TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Sunkus Šarūno Barto akmuo

2015 12 11 6:00
Pagal ankstesnę sutartį Šarūnas Bartas projektą, kuris buvo finansuojamas iš valstybės kišenės nuo 2011-ųjų, turėjo įgyvendinti iki šių metų lapkričio 30 dienos. Kristinos Kučinskaitės (LŽ) nuotrauka

Šį rudenį žiūrovai taip ir nesulaukė Šarūno Barto žadėto istorinio filmo „Dovydo akmuo“, kuriam iš valstybės biudžeto per kelerius metus skirta 613 tūkst. eurų (tuo metu 2,1 mln. litų). Vietoj šio kūrinio režisierius tarptautinei publikai pristatė autobiografiniais motyvais pagrįstą juostą. Vertindami situaciją, vieni kino bendruomenės atstovai sako, kad tokio masto kūrėjams kaip Š. Bartas turėtų galioti atskiros taisyklės, kiti tai vadina beprecedenčiu įvykiu.

Lietuvos kino centras (LKC) prie Kultūros ministerijos, kuriam pavesta kino projektų finansavimo funkcija, prieš savaitę nusprendė dar metams pratęsti sutarties terminą bendrovei „Studija Kinema“, įsipareigojusiai išleisti garsaus kūrėjo Š. Barto režisuojamą istorinį filmą „Dovydo akmuo“. Pagal ankstesnę sutartį su LKC, Š. Bartas projektą, kuris buvo finansuojamas iš valstybės kišenės nuo 2011-ųjų, turėjo įgyvendinti iki šių metų lapkričio 30 dienos.

Anksčiau režisierius žiniasklaidai pasakojo, kad filmas „Dovydo akmuo“, sulaukęs iš valstybės beveik maksimalaus tokiems darbams numatyto finansavimo – daugiau kaip 600 tūkst. eurų, kino sales pasieks 2014 metais. Tačiau vietoj jo šių metų gegužę Š. Bartas Kanų festivalio paralelinėje programoje pristatė puikiai įvertintą juostą „Ramybė mūsų sapnuose“ („Peace to Us in Our Dreams“). Tai autobiografinė kaimo sodyboje besirutuliojanti istorija, kurioje pagrindinius veikėjus įkūnija pats Š. Bartas, jo dukra Ina Marija Bartaitė ir dabartinė gyvenimo draugė smuikininkė Lora Kmieliauskaitė.

Išsireikalauti lėšų neskubėjo

Apie istorinio filmo idėją Š. Bartas prabilo dar 2008 metais. Tuo metu žiniasklaidai jis pasakojo ketinantis remtis rašytojo Vinco Giedros paskutiniu romanu „Sviesk, Dovydai, akmenį!“, kuriame atkurtos pokario realijos. „Jaučiu pareigą atiduoti pagarbą visai kartai – tiems, kurie išliko ir vis dar yra tarp mūsų, ir tiems, kurie tuomet paaukojo savo gyvenimą. Jie – kaip biblinis Dovydas, nes išdrįso mesti akmenį į milžiną. Mes negalėtume vadintis lietuviais be jų“, – 2009-aisiais apie planuojamą projektą kalbėjo režisierius.

Dar 2011 metų pradžioje Š. Bartas, žiniasklaidos kalbinamas apie ateities planus, minėjo tebesirengiantis režisuoti „Dovydo akmenį“. Nuo tada informacijos apie šį kūrinį viešumoje nėra. Šią savaitę Š. Bartas LŽ informavo esantis išvykęs ir savo komentarus galėsiantis pateikti vėliau.

Kaip LŽ teigė LKC atstovė Dainora Remezė, bendrovės „Studija Kinema“ prašymo pratęsti sutarties terminą ši institucija sulaukė likus kiek daugiau nei mėnesiui iki projekto įgyvendinimo pabaigos. Iki tol LKC ir Kultūros ministerijos atstovai svarstė, kad Š. Bartui nesilaikant susitarimų gali tekti imtis veiksmų, kokių Lietuvos kino pasaulyje dar nebuvo, – išsireikalauti iš režisieriaus filmui kurti skirtas valstybės lėšas.

„Kol kas nėra imtasi jokių priemonių susigrąžinti projektui skirtą valstybinį finansavimą, nes nei finansavimo taisyklės, nei sutartis nepažeistos. Nustačius, kad projekto vykdytojai pažeidė projekto finansavimo taisyklių ar sutarties reikalavimus, projekto vykdytojai privalės grąžinti jiems skirtą finansavimą ar jo dalį LKC“, – dar prieš mėnesį LŽ nurodė Kultūros ministerijos Profesionaliojo meno skyrius.

Kitiems išlygų nebebus

Anksčiau režisierius Šarūnas Bartas žiniasklaidai pasakojo, kad filmas „Dovydo akmuo“ kino sales pasieks 2014 metais.

Š. Barto žadamam sukurti istoriniam filmui „Dovydo akmuo“ Kultūros ministerija dar 2011 metais atseikėjo 700 tūkst. litų (200 tūkst. eurų), 2012-aisiais – 793 tūkst. litų (230 tūkst. eurų), 2013 metais jau LKC – 621,4 tūkst. litų (180 tūkst. eurų). Anksčiau planuota, kad visas filmo biudžetas turėtų siekti 4,5 mln. litų (1,3 mln. eurų).

„Lapkričio 30 dieną, remiantis „Studijos Kinema“ pateiktu prašymu ir informacija apie projekto „Dovydo akmuo“ vykdymą bendradarbiaujant su koprodiuseriais iš Ukrainos ir Prancūzijos, sutarties įgyvendinimo terminas pratęstas dar metams. Prašymas ir sprendimas nesusiję su papildomu finansavimu“, – LŽ informavo D. Remezė.

Iš LKC atsakymo galima spręsti, kad Š. Barto komanda, pateikusi prašymą pratęsti sutarties terminą ir sulaukusi palankaus sprendimo, suspėjo į benuvažiuojantį traukinį. Pasak LKC, siekiant atsižvelgti į objektyvias aplinkybes, darančias įtaką filmo kūrybai, tačiau kartu norint užtikrinti, jog valstybės skiriamos lėšos būtų panaudojamos tinkamai ir efektyviai, neseniai buvo pakeistos kino darbų finansavimo taisyklės. Pagal naująją tvarką, jau nuo šių metų valstybės finansuojami filmai turės būti sukuriami ne vėliau kaip per dvejus metus nuo paskutinės injekcijos iš biudžeto, ir šis terminas negalės būti pratęsiamas. „Terminą pažeidę pareiškėjai negalės kreiptis dėl kitų projektų finansavimo, o neįgyvendinusieji projekto privalės grąžinti lėšas“, – aiškino D. Remezė.

LKC teigimu, Š. Bartas – ne vienintelis, prašęs pratęsti projekto įgyvendinimo terminą. Panašių prašymų yra pateikę maždaug dešimties dokumentinių ir vaidybinių filmų kūrėjai. Dviejų iš jų – Albinos Griniūtės režisuotos dokumentinės juostos „Balta sala“ (prodiuseriai – „Benjamin River Productions“) ir režisieriaus Davio Simanio vaidybinio filmo „Pelenų sanatorija“ (prodiuseriai – „Uljana Kim ir Ko“) – gamyba jau baigta. Planuojamos jų premjeros.

Meta šešėlį

Kol kas paties brangiausio ir sėkmingiausio nuo nepriklausomybės pradžios lietuviško istorinio nuotykių filmo „Tadas Blinda. Pradžia“ (2011 metais pasirodžiusios juostos biudžetas siekė 3,5 mln. litų (1 mln. eurų), buvo surinkta 3,7 mln. litų (daugiau kaip milijonas eurų) pajamų) prodiuseris Žilvinas Naujokas stebėjosi šia istorija. „Apie situaciją daugiau žinau iš žiniasklaidos. Bet, kaip supratau, lėšos buvo skirtos vienam filmui, o sukurtas kitas. Tokių įvykių Lietuvos kino istorijoje dar nesu girdėjęs“, – pabrėžė jis.

Tuo metu Lietuvos kinematografininkų sąjungos Kino kritikų gildijos atstovas Linas Vildžiūnas tvirtino, kad tokiems menininkams kaip Š. Bartas išlygos turėtų būti daromos savaime. „Kaip suprantu, dabar jam (Š. Bartui – aut.) priekaištaujama, jog neįvykdė užsibrėžto projekto. Menas yra toks dalykas – tai ne buhalterinės sąskaitos objektas. Menininko kūrybiniai planai iš tiesų gali keistis. Galbūt ne kiekvienas nusipelnęs išimties, bet yra tokių žmonių, kaip Š. Bartas, kurie, savaime aišku, turi būti puoselėjami ir globojami, o jų kūrybiniai planai – visuomet remiami“, – kalbėjo kritikas.

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų šešėlinio kultūros ministro profesoriaus Vytauto Juozapaičio žodžiais, negalima neįvertinti Š. Barto nuopelnų, tačiau finansavimo klausimai Kultūros ministerijai pavaldžiose įstaigose – tiek Lietuvos kultūros taryboje, tiek LKC – kelia susirūpinimą.

„Išskirtinių menininkų visada buvo ir bus – turime jiems nusilenkti, bet kai kalbame apie biudžeto lėšas, skiriamas konkrečiam kūriniui, tie išskirtiniai menininkai turėtų išskirtinai garbingai ir elgtis, o ne naudotis savo padėtimi. Šiuo atveju didžiulės lėšos naudojamos darant išlygas, ne pagal anksčiau sutartą paskirtį, ir tai yra precedentas, kuris gali iškreipti kultūros rėmimo modelį ne valstybės interesų labui“, – dėstė politikas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"