TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Suomijos profesorius: jaunimo emigracija - labai rimta Lietuvos problema

2012 05 24 13:52

Statistikos profesorius ir Helsinkio Universiteto Socialinių Mokslų fakulteto dekanas bei K. Donelaičio Lietuvos bičiulių draugijos pirmininkas Hannu Niemi Lietuvoje pastebi didelius pokyčius. 

Jis pastebi, kad tarp Lietuvos ir Suomijos, o taip pat ir kitų Skandinavijos bei Vakarų Europos šalių, mato vis mažesnius skirtumus. Jo teigimu, laikui bėgant jie visai išnyks. Tačiau didele problema H. Niemi laiko Lietuvos jaunimo išvykimą iš šalies mokslo ir darbo vardan.

„Aš labai pamalonintas, kad lietuviai (ir ne tik estai) vertina Šiaurės šalių valdymo modelį. Tikiuosi, kad vertina ne tik dėl aukšto pragyvenimo lygio, bet ir dėl gero vyriausybės valdymo modelio. Mano nuomone, ne tik Lietuvos, bet ir visų kitų iš priespaudos išsilaisvinusių šalių lūkesčiai buvo labai aukšti jau 1990 m. pradžioje. Progresas buvo kur kas lėtesnis nei daugelis žmonių tikėjosi – neabejotinai taip pat dėl fakto, jog tuo pat metu buvo patiriama pasaulinė ekonominė recesija. Europos Sąjunga nebuvo ir nebus pajėgi pasiūlyti pakankamai pagalbos visiems naujiems šios sąjungos nariams. Leiskite man prisiminti, kad suomių valdžios gerovę atstatyti truko daugiau nei 50 metų – tai taip pat buvo pakankamai lėtas procesas“, - sako profesorius.

„Pirmą kartą Lietuvoje apsilankiau 1985 m. ir jau tada pastebėjau didelį progresą. Su didžiuliu smalsumu jį stebėjau pakankamai ilgą laiką. Aš jau seniai buvau pastebėjęs, jog Lietuvoje yra itin stiprus bendruomenės jausmas, kuris yra labai vertinamas. Kita vertus, tai yra visiška tiesa, jog darbo kultūra visose socialistinėse šalyse buvo labai skirtinga nei Vakarų šalyse ir tam pakeisti užtruks šiek tiek daugiau laiko“, –  teigia H.Niemi.

-Ar šie pokyčiai gali daryti įtaką geresniam gyvenimui Lietuvoje?

-Spėju, darbo kultūra jau dabar yra labai pasikeitusi. Jūsų kompanijos jau samdo daug jaunų žmonių, kurie atsidavę dirba ilgus metus. Būtina paminėti, kad šiltas bendruomeniškumo jausmas, kuris visuomet buvo jaučiamas Lietuvoje, yra vienas iš svarbiausių faktorių ateičiai.

-Kokius privalumus turi Suomija lyginant su Lietuva?

-Progresas Lietuvoje buvo labai spartus. Tai reiškia, kad skirtumas tarp Lietuvos ir mano šalies nebuvo ir nėra toks didelis kaip buvo manyta prieš 20 metų. Lietuva, skirtingai nei Suomija, jau keletas metų yra Europos Sąjungos narė, taip pat NATO narė. Bet kokiu atveju, vienas iš pagrindinių skirtumų yra tai, kad Lietuvos nepriklausomybės atkūrimas įvyko tik prieš dvidešimt metų, kadangi Suomija neprarado savo nepriklausomybės per Antrąjį pasaulinį karą. Pagal Molotovo – Ribentropo paktą, Suomija, kaip ir trys Baltijos šalys, priklausė Sovietų Sąjungos įtakos sferai. Tačiau Suomija, skirtingai nei Lietuva, Latvija ir Estija, nebuvo priėmusi Maskvos ultimatumo leisti įsikurti Raudonajai Armijai šalies teritorijoje. Mes visi žinome, kad Suomija pasirinko kitą alternatyvą – karą! Todėl mes turėjome daug ilgesnį laikotarpį sukurti modernią pramonės infrastruktūrą, taip pat Šiaurės šalių gerovės valstybę, socialinę apsaugą ir t.t.

-Kokią Lietuvą mato suomiai?

-Dėl geografinių priežasčių ir ypač dėl fakto, jog estų kalba yra viena iš finougrų kalbos grupių, neturėtų būti stebėtina, kad Suomijoje Estija yra viena iš žinomiausių Baltijos šalių. Tai reiškia, kad dėl daugelio priežasčių Lietuva gali būti labiau pažinta tik ją aplankius. Aš labai laimingas galėdamas pasakyti, jog visi suomiai, aplankę Lietuvą, lieka labai sužavėti. Pavyzdžiui, Vilniaus miesto architektūra yra pakankamai skirtinga nuo to ką mes galime pamatyti Suomijoje. Šiandien Lietuva yra labai plačiai žinoma dėka krepšinio ir teatro. Tokie didūs žmonės, kaip Edmundas Nekrošius ir Oskaras Koršunovas, yra aplankę Suomiją. Todėl jų vardai ir darbai yra labai puikiai pažįstami suomiams. Be to, Arvydas Sabonis buvo gerai žinomas mūsų krepšinio mėgėjams jau tuo metu, kai jis dar buvo Sovietų Sąjungos krepšinio komandos narys.

-Kaip Jūs įsivaizduojate Lietuvą po 30 metų?

-Sunku atsakyti. Bet kokiu atveju, Lietuva yra dalis Europos. Todėl, bendras progresas (ar jo trūkumas) Europoje turi tiesioginę įtaką ir ekonomikos vystymuisi Lietuvoje. Aš atkreipiau dėmesį jau anksčiau, kad skirtumai tarp Lietuvos ir Suomijos, ir visų kitų Vakarų Europos šalių pamažu pradeda mažėti. Esu įsitikinęs, kad ta pati tendencija išliks ir ateityje. Tačiau turiu atkreipti dėmesį į vieną gana rimtą reiškinį, kuris yra gerai žinomas visiems lietuviams: Lietuva šiuo metu, kaip ir daugelis kitų buvusių pereinamojo laikotarpio šalių, patiria didelių ekonominių ir demografinių nuostolių dėl jaunų talentingų žmonių emigracijos. Jie vyksta mokytis ir dirbti į kitas ES šalis. Tai labai rimta Lietuvos problema.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"