TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Susibičiuliavęs su estu, turi amžiną draugą

2013 10 26 6:00
Estijoje gyvenanti R.Šmitaitė laisvai kalba šios šalies kalba. Asmeninio albumo nuotraukos

Penkerius metus lietuvių kalbą Tartu universitete dėstanti Reda Šmitaitė įsitikino, kad anekdotai apie estų lėtumą ne iš piršto laužti. Tačiau pažinusi juos geriau lietuvė sako, kad estų lėtumas - gebėjimas viską apsvarstyti ir tvirtai nuspręsti.

Baigusi lituanistikos studijas Vilniaus universitete R.Šmitaitė nutarė, kad jai būtų įdomu išmokti dar vieną kalbą. Pasirinko netolimą kaimynę šalies - Estijos kalbą ir išvyko mokytis į Tartu universitetą. Gyvenimo vingiai susiklostė taip, kad štai jau penktas ruduo ji žengia į šio universiteto Kalbų centro auditoriją ne kaip studentė, o kaip dėstytoja. Lietuvę labiausiai žavi, kad estai tvirtai laikosi duoto žodžio ir atkakliai siekia užsibrėžto tikslo.

Iš studenčių - į dėstytojas

"Istorija, kaip atsidūriau Estijoje, labai trumpa. Į Estiją išvažiavau mokytis estų kalbos. Studijuodama Tartu universitete pastebėjau, kad čia nėra mokoma lietuvių kalbos. Žinoma, labai nustebau. Ėmiau domėtis kodėl. Paaiškėjo, kad nėra dėstytojo. Po kurio laiko mane pasikvietė Tartu universiteto Kalbų centro vedėja ir pasiūlė tapti lietuvių kalbos dėstytoja. Ji jau žinojo, kad esu iš Lietuvos, kad dirbau Vilniaus universiteto Lituanistinių studijų katedroje, turiu šiek tiek lietuvių kalbos mokymo patirties. Tačiau man buvo iškelta sąlyga – dėstyti turiu estiškai. Taigi, pradėjau dėstyti Tartu universitete ir likau Estijoje", - pasakojo lietuvė. Apie šios šalies kultūrą, papročius ir pačius estus Reda Šmitaitė pasidalijo mintimis su LŽ.

Tartu lietuvės akimis - jaunatviškas ir dinamiškas miestas, čia viską gali aplėkti pėsčiomis arba dviračiu.

- Reda, ar daug studentų Tartu universitete mokosi lietuvių kalbos?

- Palyginti nemažai. Kasmet po keliolika.

- Kodėl, jūsų manymu, jie renkasi mokytis tokią sunkią ir nepopuliarią kalbą? Kas traukia?

- Daugiausia studentų lietuvių kalbą renkasi todėl, kad yra viešėję Lietuvoje, turi čia draugų ir nori su jais kalbėti lietuviškai. Nemažai daliai studentų lietuvių kalba atrodo egzotiška, todėl jie ryžtasi jos pramokti. Kitiems lietuvių kalba gražiai skamba. Taip pat kalbos mokytis ateina lietuvių kilmės studentų. Beveik kasmet grupėje būna bent vienas studentas užsienietis.

- Ką užsieniečiui sunkiausia perprasti mokantis lietuvių kalbos: linksniavimą, tarimą, kirčiavimą?

- Sunkiausia kirčiuoti. Tačiau nieko nėra neišmokstamo.

- Patinka Tartu? Kas jums šiame mieste gražiausia, patraukliausia?

- Taip, man labai patinka šis miestas. Tartu traukia ir vilioja jaunatviškumu – čia labai daug jaunimo, vakarais miesto centras pilnas jaunatviško šurmulio. Taip pat čia gausu kultūros ir sporto renginių, kiekvienam pagal skonį ir galimybes. Miestas nedidelis, apie 100 tūkst gyventojų, visur galima nueiti pėsčiomis ar nuvažiuoti dviračiu, nebūna didelių spūsčių, o prekybos centruose – ilgiausių eilių.

Išvyka su studentais į Rygą.

Kodėl estai lėti?

- Apie estus prikurta daugybė stereotipų ir anekdotų. Dabar gyvenate tarp jų – ar tie stereotipai pasitvirtina? Galbūt iš nežinojimo apie kaimynus prasimanoma nebūtų dalykų? Kokie estai jūsų akimis?

- Lietuvoje manęs labai dažnai šito klausia. Egzistuojantys stereotipai atsiradę ne be priežasties. Kitas dalykas, kaip tie stereotipai suprantami ir interpretuojami. Be abejo, kiekvienas yra girdėjęs anekdotų apie estų lėtumą, tačiau retas susimąsto, kodėl jie tokiais laikomi. Štai vienas pavyzdys. Estas prieš ką nors nuspręsdamas svarsto iki paskutinės minutės, apmąsto kiekvieną galimą variantą. Jei jis ką nors nusprendžia, savo nuomonės niekada nepakeis. Žinoma, pasitaiko išimčių. Tačiau čia, galima sakyti, nebūna tokių atvejų, kai tau paskutinę minutę paskambina draugas ar kolega ir praneša apie pasikeitusius planus. Estai tvirtai laikosi duoto žodžio ir atkakliai siekia užsibrėžto tikslo.

Jei reikėtų nupiešti esto paveikslą – jis būtų toks: ramus, patikimas ir be galo nuoširdus. Taip, reikia laiko, kad susidraugautum. Bet jei jau susidraugavai, turėsi draugą visą gyvenimą.

- Kokios Estijos gyventojų savybės jums patraukliausios?

- Mane žavi racionalumas, jie nesiveržia priimti skubotų sprendimų, dėl kurių vėliau tektų gailėtis. Estai retai dairosi atgal, visuomet tik į priekį. Mąsto ir planuoja į ateitį. Jie yra savarankiški, nesėdi ir nelaukia, kol jiems kas nors ką nors paduos. Jei reikia, pasiima patys. Taip pat, kaip minėjau, reto kurio nepatrauktų estų patikimumas ir nuoširdumas. Tačiau nelaikyčiau tai Estijos gyventojų savybėmis, tai labiau estų savybės.

- Ar dažnai grįžtate į Lietuvą aplankyti šeimos, draugų, artimųjų?

- Keletą kartų per metus. Estija palyginti netoli nuo Lietuvos, jei prireikia, į Lietuvą galima grįžti tą pačią dieną.

Arbatos vakarelis su studentais Tartu.

Teko prisitaikyti

- Estijoje klimatas, maistas, papročiai skiriasi nuo lietuviškų. Ar lengvai prisitaikėte prie estiško gyvenimo būdo?

- Klimatas ir maistas skiriasi nedaug. Tik kultūra kiek kitokia. Prie kai kurių dalykų prisitaikyti teko, tačiau nebuvo sunku. Tiek Estija, tiek estų kultūra neatsirado mano gyvenime atsitiktinai. Prieš atvažiuodama į Estiją domėjausi jų gyvensena, tradicijomis, norėjau išmokti kalbą ir tapti tos kultūros dalimi.

Sunkiausia man, ko gero, buvo išmokti į vyresnius kolegas, profesorius kreiptis “tu”. Net ir dabar į kurią vyresnę bendradarbę užsimiršusi kartais kreipiuosi “jūs”. Estijoje vartojamas ir pagarbus kreipinys “jūs”, tačiau susipažinus įprasta pereiti prie paprasto “tu” kreipinio. Taip pat nejaukiai jaučiuosi, kai rašydami laiškus man estai žodį “tu” rašo didžiąja raide. Taip jie parodo pagarbą asmeniui, kuriam rašo. O aš vis dar neįpratau, kad įvardis “tu” ne tik ypatingais atvejais vartojamas pagarbai reikšti.

- Ką veikiate laisvalaikiu? Gal turite kokių nors išskirtinių pomėgių?

- Turiu daug veiklos. Man patinka Estijos kultūra, tiek tradicinė, tiek šiuolaikinė. Mėgstu teatrą, koncertus, lankau tradicinių šokių klubą (jame šokami ne tik tradiciniai estų, bet ir lietuvių, latvių, kitų tautų šokiai), pramoginius šokius, daug keliauju. O radusi laisvesnę minutę skaitau. Estiškai.

Tartu turime nedidelę lietuvių bendruomenę. Jei nebūna kokių didesnių renginių, kartais smagu tiesiog taip susibėgti kartu, pabendrauti lietuviškai.

Taip pat daug laiko skiriu savo studentams. Einame į kavinę, rengiame kino ir arbatos vakarus, važiuojame į Lietuvą, rašome vieni kitiems laiškus. Žinoma, kalbame ir rašome lietuviškai.

O kur dar Tartu universiteto Kalbų centro, kuriame dirbu, renginiai, skirti studentams. Baltijos šalių studentų dienos, Mokslinė Baltijos šalių studentų konferencija, lietuvių kalbos ir kultūros populiarinimo renginiai ir kt. Teoriškai tai mūsų darbas, bet praktiškai renginiams organizuoti aukojame labai daug laisvalaikio. Tačiau skųstis negaliu. Renginiai tikrai puikūs ir naudingi.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"