TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Sunkmetis kirto ir bažnyčioms

2012 02 11 8:50

Taupydami pinigus tikintieji pastaruoju metu rečiau užprašo Mišias ir mažiau pinigų aukoja bažnyčioms.

Kiek kainuoja Mišios, kiek pinigų duoti kunigui už kūdikio pakrikštijimą, poros sutuokimą, velionio palaidojimą ir kaip oriai atsiskaityti su kunigu - šie klausimai kyla dažnam krašto gyventojui. Aukojamų Mišių "tematiką", pinigų sumas ir kaip paskirstomos bažnyčios gaunamos lėšos LŽ atskleidė Panevėžio vyskupijos Krekenavos bazilikos rektorius bei Krekenavos parapijos klebonas, teologijos mokslų daktaras Gediminas Jankūnas.

Gimtadienio dovana - šv. Mišios

Kaip LŽ sakė kunigas dr. G.Jankūnas, krašte įprasta Mišias užprašyti beveik vien už mirusiuosius įvairių sukakčių progomis. Tačiau sunkmečiu net ir tokių Mišių mažėja, nors užsienyje, pasak klebono, įprasta užprašyti Mišias vykstant į kelionę, gulantis į ligoninę ir net prieš laikant egzaminus. G.Jankūnas, studijavęs ir kunigu dirbęs Amerikoje, tikino, kad JAV užprašomos Mišios ir už nusisekusią santuoką, sveikus vaikus ar pan. Ne kartą jam teko aukoti Mišias už sukaktuvininką, kai šiam būdavo dovanojama dovana šv. Mišios. "Pastebėjau ir tai, kad Lietuvoje net ir nuolat bažnyčią lankantys žmonės nežino arba paprasčiausiai nesidomi, kam atitenka jų paaukoti pinigai. Galiu pasakyti, kad po to, kai žmonėms išaiškinau, kaip jie paskirstomi, kiek jų atitenka asmeniškai man ir kiek lieka bažnyčios reikalams, mano pajamos padidėjo kone dvigubai. Supratau, kad aukojantieji nori žinoti, kam atitenka jų pinigai", - sakė kunigas.

Atvirai - apie kunigų atlygį

Teologijos mokslų daktaras G.Jankūnas atkreipė dėmesį, kad per Mišias surinkti pinigai atitenka parapijai, kunigai jų sau niekada nepasiima. Išskirtinės rinkliavos būna skiriamos "Caritui", Šventajai Žemei, Kunigų seminarijai bei kitokioms reikmėms. Tačiau kunigams atitenka paaukoti pinigai, skiriami už sutuoktas poras, pakrikštytus vaikus, palaidotus mirusiuosius.

Vieną dieną kunigams leidžiama aukoti trejas Mišias, tačiau pinigus jie gali pasiimti tik už vienas aukotas Mišias. Aukos už antras ir trečias Mišias atiduodamos vyskupo žinion. "Paprastai aukojamos individualios arba sudėtinės Mišios. Sudėtinėse Mišiose gali būti meldžiamasi už daugybę žmonių, tad iš Mišių užprašytojų gali būti surinkta nemažai pinigų. Tačiau kunigas turi teisę sau paimti 70 litų, o jei surinkta daugiau pinigų, jie taip pat atitenka vyskupo žinion", - teigė G.Jankūnas. Jis pabrėžė, kad per sudėtines Mišias paaukoti pinigai dažniausiai būna paskirstomi kaimo parapijų kunigams, nes ten užprašoma nedaug Mišių.

Krekenavos klebonas patikino, kad už individualias Mišias įprasta aukoti nuo 40 litų, nes neretai tai būna kunigo visos dienos vienintelis uždarbis. Tačiau G.Jankūnas pabrėžė, kad, žmogui stokojant pinigų, kunigas neturi teisės atsisakyti aukoti Mišių ir už mažesnę, ir už didesnę auką. Žmogaus valia gerbiama neatsižvelgiant į paaukotų pinigų sumą.

Tarp dvasinių ir ūkio reikalų

Tačiau kunigas dr. G.Jankūnas taip pat pabrėžė, kad tikrai nebūtina stengtis atsilyginti kunigui, iškvietus jį pas ligonį ar mirštantįjį - aukų už šią paslaugą neprašoma. Į klausimą, kokia suma patartina atsilyginti kunigui už suteiktą krikšto ar santuokos sakramentą, klebonas atsakė: "Siūlyčiau įvertinti, kiek pinigų skyrėte krikšto ar nuotakos suknelei, už kiek paruošėte vaišių stalą. Pagal tai būtų galima pinigais įvertinti ir suteiktus dvasinius patarnavimus."

Taip pat kunigas apgailestavo, kad reta parapija turi raštininką ir aukos už šv. Mišias žmogus negali paduoti jam, o ne kunigui. Tokiu atveju ir žmogus oriau jaustųsi, ir kunigas būtų išvaduotas nuo materialių dalykų. Pasak dr. G.Jankūno, šiuo metu kaip tik yra didžiulis poreikis, kad kunigai imtųsi išskirtinai dvasinio vadovavimo, būtų žmonių patarėjai, dvasios tėvai. "Tačiau daugelis kunigų paprasčiausiai neturi galimybių tam įsipareigoti. Juk jie vos spėja suktis tarp laidotuvių, bažnyčių ir parapijų namų remonto, kitokių ūkinių reikalų, tad nebeturi laiko įsiklausyti į žmones, patarti ar padėti jiems", - apgailestavo Krekenavos parapijos klebonas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"