TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Sunkiau taisyti klaidas, nei jų nedaryti

2013 01 24 5:44
Seimo narys J.Kvetkovskis tikino esąs "per mažas" politikas, kad nagrinėtų Lenkijos ir Lietuvos santykių perspektyvas. /Dainiaus Labučio (ELTA) nuotrauka

Su Seimo naujoku, Lietuvos lenkų rinkimų akcijos (LLRA) frakcijos nariu Juzefu Kvetkovskiu kalbamės apie lenkų tautinės mažumos švietimo problemas.

- Švietimo klausimai jau kurį laiką kursto aistras tarp lietuvių ir lenkų politikų, visuomenėje. Esate pedagogas, jau du dešimtmečius vadovaujate Lietuvos lenkų mokyklų mokytojų draugijai. Manote, kad Lietuvoje iš tiesų nėra sudaryta tinkamų sąlygų lenkų švietimui?

- Negalime sakyti, kad lenkų tautinė mažuma visai neturi galimybių mokytis. Tinkamos sąlygos buvo sudarytos iki 2011 metų, kol buvo priimtas naujos redakcijos Švietimo įstatymas. Problemų kildavo ir anksčiau, tačiau mūsų lūkesčius buvusi tvarka dar tenkindavo. Paskui situacija kardinaliai pablogėjo, ypač dėl egzaminų suvienodinimo ir dalykų mokymo lietuvių kalba.

Kita vertus, kalbant apie Lietuvos lenkų švietimą reikia pažymėti, kad jau 15 metų šiuo klausimu nėra ramybės. Švietimo ir mokslo ministerija aiškina, kad mes neintegruoti, vaikai silpnai moka lietuvių kalbą ir t. t. Nuolatinis kai kurių klausimų eskalavimas neleidžia ramiai dirbti. Jaučiame ministerijos ir kai kurių politikų spaudimą.

- Tačiau ankstesnės Vyriausybės vadovas Andrius Kubilius dar pernai tvirtino, kad lenkų švietimas Lietuvoje geriausias pasaulyje, neįskaitant pačios Lenkijos. Ką apie tokį teiginį manote?

- Tokį pasakymą vertinu kaip politikavimą. Kartu buvo aiškinama, kad visame pasaulyje yra 160 lenkiškų mokyklų, Lietuvoje - net 120. Toks palyginimas netelpa į jokius rėmus. Lenkiškų mokyklų nėra nei JAV, nei Anglijoje, ten nebent tik privačios arba sekmadieninės mokyklos. Reikia žiūrėti į tokias lenkiškas mokyklas, kurių yra Čekijoje, Vokietijoje ar Danijoje, ten, kur nuolat gyvena lenkų tautinė mažuma. Todėl minėtas tuomečio premjero A.Kubiliaus teiginys neteisingas. Taip lyginti negalima.

- Ne kartą esate dalyvavęs mitinguose ir kritikavęs tuometę valdžią dėl naujojo Švietimo įstatymo. Dabar, kai esate vienas iš valdančiosios koalicijos atstovų, kokių veiksmų žadate imtis Seime? Galbūt LLRA frakcija ketina įregistruoti naujas įstatymo pataisas?

- Mano manymu, kai kuriuos įstatymo straipsnius būtina taisyti ir papildyti. Pavyzdžiui, nuostatą, kad mokymą valstybine kalba reikia pradėti nuo pirmosios klasės. Juk kaimo vaikai į mokyklą ateina gimtosios kalbos dar gerai nemokėdami! Su kalbos sunkumais susiduriama ir penktoje klasėje, kai vaikai Lietuvos istorijos turi mokytis valstybine kalba. Todėl reikėtų arba perkelti šią discipliną į aukštesnes klases, arba palikti mokyklos nuožiūrai ir tėvų pasirinkimui - dėstyti gimtąja ar valstybine kalba. Tautinės mažumos kaip diskriminaciją priima nuostatą, kad tose vietose, kur veikia dvi mokyklos ir jeigu 11 klasėje neužtenka mokinių, reikia palikti tik lietuvišką mokyklą. Čia būtina ieškoti kitos išeities, ramesnės, žmogiškesnės, o ne vadovautis iš viršaus nuleistomis nuostatomis.

Kiek žinau, dar pernai, buvusios Seimo kadencijos metu, buvo įregistruoti mano partijos kolegos Jaroslavo Narkevičiaus siūlymai taisyti šį įstatymą. Dabar naujajame Seime kol kas mažai laiko praėjo, darbas kaip reikiant dar neįsibėgėjo, tad kokių nors naujų ketinimų frakcijoje negirdėjau.

- Kokios švietimo sąlygos tenkintų lenkų tautinę mažumą?

- Net mokslininkai kelia klausimą, ar galima suvienodinti kitakalbių ir gimtakalbių valstybinės kalbos mokėjimą. Todėl tautinių mažumų mokymo programos turėtų būti priartintos prie lietuvių, bet ne suvienodintos. Manau, reikalingas ir atskiras egzaminas.

Antra, lenkų mokyklose dalykus dėstyti valstybine kalba galima būtų mokinių ir tėvų pageidavimu, jei mokykla turi tokių sąlygų. Trečias dalykas susijęs su mokyklų tinklo peržiūrėjimu. Ši problema aktuali ne tik lenkų, bet ir lietuvių mokykloms. Tai trys pagrindiniai klausimai, dėl kurių ir kyla įvairių diskusijų, vyksta mitingai. Daugumai šių problemų išspręsti net nereikia papildomų finansų, tik noro ir politinės valios.

- Ar tikitės, kad per šią ketverių metų Seimo kadenciją situacija pasikeis?

- Spėlioti politikoje sunku... Apskritai nereikėjo tuo keliu eiti. Juk visada sunkiau taisyti padarytas klaidas, nei jų nedaryti.

- Ar išsprendus lenkų tautinės mažumos švietimo klausimą pagerėtų Vilniaus ir Varšuvos dialogas?

- Esu per mažas politikas šiam klausimui nagrinėti. Turbūt, be švietimo, turime ir kitų problemų. Tai - ekonomika, energetika ir t. t. Kiekviena valstybė domisi, kaip jos vaikai gyvena užsienyje. Mes taip pat padedame mokykloms Baltarusijoje, Lenkijoje. Man regis, tai visiškai natūralus dalykas. Žinoma, santykiai bent kažkiek turėtų pagerėti.

Seimo narį kalbino TOMAS BAŠAROVAS

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"