Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISŠEIMA IR SVEIKATATRASA
ŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITMULTIMEDIA
LIETUVA

Suomijos įlankoje aptiktas „Prezidentas Smetona“

 
2017 07 05 12:00
1927 metais įsigytas vokiškas minininkas M59, kuriam buvo suteiktas „Prezidento Smetonos“ vardas. "Lietuvos žinių" archyvo nuotrauka

Valstybės atkūrimo šimtmečio šventei besirengianti Lietuva gali džiaugtis jau gavusi simbolinę dovaną – prieš kelias dienas mūsų šalies tyrėjai Estijos teritoriniuose vandenyse netoli Talino pagaliau rado tarpukario laivą „Prezidentas Smetona“.

Suomijos įlankoje ekspediciją šiuo metu tęsiantis ir kitų lietuviškų laivų skenduolių ieškantis Klaipėdos universiteto (KU) profesorius, archeologas Vladas Žulkus vakar „Lietuvos žinioms“ pabrėžė, kad rasti pirmąjį šalies karo laivą – itin reikšmingas įvykis. „Tai mūsų istorijos, tautinės savimonės, jūrinio identiteto dalis, todėl džiaugiamės, jog pagaliau pavyko aptikti laivą „Prezidentas Smetona“. Jis guli maždaug 80 metrų gylyje, apie 10 jūrmylių nuo kranto. Tai tas laivas, kurio taip ilgai ieškojome“, – pasakojo mokslininkas.

Istorinis atminimas

Vienintelis tarpukario Lietuvos karo laivas „Prezidentas Smetona“ pagrįstai laikomas vienu ryškiausių mūsų šalies, kaip jūrinės valstybės, simbolių.

1918 metais Lietuvai atkūrus valstybę ir 1923-iaisiais susigrąžinus Klaipėdos kraštą, teko pradėti kloti jūrinės šalies pamatus. Šiuo istoriniu tarpsniu išskirtinį vaidmenį atliko už 289 tūkst. litų 1927 metais įsigytas vokiškas minininkas M59, kuriam buvo suteiktas „Prezidento Smetonos“ vardas.

Vladas Žulkus: „Tai mūsų istorijos, tautinės savimonės, jūrinio identiteto dalis, todėl džiaugiamės, jog pagaliau pavyko aptikti „Prezidentą Smetoną“. Alinos Ožič nuotrauka

Iš pradžių laivu naudojosi pasieniečiai – trukdė kontrabanda gabenti prekes. 1933 metais „Prezidentas Smetona“ buvo perduotas Krašto apsaugos ministerijai. Jame dvejus metus montuota papildoma ginkluotė, tad jau 1935-aisiais minininkas pirmą kartą išplaukė į jūrą su tais pačiais metais įkurtų karinių jūrų pajėgų vėliava.

Šis laivas prezidentui Antanui Smetonai atstojo ir jachtą – tuo tikslu laivagalyje buvo įrengta speciali kajutė. Tikėtasi, jog tuometis Lietuvos vadovas plauks laivu vizitų į užsienio šalis. Tačiau neaišku, ar taip ir buvo. Žinoma tik tiek, kad prezidentas ne kartą yra lankęsis jo vardu pavadintame minininke.

„Tai buvo pirmas karo laivas atkurtoje Lietuvos valstybėje. Ir didžiausias. Jis stovėjo Šventosios uoste. Būtent šį uostą 1940 metais blokavo sovietinių okupantų torpediniai karo laivai ir „Prezidentas Smetona“ perėjo į sovietų rankas. Jo pavadinimas keistas keliskart, paskutinis buvo „Korall“. Per Antrąjį pasaulinį karą minininkas į Lietuvą nebegrįžo“, – aiškino V. Žulkus.

1945 metų sausį Suomijos įlankoje jį nuskandino sprogusi jūrinė mina arba vokiečių povandeninio laivo torpeda.

Rado naktį

Į garsiausio laivo paieškas lietuvių mokslininkų, istorikų, profesionalių narų ir žurnalistų komanda leidosi šių metų birželio 27-ąją. Iš Klaipėdos uosto ekspedicija išplaukė KU mokomuoju burlaiviu „Brabander“. Kelionėje dalyvauja ir svečias iš Čikagos – laivo „Prezidentas Smetona“ kapitono Tado Daugirdo anūkas Jonas Nekus.

Tautiečių bandymai rasti tarpukario minininką iki šiol priminė laivo vaiduoklio paieškas. 2008 metais estų kolegos pranešė klaipėdiečiams, kad aptiko pirmąjį Lietuvos karo laivą už keliasdešimt jūrmylių nuo Talino. Vėliau paaiškėjo, jog tai ne tas laivas. Po metų lietuviai patys susirengė į ekspediciją. Jau manė aptikę „Prezidentą Smetoną“ kitoje vietoje, bet išanalizavus sonaro rodmenis tapo aišku, kad ir vėl šauta pro šalį. Dabar buvo remiamasi naujausiais estų mokslininkų duomenimis. „Jų patikimumas – 90 procentų. Turime Estijos jūrų muziejaus tyrinėtojo Vello Masso atsiųstą laivo nuotrauką, darytą sonaru“, – pabrėžė V. Žulkus.

Estijos teritoriniuose vandenyse lietuvių ekspediciją pasitiko itin prastos oro sąlygos. „Buvo labai banguota, todėl vos pasitaikius palankiai progai ėmėmės paieškų. Su Estijos atstovais sutarėme, kad į spėjamas skenduolių vietas nenersime, tad naudojame modernius mūsų karinių jūrų pajėgų aparatus – sonarus. Jie skenuoja Baltijos jūros dugną ir nuotoliniu būdu siunčia puikios kokybės nuotraukas. Jomis remdamiesi jau nebeabejojame, kad galų gale radome „Prezidentą Smetoną“. Paieškos vyko nuo sekmadienio vakaro, 22 val., iki pirmadienio ryto, 4 valandos. Naktys čia trumpos, šviesios“, – telefonu iš burlaivio „Brabander“ pasakojo prof. V. Žulkus.

Vladas Žulkus: „Tai mūsų istorijos, tautinės savimonės, jūrinio identiteto dalis, todėl džiaugiamės, jog pagaliau pavyko aptikti „Prezidentą Smetoną“.

Jo žodžiais, „Prezidentas Smetona“ guli ant kilio, iš dugno kyšo maždaug 10 metrų aukščio konstrukcijos. „Torpeda pataikė į laivo priekį, tad ši dalis sulaužyta, sunku net bendrą laivo ilgį išmatuoti. Tačiau relikto būklė nebloga. Prieš metus buvo minčių pamėginti iškelti kokią nors laivo detalę, bet šįkart tokios galimybės nesvarstome. Turime daugybę nuotraukų, yra kuriamas dokumentinis filmas apie šią ekspediciją. Į uostamiestį sausuma turėtume grįžti liepos 11-ąją, o burlaivis „Brabander“ tęs kelionę į Suomiją, Kotką. Ten dalyvaus regatoje „The Tall Ships Races“, – kalbėjo mokslininkas.

Ekspediciją į Suomijos įlanką finansavo Vyriausybės kanceliarija iš Lietuvos valstybės atkūrimo 100-mečio minėjimo programos – skyrė 9550 eurų.

Akiratyje – keturi laivai

V. Žulkus pasidžiaugė, kad netoli „Prezidento Smetonos“ ekspedicijos dalyviams pavyko aptikti dar vieną skenduolį – 1939 metais per didžiulę audrą ant uolų užplaukusį ir sudužusį garlaivį „Panevėžys“.

Nuleidus sonarą į 80–90 metrų gylį tikimasi rasti ir 1941 metais nuskendusius garlaivius „Kretinga“ bei „Utena“. Jais Antrojo pasaulinio karo metais naudojosi jau sovietai. „Kretinga“ plukdė kumpius, dešras ir rusišką degtinę į sovietinį karo laivą flagmaną ir buvo arba subombarduotas vokiečių aviacijos, arba sprogo susidūręs su mina. „Utena“ plukdė amuniciją ir automobilius. Šį garlaivį paskandino jūrinė mina.

„Tiksliai identifikavus konkrečius laivus bus galima kreiptis į Estijos valdžios institucijas dėl teisinės šio marinistinio paveldo apsaugos“, – pridūrė V. Žulkus.

DALINKIS:
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasĮdomybėsKontaktai
IstorijaJurgos virtuvėKomentaraiKonkursaiReklaminiai priedai
KultūraLietuvaMokslas ir ITPasaulisPrenumerata
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"