TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Suokalbį nutraukė pareigūnų rokiruotė

2008 01 10 0:00
"Lietuvos žinios" rado atsakymą į klausimą, kodėl net pusantrų metų Č.Jokūbauskas (nuotraukoje viršuje dešinėje) laikinai ėjo Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininko pareigas ir kodėl joms netiko profesorius, civilinės teisės
autoritetas V.Mikelėnas (didžiojoje nuotraukoje centre, į dešinę nuo Prezidento). Būdamas teisėjas R.V.Gabrilavičius (nuotraukoje viršuje kairėje) nusprendė, kad valstybė, už 1 litą pardavusi "Lietuvos kurą", turi dar ir primokėti bendrovei 28 mln. litų. Buvusios Valstybės kontrolės kontrolierės M.Giraitytės (nuotraukoje višuje) parodymai teisme privertė Vyriausybę aktyviau ginti valstybės interesus.
Džojos Barysaitės, LŽ archyvo nuotraukos.

28 mln. litų - tiek šiais metais sutaupyta valstybės biudžete, kai pavyko laimėti bylą prieš bankrutuojančią bendrovę "Lietuvos kuras". Trejus metus trukęs bylos nagrinėjimas iš pradžių, kol šalies ministras pirmininkas buvo Algirdas Brazauskas, o Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininko kėdėje laikėsi Česlovas Jokūbauskas, suko "Lietuvos kurui" palankia linkme. Jiems palikus postus paaiškėjo, kad "Lietuvos kuras" reikalavo to, kas bendrovei niekada nepriklausė.

Nuskriaudė "Lukoil Baltiją"?

Jei "Lietuvos kuras" būtų laimėjęs bylą teismuose, o viskas suko ta linkme, "Lukoil Baltija" bendrovės kasa būtų papildyta keliasdešimties milijonų litų suma. Ši bendrovė per dukterinę įmonę "Baltic Petroleum" faktiškai valdo "Lietuvos kurą". Taigi buvusio premjero A. Brazausko gero draugo Ivano Paleičiko šeima ir daugiausia uždirbantys darbuotojai būtų galėję dar ne kartą pasilepinti egzotiškų šalių saulėje, pakeisti nusibodusį prabangių namų interjerą ir galbūt atiduoti dalį skolų "Lietuvos kuro" kreditoriams.

Dabar šituos pinigus išleis Lietuvos valstybė. 28 mln. litų - tai daugiau nei 2008 metų Neringos ar Kazlų Rūdos savivaldybių biudžetai.

Mistika

"Lietuvos kuro" bylos nagrinėjimą lydėjo keisti sutapimai ir nepaaiškinami įvykiai. Tuo metu, kai Lietuvos Aukščiausiajame Teisme (LAT) buvo priimtas galutinis sprendimas dėl 28 mln. litų., nepalankus "Lietuvos kurui", ir kurio bendrovė nebegalėjo apskųsti, atsitiko mistinis dalykas: likus savaitei iki nutarties paskelbimo bylos dalyviams, ji pasirodė internete.

Tokį kazusą galima būtų palyginti tik su rinkimų rezultatų paskelbimu tebevykstant rinkimams.

Ar tai buvo sekretorės, į internetą įdėjusios nutarties juodraštį, klaida, ar gudriai sugalvotas būdas pratęsti bylos nagrinėjimą tarptautinėje erdvėje - niekas taip ir nesužinojo. LAT teisėjams teko gerokai įsigilinti į proceso reikalavimų niuansus, kad jų nutartimi nebūtų suabejota Strasbūre. Buvo priimtas sprendimas, kad bylą iš naujo nagrinės iš septynių teisėjų sudaryta teisėjų kolegija. Jos nutartis buvo paskelbta praėjus beveik dviem mėnesiams po "netyčia" internetu išplatintos nutarties.

LAT teisėjų kolegija nusprendė, kad ieškovas "Lietuvos kuras" praleido trejų metų ieškinio senaties terminą, o tai yra savaiminis pagrindas ieškinį atmesti.

"Lietuvos kuras" dėl neva bendrovės patirtų 28 mln. litų nuostolių atlyginimo į teismą turėjo kreiptis per trijų metų laikotarpį pradedant nuo 1996 metų sausio 1-osios. 1999 metų pradžioje suėjo senaties terminas, o tų pačių metų spalio 29-ąją "Lietuvos kuras" buvo už 1 litą parduotas Olandijos bendrovei "Copcke International Holdings B.V", kurios vardu veikusi aferistų grupė iš bankrutuojančios bendrovės "išsunkė" dar keliasdešimt milijonų litų.

Teismas išaiškino, kad sprendimą dėl valstybės turtinių įsipareigojimų pripažinimo valstybės vidaus skola Lietuvos Respublikos Vyriausybės siūlymu priima Seimas. Byloje nustatyta, kad valstybė skolos ieškovui už valstybinio kuro rezervo saugojimą 1992-1995 metais nepripažino.

"Valstybė išmoka skolas, kurias ji turi pripažinti pagal Valstybės skolos įstatymą, - paaiškino LAT Civilinių bylų skyriaus pirmininkė Janina Stripeikienė. - "Lietuvos kuras" niekada nesikreipė, kad skola būtų pripažinta valstybės įstatymų nustatyta tvarka. Kadangi valstybė nepripažino skolos, tai nėra ir jokių terminų jos reikalauti. Logika tokia."

Kitokia logika

Ne visų teisėjų logika buvo tokia aiški, kaip galutinėje LAT nutartyje. Visiškai priešingai. Tuometiniai pirmosios ir galutinės instancijų teisėjai buvo linkę pripažinti "Lietuvos kuro" pretenzijas pagrįstomis.

2004 metais Vilniaus apygardos teisme byla buvo paskirta teisėjui Giedriui Baziuliui, kuris teisėjo mantijos neteko anksčiau, nei spėjo paskelbti sprendimą byloje. Prezidentas Valdas Adamkus G.Baziulį iš pareigų atleido už poelgį, žeminantį teisėjo vardą - sukėlęs eismop įvykį jis nuslėpė esąs teisėjas.

2004 metais Vilniaus apygardos teisme bylą išnagrinėjo ir "Lietuvos kurui" palankų sprendimą priėmė teisėjas Ričardas Vilhelmas Gabrilavičius. Jis "Lietuvos kuro" naudai iš valstybės priteisė 28 mln. litų žalai atlyginti ir 32 284 litų advokato paslaugų išlaidoms.

Vėliau paaiškėjo, kad teisėjas blogai dirba savo darbą. 2007 metais prezidento V.Adamkaus dekretu jis iš teisėjų atleistas už tai, kad pažemino teisėjo vardą vėluodamas surašyti teismo sprendimus bylose.

Visus tuos metus, kol buvo nagrinėjamos "Lietuvos kuro" pretenzijos valstybei dėl 28 mln. litų, LAT Civilinių bylų skyriui vadovavo Č. Jokūbauskas. Šio skyriaus teisėjai turėjo priimti galutinį ir neskundžiamą sprendimą dėl "Lietuvos kuro" pretenzijų. Č.Jokūbausko, kaip skyriaus vadovo, įgaliojimai pasibaigė dar 2005 metų birželį. Tačiau net ir pasibaigus įgaliojimams jis dar pusantrų metų vadovavo skyriui. Kaip tai galėjo įvykti?

Visuomenės atstovai ne kartą viešai klausė prezidentą V. Adamkų, kodėl jis nevykdo savo konstitucinės pareigos ir nepateikia Seimui naujo kandidato į LAT Civilinių bylų skyriaus pirmininkus? Tada ir kilo garsusis LAT pirmininko Vytauto Greičiaus ir teisėjų klano bei prezidento aplinkos konfliktas, pasibaigęs V.Adamkaus patarėjo Haroldo Šinkūno ir melavusių trijų aukščiausio rango teisėjų skandalu. Mat V.Greičius pasiūlė profesorių Valentiną Mikelėną, o teisininkų klanas ir prezidentūra žūtbūt norėjo išsaugoti Č. Jokūbauską. Kam? Atrodo, dabar galime bent iš dalies atsakyti ir į šį klausimą.

Č.Jokūbausko vadovaujama teisėjų kolegija 2006 metų sausio 17-ąją priėmė "Lietuvos kurui" palankų sprendimą sugrąžindama bylą iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui.

Mat Lietuvos Apeliacinio teismo teisėjų kolegija nesutiko su R.V.Gabrilavičiaus sprendimu ir 2006 metų gruodžio 27-osios nutartimi "Lietuvos kuro" ieškinį dėl 28 mln. litų ir advokato išlaidų atmetė.

EBSW palikimas

"Lietuvos kuro" byla - tai EBSW palikimas Lietuvai. Valstybinė įmonė "Banga", turėdama didelę nepriemoką biudžetui ir socialinio draudimo fondui, pirko kitų įmonių ir bankų akcijas. Tarp jų - ir "Lietuvos kuro" akcijų 1993 ir 1994 metais už 10,8 mln. litų. Nors kontrolinis akcijų paketas priklausė valstybei, realiai įmonėje šeimininkavo EBSW.

Valstybės kuro rezervas, kurį turėjo saugoti "Lietuvos kuras" tam ypatingam atvejui, jei Rusija nebeparduotų Lietuvai degalų, buvo išparduotas. Visų šalies gyventojų laimei, Rusija tais metais nenustojo tiekusi kuro mūsų šaliai, antraip Lietuva žiemą būtų sustingusi, o tokios šilumos tinklų avarijos, kaip pernai įvykusi Telšiuose, būtų skaičiuojamos dešimtimis.

Valstybės kontrolei 1995 ir 1997 metais patikrinus, kaip saugomas valstybės kuro rezervas, nustatyta, kad išpardavęs degalus "Lietuvos kuras" savo apyvartines lėšas papildė 89 mln. litų.

Auditorių išvados

Ir nors Valstybės kontrolė aiškiai pareiškė, kad "Lietuvos kuras" skolingas valstybei, o ne valstybė įmonei, per 2004 metais prasidėjusius teismų procesus šios ypatingos svarbos auditorių išvados buvo neminimos arba vertinamos taip, kaip tai buvo patogu "Lietuvos kurui".

Kai byla 2004 metais buvo nagrinėjama Vilniaus apygardos teisme, atrodė, kad valstybei teisme atstovaujantys teisininkai nebuvo suinteresuoti bylą laimėti. Tai pastebėjo ir J.Stripeikienė.

"Lietuvos kuro" bylos nepavadinsi eiline, - paaiškino J.Stripeikienė. - Įmonei įsileidus privačias struktūras, joms buvo leista naudotis valstybės turtu. Praėjus ne vieniems metams įmonė nusprendė, kad valstybė dar ir skolinga. Toks mechanizmas atsirado iš netvarkingo valstybės turto tvarkymo. Bylos nagrinėjimą apsunkino tai, kad nebuvo pateikti reikiami dokumentai. Tie, kurie teisme atstovavo valstybei, turėjo šiuo klausimų viską surinkti. Deja, ne pirmą kartą vyriausybės teisininkai teisme užima pasyvią poziciją. Civilinėse bylose - lygios teisės: kiekviena šalis gaus tai, ką įrodys."

Žurnalistams ir buvusiai Valstybės kontrolės auditorei Marijai Giraitytei pasipiktinus Vilniaus apygardos teismo 2004 metais priimtu sprendimu, bylos nagrinėjimas nebevyko taip, kaip to pageidavo "Lietuvos kuras". Teismo procesais susidomėjo ir Seimo antikorupcijos komisija, pasiekusi, kad nebebūtų įslaptintas Valstybės kontrolės sprendimas, aiškiai nurodantis, kad ne valstybė skolinga bendrovei, o priešingai - ši skolinga valstybei.

Sujudo ir Vyriausybė. Buvo nuspręsta į pagalbą pasikviesti privačią advokatų kontorą. Advokatas Saulius Aviža, įsigilinęs į bylos dokumentus, suteikė bylai naują pagreitį.

2006 metų gruodžio 21-ąją Apeliacinio teismo teisėjų kolegija antrą kartą atmetė "Lietuvos kuro" ieškinį. Kai bendrovė šį sprendimą apskundė Aukščiausiajam Teismui, bylą ėmėsi nagrinėti naujai paskirtos Civilinių bylų skyriaus pirmininkės J.Stripeikienės sudaryta teisėjų kolegija.

Priimti teisingą sprendimą teisėjams nebesutrukdė nei politinės įtakos, nei intrigėlės, efektyviai veikiančios teismų darbą.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"