TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Suomija svarbi Lietuvos gynybai

Dalia Grybauskaitė, susitikusi su Suomijos prezidentu Sauli Niinisto, pareiškė, kad norėtų glaudesnio bendradarbiavimo su Suomija gynybos srityje. Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijos/ Roberto Dačkaus nuotrauka

Prezidentė Dalia Grybauskaitė norėtų glaudesnio bendradarbiavimo su Suomija gynybos srityje. Tai ji pareiškė susitikime su Suomijos prezidentu Sauli Niinisto.

Oficialaus vizito į Suomiją išvykusi Lietuvos prezidentė su Suomijos prezidentu aptarė regionui kylančias grėsmes, bendradarbiavimą gynybos srityje, migracijos krizę, kitus aktualius dvišalius ir ES klausimus.

„Įtempta geopolitinė realybė verčia stiprinti karinį bendradarbiavimą. Suomija susiduria su tokiomis pat grėsmėmis kaip Lietuva. Mūsų šalių pasienyje demonstruojama agresyvi karinė jėga. Pažeidinėjama mūsų šalių oro erdvė. Baltijos jūroje vyksta pavojingi Rusijos karinių laivų manevrai. Todėl aktyvus NATO ir neutralių valstybių – Suomijos ir Švedijos – bendradarbiavimas šiandien yra būtinas“, – sakė prezidentė.

Lietuva su Suomija jau dabar keičiasi oro ir jūrų stebėjimų duomenimis. Suomija taip pat dalyvauja NATO oro, sausumos ir jūrinėse pratybose. Abi valstybės stiprina ir modernizuoja savo gynybinius pajėgumus. Lietuva sugrąžino šauktinių tarnybą. Suomija yra išlaikiusi mišrią kariuomenę, sudarytą iš profesionalių karių ir šauktinių. Kiekvienais metais Suomijos kariuomenė apmoko 25 tūkst. šauktinių.

Vizito metu Lietuvos vadovė su Suomijos valstybės vadovais aptarė saugumo situaciją Baltijos regione. Nors nėra NATO narė, Suomija panašiai kaip Lietuva suvokia Rusijos keliamą grėsmę. Suomijos kariškai kasmet dalyvauja Lietuvoje rengiamos oro policijos pratybose. Tačiau Lietuva suinteresuota aktyvesniu šios svarbios mūsų apginamumui valstybės įtraukimu į kolektyvinę gynybą.

Kitų metų pradžioje Suomijoje pradės veikti Europos Sąjungos hibridinių grėsmių komepetencijų centras, jo veikloje norėtų dalyvauti ir Lietuva.

Pasikeitusi padėtis

„Per kelerius metus regione įvyko didžiulės permainos. Deja, ne į gera. Į Baltijos šalis ir Lenkiją daugiau dalinių atsiuntė NATO. Taip pat matome, kaip į tai reagavo Rusija – į Kaliningrado sritį atgabeno „Iskander“ raketas. Situacija regione blogėja ir Suomija visais įmanomais būdais stengiasi padidinti saugumą Baltijos jūros regione“, – po oficialaus susitikimo sakė Suomijos prezidentas. Pasak S. Niinisto, tarp Lietuvos ir Suomijos yra susiklostę labai geri dvišaliai santykiai.

D. Grybauskaite savo ruožtu sakė, kad Lietuva suinteresuota praplėsti bendradarbiavimą su Suomija. „Lietuvai santykiai su Suomija yra labai svarbūs, ypač kai pasaulyje ir Baltijos regione vis saugiau nestabilumo. Su NATO mes turime vieną darbotvarkę, su Suomija – kitą. Ypač tokiose saugumo srityse kaip hibridinės grėsmes, kibernetikos atakos, propaganda ar žvalgybinės informacijos apsikeitimas“, – sakė D. Grybauskaitė.

Padidėjusios Rusijos grėsmės Baltijos regione akivaizdoje Suomija ir Lietuva laikosi kiek skirtingos pozicijos. Pasak Suomijos prezidento, jo šalis palankiai vertina tai, kaip į šį aktyvumą reaguoja NATO, siųsdama daugiau dalinių į Baltijos šalis ir Lenkiją. „ Suomijos pozicija nekinta – daryti viską, kad įtampos Baltijos regione sumažėtų, o stabilumo daugėtų“, – pabrėžė S. Niinisto.

„Lietuvos pozicija kiek skiriasi, – sakė D. Grybauskaitė. – Musų kaimynystėje yra Kaliningradas, kur periodiškai rengiamos agresyvios karinės pratybos. Neseniai ten demonstratyviai atgabentos „Iskander“ raketos. Žinant, kad šie ginklai yra ne gynybinio, o puolamojo pobūdžio, tai vertiname kaip atvirą, agresyvų galios demonstravimą ne tik prieš Baltijos valstybes, bet ir prieš Europos sostines. Mes tokį elgesį smerkiame kaip tarptautinės teisės laužymą.“

Anot D. Grybauskaitės, Lietuva šių grėsmių akivaizdoje priima didesnį NATO buvimą regione, investuoja į savo gynybą – kitais metais Lietuva gynybai skirs 1,8 proc BVP. „Modernizuojame savo kariuomenę, bet nesirengiame nieko pulti, o tik gintis. Matome, kas vyksta, tai vertiname, apie tai kalbame ir esame pasirengę gintis visais turimais ištekliais“, – sakė Lietuvos vadovė.

Nepritarė NATO narystei

S. Niinisto teigė, kad Suomija nesirengia stoti į NATO, tačiau jeigu nuspręstų, Rusijos nuomonė tam neturėtų įtakos. Šiuo metu Suomijos narystę NATO remia 22 proc. suomių.

Po to, kai Rusija aneksavo Krymą ir sukėlė neskelbtą karą Ukrainos rytuose bei suaktino savo karinį buvimą Baltijos regione, neutrali Suomija ir jos vakarinė kaimynė Švedija suaktyvino bendradarbiavimą su NATO. „Mes turime labai stiprią nacionalinę gynybos politiką. Galime bet kada pašaukti 230 tūkst. gerai treniruotų rezervistų. Taip pat labai artimai bendradarbiaujame su Švedija ir tiesiogiai – su JAV. Stipriname savo partnerystę su NATO. Tačiau taip pat vedame dialogą su Rusija“, – sakė S. Niinisto.

1340 km ilgio sieną su Rusija turinčios Suomijos kariuomenės pagrindą sudaro šauktiniai. Taikos metu 5,4 mln. gyventojų turinčioje šalyje tarnauja apie 35 tūkst. kariškių, iš jų apie ketvirtadalis – profesionalai. Šalies gynybai Suomija skiria apie 1,4 proc. BVP (maždaug 2,9 mlrd. eurų).

D. Grybauskaitės teigimu, Lietuva suinteresuota gynybos srityje bendradarbiauti ne tik su NATO, bet ir su šiai organizacijai nepriklausančiomis šalimis Švedija ir Suomija. „Svarbu ne narystė, o realus bendradarbiavimas ir realūs rezultatai“, – sakė Lietuvos valstybės vadovė.

Putino grasinimai

Liepos mėnesį Suomijoje viešėjęs Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pareiškė, kad Rusija perkeltų savo kariuomenę arčiau sienos su Suomija, jeigu ši įstotų į NATO. Suomijos ginkluotosios pajėgos, pasak V. Putino, „taptų dalimi NATO karinės infrastruktūros, kuri staiga priartėtų prie Rusijos Federacijos sienos“. „Negi manote, kad mes laikysime savo kariuomenę ten, kuri ji yra dabar, už 1,5 tūkst. kilometrų?“ – klausė jis.

Tai buvo pirmas V. Putino vizitas į Suomiją nuo Ukrainos krizės pradžios 2014 metais. Reikšminga tai, kad Rusijos prezidentas Suomijoje, kuri nėra NATO narė, apsilankė likus savaitei iki NATO viršūnių susitikimo Varšuvoje. „Turbūt NATO mielai kovotų su Rusija iki paskutinio suomių kareivio, – sarkastiškai kalbėjo V. Putinas. – Ar jums, vaikinai, to reikia? Mums nereikia, mes to nenorime. Be tai jūsų pasirinkimas.“ V. Putinas pažymėjo, kad „Rusija bet kurio atveju gerbs Suomijos liaudies pasirinkimą“.

Suomijos prezidentas savo ruožu pasiūlė V. Putinui susitarti, kad visi karo lėktuvai virš Baltijos visada skraidytų su įjungtais atsakikliais. Tai esą būtų pasitikėjimą kurianti priemonė. V. Putinas su šia idėja sutiko ir grįžęs į Maskvą nurodė gynybos ministerijai imtis atitinkamos iniciatyvos „tartis su NATO“ dėl didesnio pasitikėjimo, nes esą NATO lėktuvai dažniau skraido neįjungę atsakiklių.

Nuo to laiko čia niekas nepasikeitė. Rusijos karo lėktuvai ir toliau Baltijos jūros regione skraido be įjungtų atsakiklių ir nuolat pažeidinėja valstybių oro erdvę. Antai spalio pradžioje, ta pačią dieną, kai Rusija civiliniu laivu perkėlė „Iskander“ raketų sistemą iš Ust-Lugos uosto į Kaliningradą, Rusijos karo lėktuvai pažeidė Suomijos ir Estijos oro erdvę. Rusija vėliau patvirtino, kad raketas į Kaliningradą atgabeno pratybų tikslais, o oro erdvės pažeidimus neigė.

Branduolinį užtaisą galinčios nešti „Iskander-M“ raketos gali sunaikinti objektus 700 kilometrų atstumu. Iš Kaliningrado srities jos gali pasiekti pietinę Lenkiją, centrinę Suomiją ir Berlyną.

Daugiau kaip prieš metus Suomijos prezidentas S. Niinisto yra pareiškęs, kad negalėtų padėti ginti Estijos, Latvijos ir Lietuvos, jeigu iškiltų tokia būtinybė. Šalis esą pati plėtos savo gynybą bendradarbiaudama su Švedija ir palaikydama partnerystę su NATO. Švedijos ir Suomijos suartėjimą su NATO rodo tai, kad abi šalys buvo pakviestos į šių metų NATO viršūnių susitikimą Varšuvoje.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"