TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Sunkmečio vestuvių tradicijos

2009 08 01 0:00
Nuotrauka: © "Lietuvos žinios"

Vis daugiau porų sunkmečiu stengiasi atidėti ne tik vedybas, bet ir skyrybas. Kol santuokų registratoriai ir vestuvių planuotojai skundžiasi šią vasarą turintys mažiau darbo, jaunavedžiai suka galvas, kaip taupant surengti gražią šventę.

Statistikos departamento duomenimis, šiemet iki birželio susituokė 5882 poros. Pernai per tą patį laikotarpį įregistruota 717 jungtuvių daugiau. Šiai metais mažėja ir skyrybų. Per pirmus penkis 2009-ųjų mėnesius oficialiai nutraukti santuokos ryšius ryžosi 386 poromis mažiau nei pernai. Visa tai leidžia prognozuoti, kad jau kitąmet kris gimstamumo rodikliai.

Sumažėjo ketvirtadaliu.

Daugelio Lietuvos savivaldybių civilinės metrikacijos skyrių specialistai šią vasarą turi mažiau darbo - registruojančiųjų santuokas sumažėjo maždaug ketvirtadaliu. "Suskaičiavome, kad iki metų vidurio sutuokėme 100 porų mažiau nei ankstesniais metais. Tai reiškia, jog kelerius artimiausius metus registruosime mažiau kūdikių", - LŽ sakė Mažeikių rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus vedėja Bronė Nikitina.

Jos pavaduotojos Daivos Radzienės tvirtinimu, vestuves šiemet rengia tos poros, kurios iškilmes planavo prieš metus - dar neprasidėjus krizei. Nusprendusieji prisiekti vienas kitam amžiną meilę prieš pusmetį santuokų rūmuose veikiausiai apsilankys tik kitąmet ar dar vėliau.

Mažiau norinčiųjų susituokti sulaukia ir kitų Lietuvos rajonų civilinės metrikacijos skyriai, o pasiryžusiųjų susisaistyti vedybiniais saitais iškilmės nebėra tokios prašmatnios. "Pastebime, kad lietuvaičiai pastaruoju metu linkę kelti kuklesnes vestuves. Vis rečiau registruoti santuokos ateinama su didele vestuvininkų palyda", - LŽ užsiminė Švenčionių rajono savivaldybės Civilinės metrikacijos skyriaus vedėja Albina Navickienė.

Mažiau santuokų įregistruojama ir didžiuosiuose šalies miestuose. Pavyzdžiui, šiemet iki birželio Kaune susituokė 208 poromis mažiau nei pernai per tą patį laikotarpį. Beje, skyrybų laikinojoje sostinėje sumažėjo dešimtadaliu. "Iš šono žiūrint būtų galima teigti, kad krizė neturi įtakos švenčiantiesiems vestuves. Iškilmės rengiamos gražios, spalvingos. Ateina daugybė sveikintojų", - LŽ pasakojo Kauno rotušės ceremonmeisteris Kęstutis Ignatavičius.

Išlaidauja "emigrantai"

Nors norintieji tuoktis į Ukmergės rajono savivaldybės Civilinės metrikacijos skyrių pastaruoju metu užsuka rečiau, šiame krašte nestinga įdomių, išskirtinių vestuvių. "Daugelis šią vasarą rengiamų iškilmių buvo suplanuotos prieš metus. Joms dažniausiai ryžtasi iš užsienio parvykę ar ten tebedirbantys lietuviai", - kalbėjo Ukmergės rajono Civilinės metrikacijos biuro vedėja Regina Jackūnienė. Vadinamieji emigrantai linkę ir labiau išlaidauti vestuvėms - jų šventiniai drabužiai puošnesni, automobiliai didesni. Net ceremonija bažnyčioje būna ištaigingesnė: negailima gėlių puošybai, o maldos namų suolai apvelkami baltais užvalkalais.

Pasak R.Jackūnienės, Ukmergėje įregistruotos ir kelios "tarptautinės" santuokos. Aukso žiedus su savo išrinktaisiais lietuviais sumainė Indijos, Lenkijos, Italijos piliečiai. Neseniai vienas ukmergiškis ištarė "taip" nuotakai iš Honkongo.

Taupymas skatina piginimą

Darbų gausa šią vasarą nesiskundžia ir vestuvių planuotojai.

"Mūsų paslaugos nėra gyvybiškai būtinos, todėl taupydami žmonės dažnai nutaria patys surengti sau šventę", - tvirtino vestuvių planuotoja Ilona Gudaitienė.

Anot jos, maitinimo, patalpų nuomos įmonės sunkmečiu nukentėjo nedaug, nes be valgių ir šventiškos pastogės neapsieina nė vienos vestuvės. I.Gudaitienės teigimu, iškilmių biudžetas - labai skirtingas. Šiuo metu į vestuvių planuotojus dažniausiai kreipiasi tie jaunavedžiai, kurie savo šventei yra pasiryžę išleisti 10-15 tūkst. litų.

Vestuvių planuotojas Juozas Vaškelevičius tikino, kad šią vasarą labiausiai taupoma renkantis pokyliui patalpas. Ieškoma tokių, kurios mažiau kainuoja. Kita vertus, vestuvėms skirtų patalpų nuoma trečdaliu atpigo, todėl daugiau jaunavedžių gali išsinuomoti salę, apie kurią anksčiau tik pasvajodavo.

"Trumpėja ir puotų laikas. Vis rečiau pramogaujama dvi dienas. Sunkmečiu svečiai į namus palydimi paryčiais", - pažymėjo J.Vaškelevičius. Jam tenka rengti vestuves, kuriose dalyvauja 60-70 žmonių.

Vestuvių planuotojai nepastebėjo, kad atslinkus sunkmečiui kuriantieji šeimas dovanų dažniau gautų vokelius su pinigais, o ne indų, patalynės ar buitinės technikos. "Svečiai patys sprendžia, kaip pasielgti. Kad jaunieji sudarytų dovanų sąrašą, nesu matęs", - kalbėjo J.Vaškelevičius.

Anot I.Gudaitienės, pasitaiko, kai tuoktis ketinanti pora apie pageidaujamas dovanas subtiliai užsimena kvietimuose, tačiau tai nėra privalomas nurodymas svečiams. Renginių organizatorės tvirtinimu, neretai jaunavedžiai iš anksto perspėja artimuosius ir draugus, kokių norėtų dovanų.

Rūtos ir drugeliai

Tiek santuokų registratoriai, tiek vestuvių planuotojai tikina, kad tapo madinga rengti jungtuves pagal lietuviškas tradicijas. "Jei pastarąjį dešimtmetį viena kita tradicija ir būdavo įtraukiama į vestuvių planą, tai tik privertus jaunųjų tėvams. Dabar jaunuoliai patys pageidauja to, kas buvo pamiršta", - sakė I.Gudaitienė. "Jaunavedžiai nori senovinių vestuvių, dvelkiančių modernumu", - patikslino J.Vaškelevičius.

Pavyzdžiui, visiškai nauja tradicija: išėję iš bažnyčios jaunieji pageidauja į orą paleisti ne balandžius, o spalvotus, iki 30 centimetrų ilgio sparnus turinčius drugelius. Kadangi vienas jų kainuoja apie 60 litų, mylimieji dažnai išsirenka tik porelę. Nors, pasak I.Gudaitienės, pasitaiko, kai į dangų pakyla dešimtys margaspalvių drugių.

"Senosios tradicijos nustelbia naująsias. Dabar pageidaujama, kad liaudiškų papročių būtų kuo daugiau", - pasakojo J.Vaškelevičius.

Tradicinės vestuvės prasideda jaunojo ir nuotakos namuose. Čia kiekvieną jų į naują gyvenimo etapą išleidžia tėvai. Tuomet jaunikis, lydimas pabrolių, vyksta pas išrinktąją į namus ir privalo ją išsipirkti.

"Pastaruoju metu gal tik viena jaunoji į plaukus nebuvo įsisegusi rūtų vainikėlio. Ši tradicija vėl tapo populiari", - teigė J.Vaškelevičius. Tik vainikėliai, grįžus po ceremonijos į pokylio vietą, dabar ne deginami, o saugomi specialiose dėžutėse.

"Kunigai neįpratę matyti nuotakų plaukuose rūtų, todėl suteikdami Santuokos sakramentą dažnai pamiršta jas persegti iš kairės pusės į dešinę", - kalbėjo I.Gudaitienė. Pasak jos, tai suprantama, nes daugelį metų nuotakos griežtai atsisakydavo prie plaukų ar galvos apdangalo segti lietuviško darželio gėlių vainikėlį.

Daug dėmesio - drabužiams

Vestuviniams drabužiams jaunavedžiai ir anksčiau, ir dabar skiria daug dėmesio. Tačiau vis dažniau jaunamartes galima išvysti vilkinčias prieš 15 metų buvusias madingas sukneles, tuomet vadintas tortais.

Jaunieji juos lydintiems pabroliams ir pamergėms taip pat nurodo, kaip apsirengti. Akcentuojama, kad merginų suknelės būtų visiškai vienodos arba bent jau sutaptų jų atspalviai.

Švenčionių rajono savivaldybės Civilinės metrikacijos skyriaus vedėja A.Navickienė pasakojo, jog prieš keletą metų pamergės vilkėdavo šviesias, juodas arba mėlynas suknelės. Šiuo metu populiarūs raudonos ir žalios spalvos drabužiai.

Anot A.Navickienės, viena naujų vestuvių tradicijų susijusi su pabroliais. Dažnai į šventę jie atvyksta ryšėdami vienodus, specialiai pagal užsakymą pasiūtus kaklaraiščius.

Pobūvis arba kelionė

Daugelis lietuvaičių šiandien renkasi: arba vestuvių puota, arba povestuvinė kelionė. "Vykstančiųjų švęsti medaus mėnesio į užsienį gerokai sumažėjo. Žmonės renkasi - pobūvis arba kelionė", - LŽ aiškino kelionių vadybininkė Loreta Gorliauskienė. Pasak jos, nusiteikusieji ir švęsti, ir pailsėti ieško paskutinės minutės pasiūlymų.

"Anksčiau jaunavedžiai povestuvinėmis kelionėmis pasirūpindavo iš anksto, nes jiems taikomos specialios nuolaidos. Poros prieš kelis mėnesius norėdavo žinoti, kur praleis pirmąją medaus mėnesio savaitę, daug dėmesio skirdavo viešbučio pasirinkimui. Dabar klientai linkę rizikuoti ir skristi ten, kur pigu, bet nebūtinai gerai", - kalbėjo L.Gorliauskienė.

Skyrybas atidėjo

Kaip jau minėta, sumažėjo ne tik santuokų, bet ir skyrybų. Manoma, šiai tendencijai bent iš dalies turi įtakos sunkmetis.

Pakaunėje gyvenanti smulkiųjų verslininkų pora (redakcijai jų vardai ir pavardės žinomos - aut.) buvo griežtai nusprendusi išsituokti. Šeima valdo beveik tris dešimtis arų žemės, nuosavą naują namą.

"Tačiau sužinoję, kad už šį turtą tegausime 250 tūkst. litų, nusprendėme palaukti skyryboms palankesnio meto", - LŽ prisipažino moteris. Ji teigė nenorinti gyventi su neištikimu vyru, bet turto dalybų klausimą sutinkanti išspręsti vėliau. "Atsižvelgiant į tai, kiek šiuo metu gautume už parduotą turtą, tikrai nėra prasmės oficialiai išsituokti", - pabrėžė kaunietė.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"