užfiksuotas ne vienas atvejis, kai naudojantis palankiomis aplinkybėmis jau užimtose kapavietėse laidojami visai svetimi žmonės, o kartais – net ir ne vienas, ir ne du. Vieno Mažeikių rajono gyventojo artimieji buvo šokiruoti, kai jų šeimos kapavietėje buvo palaidotas visiškai svetimas žmogus, nes taip nutarė kapavietę prižiūrėjusi moteris. Lietuvos įstatymai kapavietės prižiūrėtoju įregistruotam žmogui suteikia teisę tvarkytis vos ne kaip savo kieme – tvarkomoje kapavietėje laidoti ką nori.

Panašus atvejis nutiko ir Panevėžyje. Artimųjų kapų aplankyti atvykę žmonės rado kapavietėje palaidotą svetimą žmogų – nebuvo likę net giminaičių paminklo. Taip prieš keletą metų atsitiko ir Kaune, o pernai – Alytuje. Ginčas dėl kapavietės buvo nagrinėjamas ir Panevėžio apygardos administraciniame teisme.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"