TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Sušaudytų ministrų įamžinimas juda vėžlio tempu

2015 11 25 6:00
2012 m. Lietuvos laisvės kovotojų sąjunga (LLKS) ir kitos patriotinės organizacijos surengė nužudytų ministrų atminimui skirtas eitynes. Ritos Stankevičiūtės (LŽ) nuotraukos

Kaip įamžinti okupacijos metais nužudytų nepriklausomos Lietuvos vyriausybių narių atminimą, svarstoma jau kelerius metus, tačiau į priekį pasistūmėta nedaug. Iki šiol net nesugebėta nutarti, kur – Vilniuje ar Kaune – turėtų kabėti atminimo lentelės tarpukario valstybininkams.

Idėjų, kaip pagerbti represuotus tarpukario Lietuvos ministrų kabinetų narius, atsakingoms valstybės institucijoms nestinga. Tačiau kol kas nesutarta, kokių konkrečių darbų imtis. Tikimasi, kad tai pavyks padaryti artimiausiu metu, nes nusipelniusių valstybės veikėjų atminimą norima spėti įamžinti iki valstybės atkūrimo 100-mečio jubiliejaus.

Judins reikalą

Seimo Pasipriešinimo okupaciniams režimams dalyvių ir nuo okupacijų nukentėjusių asmenų teisių ir reikalų komisija šiandien į posėdį kviečia atsakingų institucijų atstovus pristatyti nuveiktus ir neatliktus darbus siekiant įamžinti sušaudytų ministrų atminimą. Komisijos pirmininkas Vytautas Saulis prisiminė, kad prieš kurį laiką susitarta represuotų valstybės veikėjų atminimą įamžinti specialiomis atminimo lentelėmis. Jomis turėjo pasirūpinti Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras (LGGRTC), o Vyriausybė – užtikrinti, kad jos būtų prikaltos prie konkrečių ministerijų. Tiesa, pasak V. Saulio, kilo ginčų, kur konkrečiai – prie dabar Vilniuje veikiančių ministerijų ar tarpukario ministerijų pastatų Kaune – jas pakabinti.

„Norime pažiūrėti, kokia viso to eiga: kas padaryta, kas – ne. Norime paspartinti šį reikalą, nes ir kai kurie suinteresuoti asmenys prašo jį „pajudinti“, – pažymėjo parlamentaras. V. Saulis stebėjosi, kad sušaudytų ministrų atminimo įamžinimo klausimas taip užsitęsė. „Artėja valstybės atkūrimo jubiliejus. Norime būti tikri, jog visas šis procesas neužsitęs tiek, kad iki šventinės datos nieko nebūtų padaryta“, – teigė jis.

Teresė Birutė Burauskaitė. /LŽ archyvo nuotrauka

Vien lentelių neužtenka

LGGRTC direktorė Teresė Birutė Burauskaitė sakė, kad siūlymų, kaip įamžinti represuotų tarpukario Lietuvos veikėjų atminimą, yra labai daug. Tačiau pirmiausia būtina racionalizuoti procedūrą, nes tai nėra tik atminimo lentelių pakabinimas. „Jeigu pakabinsime atminimo lentelę, atidengimo metu pastovėsime, pakalbėsime, o daugiau šie asmenys nebus minimi nei edukacinėse programose, nei istorijos vadovėliuose, nei parodose, publikacijose ar konferencijose, tai nebus tikras įamžinimas“, – pabrėžė ji.

Anot T. B. Burauskaitės, standartinis per okupaciją nužudytų asmenų atminimo lentelių modelis jau yra sukurtas – juodo marmuro lentelė su stilizuotomis grotomis ir atitinkamu užrašu. Ji svarstė, kad atminimo lenteles nužudytiems tarpukario ministrams geriau kabinti Kaune. Tačiau diskutuoti dėl to turėtų visos suinteresuotos šalys.

Nori įamžinti ir Rusijoje

T. B. Burauskaitės teigimu, jau parengta ir po Lietuvą keliauja kilnojamoji paroda 77 Sverdlovske sušaudytų valsybės veikėjų atminimui įamžinti. Šiomis dienomis dienos šviesą turėtų išvysti ir specialus katalogas. „Turime tam tikrą planą įamžinti Vyriausybės narius, kurie žuvo pirmosios ir antrosios sovietų okupacijos metais. Norime padaryti nuolatinę parodą Vyriausybės rūmuose. Joje būtų trumpos biografijos, nuotraukos, nuopelnai ir likimas“, – pasakojo ji.

LGGRTC vadovė patikino, kad dedamos pastangos įamžinti nužudytų tarpukario veikėjų atminimą ir už Lietuvos ribų. Netoli Jekaterinburgo (buvęs Sverdlovskas), kur masinėse kapavietėse palaidoti nuo 1936 metų sušaudyti žmonės, tarp jų – ir lietuviai, veikia memorialas, o išmūrytose specialiose sienelėse surašytos nužudytų žmonių, kurių tapatybės nustatytos, vardai ir pavardės. „Iš principo sutarta, kad galėsime įamžinti ir savo piliečius, žuvusius Sverdlovsko kalėjime. Kol kas nenoriu apie tai plačiai kalbėti, nes dar nesusitarta visais politiniais lygmenimis. Su vietos valdžia visada paprasčiau susitarti, negu einant aukštyn“, – sakė T. B. Burauskaitė. Taip pat šiame memoriale veikiančiame muziejuje nuo pavasario eksponuota medžiaga apie sušaudytus Lietuvos Vyriausybės narius.

T. B. Burauskaitė viliasi, kad sprendimai dėl nužudytų ministrų įamžinimo bus priimti iki gruodžio vidurio, nes tam reikia planuoti darbus ir lėšas. Atminimo lentelės, nuolatinė paroda esą galėtų atsirasti ne per vienus metus.

2012 m. nužudytų ministrų atminimui aukotos šv. Mišios Vilniaus Šv. Pranciškaus Asyžiečio (Bernardinų) bažnyčioje ir surengtos eitynės į Naujųjų Rasų kapines.

Represavo tautos žiedą

1942-aisiais Sverdlovsko NKVD valdybos vidaus kalėjimo rūsiuose buvo sušaudyti aštuoni 1918–1940 metų Lietuvos Vyriausybės nariai – ministras pirmininkas Pranas Dovydaitis, vidaus reikalų ministrai Petras Aravičius, Antanas Endziulaitis, Zigmas Starkus, susisiekimo ir užsienio reikalų ministras Voldemaras Vytautas Čarneckis, švietimo ministras Kazys Jokantas, krašto apsaugos ministras Juozas Papečkys ir finansų ministras Jonas Sutkus. Jie palaidoti drauge su kitomis politinių represijų aukomis šalia Sverdlovsko esančiame miške. Vien 1942 metais čia buvo sušaudyta daugiau kaip 20 tūkst. žmonių, iš jų – 77 lietuviai.

Nemažai aukšto rango tarpukario Lietuvos veikėjų kalėjo, žuvo arba buvo sušaudyta Rusijos Vladimiro, Tomsko kalėjimuose.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"