TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Surėmę pečius pasieksime daugiau

2012 08 06 7:18
A.Nelsienė įsitikinusi, kad dėl dvigubos pilietybės reikia ieškoti mechanizmo, kuris ir išeivius tenkintų, ir valstybei nekenktų. /Oresto Gurevičiaus nuotrauka 

Pasaulio lietuvių bendruomenės (PLB) aktyvi veikėja Angelė Nelsienė pabrėžia, kad mūsų krašto ir užsienio lietuviams būtina labiau stengtis rasti bendrą kalbą. 

Rytoj Vilniuje darbą pradeda XIV PLB Seimas. Iš viso pasaulio suvažiavę lietuviai diskutuos išeivijai ir mūsų kraštui aktualiais klausimais, daugiausia dėmesio skirs dvigubos pilietybės bei lituanistinio švietimo klausimams. 

Apie PLB rūpesčius, išeivių ir tautiečių Lietuvoje santykius - "Lietuvos žinių" interviu su ilgamete JAV lietuvių bendruomenės ir PLB veikėja, Amerikos baltų laisvės lygos viceprezidente Angele Nelsiene.

Dviguba pilietybė - akligatvyje

- Kaip įsitraukėte į lietuvišką visuomeninę veiklą Amerikoje?

- Dar būdama vaikas Suvalkijos kaime sėdėdavau ant prelato Mykolo Krupavičiaus kelių, kai jis su mano tėveliu diskutuodavo apie politiką. Mums pasitraukus į Vakarus ir atsidūrus Čikagoje, M.Krupavičius kasdien skambindavo tėveliui. Jis duodavo man ragelį, o prelatas klausdavo manęs: "Na, Angeliuke, kada eisi laisvinti Lietuvėlės?" Tuo metu man labiau rūpėjo šokti ir dainuoti, bet tas kasdienis jo klausimas taip giliai įsirėžė į sąmonę, kad suaugusi nusprendžiau įsitraukti į bendruomenės veiklą ir Lietuvos laisvės bylą.

- Prelatas M.Krupavičius buvo PLB idėjinis tėvas ir kūrėjas. Ar jo laikų ir dabartinė PLB - vis dar ta pati organizacija? Ar PLB dvasia, siekiai tokie patys, kokie buvo prieš kelias dešimtis metų?

- Tikslai, žinoma, šiek tiek pasikeitė Lietuvai atkūrus nepriklausomybę. Bet PLB idėja ir dvasia liko tokia pati - tai rūpinimasis tėvynės gerove ir saugumu, lietuviškos kultūros puoselėjimas, taip pat kalbos išlaikymas, kurį visada itin pabrėžė M.Krupavičius. Dabar reikia mąstyti, kaip šių tikslų galime siekti veiksmingiau, bendraudami su laisva Lietuva ir jos žmonėmis.

- Jau rytoj pradės posėdžiauti XIV PLB Seimas. Kokias svarbiausias problemas svarstysite?

- Mūsų darbotvarkėje labai svarbus dvigubos pilietybės klausimas. Regis, jis įstrigo tokiame akligatvyje, iš kurio nebus lengva išeiti be abipusės geros valios. Tikiuosi, šis klausimas bus išspręstas taip, kad nesukeltų lietuvių susipriešinimo. Viena vertus, svarbu, kad emigravę tautiečiai nesijaustų atstumti - kiekvienas pasaulio lietuvis tikrai norėtų Lietuvos pilietybės. Kita vertus, suprantame, jog reikia atsižvelgti į Lietuvos Konstituciją, taip pat nepamiršti šalies saugumo klausimo. Žinome, kas yra Lietuvos kaimynai, matėme įvykius Gruzijoje ir Estijoje. Todėl suvokiame, kad dvigubos pilietybės klausimą reikia spręsti atsakingai, siekiant išvengti potencialių grėsmių Lietuvos saugumui, kurios galėtų kilti dalijant dvigubą pilietybę į kairę ir į dešinę. Būtina ieškoti mechanizmo, kuris ir išeivius tenkintų, ir valstybei nekenktų.

Lietuvos patirtis reikalinga

- Kokios dar problemos bus aptariamos PLB Seime?

- Antra svarbi tema taip pat nėra nauja - lituanistinis švietimas. Tik kalbėdami lietuviškai galime būti arčiau savo tautos kamieno, suprasti jos istoriją, dalyvauti valstybės gyvenime, visuomeninių organizacijų veikloje, kurti čia verslą. Bus įdomu sužinoti, kaip sekasi tautiečiams Gudijoje ir Lenkijoje, kur lietuviškas švietimas susiduria su daugybe problemų. Įvairiuose kraštuose švietimo padėtis labai skirtinga. Suprantame, kad turime laikytis valstybių, kuriose gyvename, įstatymų. Džiaugiamės, jog daugelyje šalių jie mums palankūs.

- Kaip Lietuva galėtų labiau prisidėti prie lituanistinio švietimo užsienyje stiprinimo?

- Lietuvoje veikia visas valstybinis aparatas, kuris rūpinasi švietimo kokybės užtikrinimu. Ir yra daug mokytojų, lietuvių kalbą dėstančių kasdien. Būtų puiku, jei savo patirtimi jie pasidalytų su mumis. Lietuvos ir išeivijos mokytojams reikėtų daugiau bendrauti, Lietuva galėtų dažniau rengti seminarus, susitikimus. Mums tai būtų didelė pagalba.

- PLB Seimas taip pat rinks naują organizacijos vadovybę. Kokių permainų joje galime tikėtis?

- Naują PLB valdžią rinksime trejiems metams. Dabartinė PLB valdybos pirmininkė Regina Narušienė iš JAV pareiškė nebekandidatuosianti į šias pareigas. Galbūt jas perims kas nors iš Europos lietuvių.

Pasijuto nelaukiami

- Jūsų tėvų karta vadino save tremtiniais, daugelis nepriėmė JAV pilietybės ir svajojo grįžti į Lietuvą, kai tik ji taps laisva. Bet po 1990 metų taip ir nesulaukėme masinio išeivių grįžimo į tėvynę. Kodėl?

- Atsakyti į šį klausimą nelengva. Sugrįžti buvo gana sudėtinga. Pirma, tų žmonių nuosavybė, žemė buvo išdalyta, išparduota, taigi jie negalėjo grįžti į gimtinę. Antra, daugelis vyresnių žmonių jau buvo užsidirbę pensijas, galbūt nesiryžo išvažiuoti dėl ekonominių ryšių, sveikatos apsaugos sistemos pranašumo Vakaruose. Be to, ten jau buvo šaknis įleidę vaikai, anūkai. Kita vertus, daugelis atvažiavusiųjų į Lietuvą pajuto, kad jie nėra itin laukiami vietos žmonių, ir dėl to tikrai nusivylė.

- Manote, kritiškas mūsų krašto lietuvių požiūris į tautiečius išeivius buvo nepagrįstas? Kartais galėdavo susidaryti įspūdis, kad iš užsienio grįžtantys lietuviai bando pabrėžti savo pranašumą, nurodinėti, kaip turėtų ir kaip neturėtų elgtis Lietuva. Ar toks įspūdis buvo visiškai klaidingas?

- Man visada nemalonu ir net gėda girdėti apie negražų kai kurių į Lietuvą grįžtančių lietuvių elgesį. Apmaudu, kad tarp jų yra tokių, kurie vienaip ar kitaip žemina čia gyvenančius žmones, šaiposi iš jų gebėjimų. Lietuva 50 metų buvo okupuota. Mes, kurie palaikėme ryšius su pogrindžiu, disidentais, jautėme jų skausmą, pažeminimą. Visomis jėgomis stengėmės juos palaikyti, išsaugoti jų viltį, kad Lietuva bus laisva. Norėčiau tikėti, jog kiekvienas į Lietuvą atvykstantis užsienio lietuvis yra geros valios, nori padėti, ką nors sugrąžinti savo tėvynei.

Reikia sudaryti kuo daugiau progų jaunimui atvykti į Lietuvą. Vien didelių švenčių neužtenka, kad jie artimiau susipažintų su bendraamžiais Lietuvoje, pabendrautų. Tik tada ir vieni, ir kiti supras, kad turi daug panašumų, kad jų skirtumai kartais papildo vieni kitus ir praturtina. Manau, surėmę pečius pasaulio ir Lietuvos lietuviai galėtų daugiau pasiekti tėvynės ir vieni kitų labui.

- Ar išeivijos atstovai šalyse, kuriose yra įsikūrę, randa bendrą kalbą su emigrantais, palikusiais Lietuvą po 1990 metų?

- Norėtume, kad jie šiek tiek aktyviau prisidėtų prie mūsų organizacijų atnaujinimo. Nors ir šioje srityje esama labai teigiamų poslinkių. Dauguma emigrantų, praleidusių keletą metų užsienyje, pasiilgo Lietuvos, pajuto poreikį burtis - steigiamos naujos draugijos, ansambliai, vyksta aktyvus kultūrinis gyvenimas. Tačiau reikėtų kiek didesnio įsitraukimo į politinę veiklą. Juk nebūtina turėti dvigubos pilietybės, kad, pavyzdžiui, JAV galėtum kreiptis į savo kongresmeną kokiu nors Lietuvai svarbiu klausimu.

- Jūs politiniame gyvenime dalyvaujate itin aktyviai: ilgus metus buvote Amerikos baltų laisvės lygos prezidentė, dabar - vykdomoji viceprezidentė. Kokie šios organizacijos tikslai?

- Praėjusio amžiaus devintąjį dešimtmetį, prasidėjus pokyčiams Sovietų Sąjungoje ir Lietuvoje, JAV kongresmenai ėmė aktyviau domėtis Baltijos regiono reikalais. Amerikos baltų laisvės lygą įkūrė JAV lietuviai, latviai ir estai, siekę paremti Baltijos šalių laisvės bylą. Jie suprato, kaip svarbu, kad JAV politikai nuolat gautų informacijos apie įvykius Baltijos valstybėse, jaustų tam tikrą spaudimą, žinotų, jog rinkėjai nėra abejingi tų tautų likimui. Veikla nenutrūko ir Baltijos šalims atkūrus nepriklausomybę. Įvykiai Estijoje prieš keletą metų parodė, kad ši organizacija reikalinga ir dabar. Vienas didžiausių laimėjimų, kuriuo labai didžiuojuosi - kad pavyko Atstovų Rūmuose įkurti Baltijos šalių reikalų parlamentinę grupę ir įkalbinti lietuvių kilmės kongresmeną Johną Shimkų tapti jos kopirmininku. Dabar nemažas būrys kongresmenų nuolat domisi mūsų valstybių reikalais, susitinka su jų vadovais, remia jų siekius ir pozicijas svarbiausiais klausimais.

Negalima išsibėgioti

- Pati dažnai lankotės Lietuvoje, Jūsų šeima čia turi verslą. Ar Lietuva labai pasikeitė per atkurtos nepriklausomybės metus?

- Viskas eina tik į gera. Gatvėse daug prabangių automobilių, vitrinose garsių dizainerių drabužių ir įvairių prekių, restoranai pilni besidžiaugiančių žmonių, pastatai gražėja, yra restauruojami.

Lietuva - šalis, kuria galima didžiuotis. Tačiau matome ir problemų. Skaudžiausia girdėti, kad Lietuvoje trūksta teisingumo, veši korupcija. Tai sako ir naujieji emigrantai. Kai kurie jų teigia išvažiavę ne tik dėl ekonominių priežasčių, bet ir dėl to, kad Lietuvoje nesijautė kaip visaverčiai žmonės. Šią problemą turi spręsti politikai. Lietuva negali išsibėgioti. Savo žmones būtina susigrąžinti.

- Pastaruoju metu Lietuvoje kyla daug aistrų dėl tautinių mažumų padėties. Kaip Jūs, JAV lietuvė, vertinate tai, kas vyksta mūsų krašte? Ar čia užtikrinamos tautinių mažumų teisės?

- Lietuva visais laikais buvo tolerantiška mažumų atžvilgiu. Tačiau gyvenant konkrečioje valstybėje privalu laikytis jos įstatymų. Man regis, kai kas iš Lietuvos reikalauja per daug. Mes, Amerikos lietuviai, tarpusavyje visada kalbėjomės tik lietuviškai, savaitgaliais būrėmės prie lietuviškos parapijos, turėjome savo kultūrinę veiklą, šeštadienines mokyklas. Niekas mums to nedraudė. Tačiau privalėjome laikytis vietos įstatymų. Pavyzdžiui, negalėjome steigti lietuviškų mokyklų, kurios turėtų tokias pačias teises kaip mokyklos, kuriose dėstoma valstybine, anglų kalba. Manau, Lietuva kartais perlenkia lazdą pataikaudama kai kurioms mažumoms. Amerikoje man niekada nebūtų kilusi mintis prašyti, kad mano pavardė pase būtų rašoma "Nelsienė", ir dar su "ė"! Reikia gerbti vietos įstatymus ir vietos kalbą. Tai tikrai netrukdo puoselėti savo kultūros.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"