TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Šunys mirtininkai patenka į norvegų rojų

2011 05 25 0:00
LŽ archyvo nuotrauka

Valkatavimui ar net ankstyvai žūčiai - utilizacijai - mūsų krašte pasmerktus šunis priglaudę norvegai džiaugiasi jų ištikimybe ir draugyste.

Du iniciatyvūs ir gyvūnų kančioms neabejingi 25 metų kauniečiai pasirūpino, kad benamius Lietuvos šunis priglaustų norvegai. Ištraukti iš žūties nagų ir pasmerkti utilizuoti mūsų krašte, už norvegų pinigus šie šunys pusę metų šeriami, jei reikia, gydomi, skiepijami, į poodį jiems įmontuojamos mikroschemos. Vėliau norvegai apmoka keturkojų kelionę jūra į savo šalį. Skandinavai šios pagalbos šunims ėmėsi skatinami humaniškumo ir todėl, kad civilizuotame jų krašte nekilmingi mišrūnai jau tampa deficitu.

Terapija nuo priklausomybių

Šunų apgyvendinimu norvegų šeimose rūpinasi kaunietė verslo vadybininkė Agnė Volockytė, žinoma kaip viešosios įstaigos "Penkta koja" įkūrėja. Mergina teigia šią pagalbos keturkojams organizaciją steigusi drauge su idėją parėmusiu klasės draugu. Prieš trejus metus įkurta "Penkta koja" jau subūrė dešimt savanorių, pasiryžusių valkataujančių šunų bei kačių gyvenimą padaryti šviesesnį. Pasak A.Volockytės, keturkojų radę gatvėse ar gavę pranešimų žmonių, norinčių atsikratyti augintinių, jie parsiveža gyvūnus į namus ar gabena į jiems pritaikytus būstus, įrengtus net trijose Kauno vietose. "Dirbu keleivių pervežimo įmonėje. Beveik visiems kolegoms esu įpiršusi po šunį ar katę", - LŽ šypsodamasi pasakojo A.Volockytė. Mergina teigia net įmonės vadovybę įkalbėjusi, kad jos teritorijoje būtų įrengti voljerai buvusiems benamiams šunims. Ėdalo jiems atneša ir įmonės darbuotojai, kuriuos džiugina ne tik šių keturkojų draugystė, bet ir šunų dėka saugi įmonės teritorija bei joje laikomas turtas.

Dar pora šunų, pasak A.Volockytės, dienas leidžia Kauno rajone, Darsūniškyje, esančiuose namuose, skirtuose gydytis nuo priklausomybės ligų kenčiantiems žmonėms. Merginos teigimu, dabar šiuose namuose ruošiami voljerai ir tikimasi keturkojų apgyvendinti gerokai daugiau. "Gyvūnų auginimas, jų priežiūra būtų nebloga terapija ligoniams, be to, neabejojama, kad ir šunims neblogai būti greta nuolat laiko turinčių žmonių", - sakė A.Volockytė.

Šunys tapo deficitu

Nuolat Lietuvoje ieškanti žmonių, galinčių priglausti valkataujančius šunis, A.Volockytė džiaugiasi, kad vien per šiuos metus jos įkurtai "Penktai kojai" pavyko penkiems nebereikalingiems šunims rasti šeimininkus Norvegijoje. Anot jos, ryšiai su norvegais užmegzti, kai jos bičiuliai išvyko uždarbiauti į šią šalį. Ten būdami jie išsiaiškino, kad civilizuotoje Norvegijoje ne tik nėra valkataujančių šunų, bet ne taip lengva gauti ir mišrūną šunėką.

A.Volockytė pasakojo, kad ten visi šunys "čipuojami" - jiems į poodį įmontuojama mikroschema, padedanti nustatyti šeimininkus, jei šuo pabėgtų. Už klaidžiojančio keturkojo nepriežiūrą jo šeimininkui tenka mokėti didžiules baudas, tad ir šunų valkatų nėra. Be to, norvegai linkę augintinius sterilizuoti, veisiami tik kilmingi ir brangūs šunys, tačiau jie ne visiems įperkami. Tai ir yra norvegų susidomėjimo vargetomis mūsų šunimis priežastis. Išvežti į jų šalį ir patekę į geras rankas, šuneliai netrunka atkusti ir tampa puikūs norvegų draugai. Anot kaunietės gyvūnų globėjos, tam, kad įsigytų draugą, norvegai pasirengę sumokėti už pusės metų jo parengimą kelionei (tiek trunka karantinas, kai sumanytą išvežti šunį turi stebėti bei skiepyti veterinarai) ir už pačią kelionę.

A.Volockytė prisiminė miršūno Džimio istoriją. Šis šuo mūsų krašte jau buvo pasmerktas žūti, bet pateko į "Penktą koją". Norvegai, pamatę šio stambaus, už vilką didesnio šuns nuotrauką, panoro būtent jo. Džimis, pusmetį norvegų lėšomis laikytas Lietuvoje, keltu specialioje kajutėje išplaukė į Norvegiją. Ten šuo buvo šiltai sutiktas ir dabar laimingai gyvena. "Žinau, kad daugelis mūsų krašto žmonių svajoja gyventi taip, kaip Norvegijoje gyvena Džimis", - sakė A.Volockytė.

Ji teigia pastebėjusi, kad lietuviai labiau linkę auginti mažus šunelius. Tai daroma ekonominiais sumetimais, nes šie mažiau suėda. Norvegai dažniausiai augina didelius šunis ir dažniausiai du, kad keturkojams būtų linksmiau.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"