TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Surinkti milijonai - kelių įmonių naudai

2011 01 18 0:00
A.Sekmoko vadovaujama Energetikos ministerija turi galios nustatyti, kiek elektros iš vieno ar kito gamintojo bus nupirkta už vartotojų sumokėto VIAP mokesčio lėšas didesne negu rinkos kaina.
LŽ archyvo nuotrauka

Šimtus milijonų litų paramos, kuriai naudojamas į elektros kainą įskaičiuotas ir iš visų elektros vartotojų surenkamas mokestis, valdžia toliau skirsto neskaidriai ir nusižengdama Europos Sąjungos (ES) reikalavimams. Dauguma surenkamų pinigų atitenka neefektyvioms, rusišką organinį kurą deginančioms elektrinėms remti, o elektros supirkimo kaina ir kiekis nustatomi "iš lubų".

Pirkdami elektros energiją visi Lietuvos elektros vartotojai sumoka ir už vadinamąsias viešuosius interesus atitinkančias paslaugas (VIAP). Jų kaina šiemet, palyginti su 2010-aisiais, patvirtinta dar kone 2 centais didesnė ir siekia 6,01 cento - tiek papildomai sumokame už kiekvieną kilovatvalandę (kWh). Ši dalis yra įskaičiuota į kiekvienos elektros kilovatvalandės, kurią nuperka vartotojai - pradedant stambiausiomis pramonės įmonėmis ir baigiant gyventojais, - kainą. Iš visų elektros vartotojų surenkamos VIAP lėšos skiriamos paremti, kaip teigia valdininkai, visuomenei svarbią ūkinę veiklą energetikos srityje, taip pat projektus, kurie rinkos sąlygomis patys neva neišsilaikytų.

Kalbama apie šimtus milijonų litų. Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (VKEKK) duomenimis, šiemet bus paskirstyta 614 mln. litų surinkto VIAP mokesčio paramos.

VIAP paskirtis lyg ir teisinga. Tarkime, šiais pinigais skatinama žalioji elektros gamyba iš atsinaujinančių šaltinių - vėjo, vandens, saulės ar biomasės, ji mažina Lietuvos priklausomybę nuo importinio organinio kuro. Ekspertai iš dalies sutinka, jog tikslinga remti ir krašto energetikos sistemos tiekimo patikimumą bei rezervą užtikrinančią Lietuvos elektrinę Elektrėnuose, kad valstybė netaptų visiškai priklausoma nuo elektros importo iš kitų šalių ir prireikus gebėtų pati pasigaminti energijos.

Idėja remti termofikacines jėgaines - tas, kurios gamina ir elektrą, ir centralizuotai tiekiamą šilumą, iš pirmo žvilgsnio taip pat atrodo pažangi.

Vadinamojo VIAP mechanizmo atsiradimą iš dalies padiktavo ir ES reikalavimai. Iki 2020 metų 23 proc. visos Lietuvoje sunaudojamos energijos turės būti pagaminama iš atsinaujinančių šaltinių. Dabar šis rodiklis siekia apie 15 procentų. ES įpareigoja valstybes nares skatinti ir efektyvią termofikaciją.

Ydingas rėmimo principas

Tačiau pradėjus gilintis, kurias konkrečiai įmones ir kaip dosniai VIAP lėšomis remia Energetikos ministerija, turinti galios nurodyti, kiek elektros iš vieno ar kito gamintojo bus nupirkta (arba nenupirkta) didesne negu rinkos kaina, bei VKEKK, kasmet kiekvienai remiamų įmonių nustatanti konkretų supirkimo tarifą, kyla daugiau klausimų nei atsakymų.

Pirmiausia, ar išties remiama ta veikla, kuri svarbi visuomenei, kuri duoda naudos vartotojams ir yra skatinama ES? Kaip nurodo VKEKK,

termofikacinėms elektrinėms - tačiau tik toms, kurios tiekia šilumą į miestų centralizuotus tinklus, - paremti šiemet numatyta 85,71 mln. litų VIAP lėšų. Nors valdininkai kartais aiškina, esą miestų termofikacinės elektrinės remiamos dėl kilnaus tikslo - kad gyventojams dar labiau nepabrangtų centralizuota šiluma, keista, jog pernai jos išsivertė turėdamos daugiau nei perpus mažesnę paramos sumą - 35,7 mln. litų, tačiau centralizuota šiluma miestiečiams labai nebrango.

Abejonių kelia pats šių jėgainių rėmimo principas. Beveik visos miestus šiluma aprūpinančios termofikacinės elektrinės paveldėtos iš sovietinių laikų, jų technologiniai sprendimai - kelių dešimtmečių senumo, todėl jėgainių efektyvumas, ekspertų teigimu, yra menkas, palyginti su šiuolaikiškais kogeneraciniais įrenginiais. Neefektyvūs, daug energijos iššvaisto ir miestų šilumos tinklai, į kuriuos tiekiama termofikacinėse elektrinėse pagaminta šilumos energija.

Tuo metu ES, įpareigodama šalis nares plėtoti termofikaciją, kaip pagrindinį šios priemonės tikslą įvardija pirminių energijos šaltinių taupymą ir taršos mažinimą. "Lietuvoje kogeneracijos plėtra ir parama vykdoma pernelyg centralizuotai, pagal buvusios sovietinės termofikacijos modelį. Vargu ar tai atspindi ES direktyvų idėją. Juk energijos gamybos decentralizacija, plėtojant paskirstytąją generaciją, yra viena iš priemonių energetiniam saugumui, efektyvumui ir konkurencijai elektros rinkoje didinti", - į ydingą rėmimo principą baksnoja Aurimas Tranza, kogeneracinių jėgainių įranga prekiaujančios UAB "Filter" direktorius.

ES skatina tik efektyvią kogeneraciją

Kaip LŽ nurodo Martynas Nagevičius, Lietuvos energijos konsultantų asociacijos direktorius, ES skatina remti ne visas be išimties termofikacines elektrines, o tik efektyvias, taip pat nedidelio galingumo. Tai užfiksuota 2004 metų Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2004/8/EB dėl termofikacijos skatinimo.

"Šiuo metu Bendrijoje per mažai išnaudojama galimybė taikyti termofikaciją kaip energijos taupymo priemonę. Didelio naudingumo termofikacijos skatinimas, remiantis naudingos šilumos paklausa, yra vienas Bendrijos prioritetų, turint omenyje galimą termofikacijos naudą, taupant pirminius energijos šaltinius, išvengiant tinklo nuostolių ir mažinant teršalų, visų pirma šiltnamio efektą sukeliančių dujų, išmetimą. Be to, efektyvus energijos panaudojimas, taikant termofikaciją, gali daug prisidėti užtikrinant energijos tiekimo saugumą ir gerinant ES bei jos valstybių narių konkurencinę padėtį", - tokie efektyvios kogeneracijos skatinimo tikslai nurodomi ES direktyvoje.

Apibendrinant galima sakyti, kad šios direktyvos tikslas - padidinti energijos naudingumą, pagerinti tiekimo saugumą ir taip sukurti pagrindą skatinti bei plėtoti šilumos ir elektros energijos didelio naudingumo kogeneraciją. Direktyvoje ES valstybės narės taip pat raginamos paspartinti didelio naudingumo kogeneracinėse elektrinėse pagaminamos elektros energijos priėjimą prie tinklų sistemos.

Termofikacijos direktyvą lydi ir kiti europiniai dokumentai. Pernai Europos Komisija (EK) patvirtino komunikatą "Energetika 2020 m. Konkurencingos, darnios ir saugios energetikos strategija". Jis į Lietuvos teisinę bazę turi būti perkeltas šių metų kovą. Pirmasis strategijos prioritetas, kaip atkreipia dėmesį M.Nagevičius, yra energetinio efektyvumo didinimas Europoje, o vienas iš numatomų veiksmų, siekiant šio tikslo, - skatinti energijos gamybos efektyvumą gerokai didinant aukšto naudingumo kogeneracijos pajėgumą.

Ministerija - prieš ES valią

"Lietuvoje iki šiol kogeneracijos skatinimas ir parama labiausiai nukreipta jau esamoms, iš sovietinių laikų likusioms stambioms termofikacinėms elektrinėms. Tačiau vartotojas iš to negauna realios naudos", - konstatuoja A.Tranza. Senos didžiosios termofikacinės jėgainės yra neefektyvios dėl didžiulių nuostolių, patiriamų tinkluose. Be to, jos technologiškai ribotos. Tarkime, miestų centralizuotos šilumos tinklai neturi galimybės tiekti vėsumos. Gyventojai negauna naudos ir dėl šilumos įmonių, kurias daugiausia valdo privatus kapitalas, apetito - šios, teikdamas monopolinę paslaugą, siekia gauti kuo daugiau pelno ir nenori juo dalytis su vartotojais.

"Pagal šiuo metu galiojančius teisės aktus remiamos visos termofikacinės elektrinės, neatsižvelgiant į energijos gamybos efektyvumą. ES teisės aktuose pabrėžiamas didelio efektyvumo termofikacijos skatinimas", - tai juodu ant balto parašyta ir praėjusiais metais atlikto Valstybės kontrolės audito, analizavusio paramą termofikacijai, ataskaitoje.

Ekspertai sako, kad, vadovaujantis šalies Elektros energetikos įstatymu ir ES direktyva, kuriais numatoma remti energijos gamybą iš atsinaujinančių šaltinių, didesnė už VIAP surinktų lėšų dalis turėtų atitekti kogeneracinėms elektrinėms, turinčioms galimybę naudoti biokurą, ir žaliosios elektros energijos jėgainėms, t. y. elektrai gaminti iš vėjo, vandens, saulės ar biodujų.

Tačiau Energetikos ministerija, praėjusių metų pabaigoje tvirtindama įrenginių, kurie bus remiami 2011 metais, sąrašą, nematė reikalo peržiūrėti paramos principų - šiemet, kaip ir ankstesniais metais, daugiausia skatinamos didžiosios termofikacinės elektrinės, prijungtos prie miestų centralizuotos šilumos tinklų. Dar daugiau - ministerija smogė ir pramonės įmonių planams plėtoti kogeneraciją.

Kaip LŽ jau rašė (2011 01 17), energetikos ministras Arvydas Sekmokas savo įsakymu nuo šių metų VIAP mokestį įpareigojo mokėti visas pramonės įmones, turinčias prie elektros tinklų prijungtas kogeneracines ar atsinaujinančių energijos šaltinių jėgainės, kurių pagaminta elektra naudojama pačių įmonių reikmėms, - po 6,01 cento už kiekvieną pasigamintą elektros kilovatvalandę.

Ekspertų ir gamybininkų vertinimu, taip iš esmės užkertamas kelias kogeneracijos ir atsinaujinančių šaltinių energetikos plėtrai Lietuvoje.

Rytdienos LŽ numeryje skaitykite - kokiais kriterijais remdamasi Energetikos ministerija nustato iš termofikacinių jėgainių superkamos elektros kiekį? Tai tebėra mįslė ne tik šios rinkos dalyviams, bet ir auditą atlikusiai Valstybės kontrolei.

Mat ministro A.Sekmoko ir jo komandos sudarytame šiais metais remiamų termofikacinių elektrinių sąraše - 13 jėgainių. Didesnė jų dalis priklauso ne valstybei ar miestų savivaldybėms, o yra valdomos ar išnuomotos privačiam kapitalui. Ir energija iš tų jėgainių superkama mokant gerokai daugiau, nei jų savininkai gautų parduodami pagamintą energiją elektros biržoje, kur pernai vidutinė elektros pirkimo kaina siekė apie 16 ct/kWh.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"