TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Susikalbėti su pabėgėliais buriami vertėjai

2015 10 10 6:00
Lietuvai gali tekti priimti ir tik arabiškai, kurdiškai, tigrajų ar kitomis Sirijoje, Irake bei Eritrėjoje paplitusiomis kalbomis kalbančius žmones. AFP/Scanpix nuotrauka

Lietuvai rengiantis priimti pirmuosius pabėgėlius svarstoma, kaip reikės bendrauti su anglų ar kitų populiariausių užsienio kalbų nemokančiais atvykėliais ir kaip mokyti juos lietuvių kalbos.

Nors mūsų šalies atstovai tvirtina, kad atrenkant pabėgėlius, kurie bus apgyvendinti Lietuvoje, pirmenybė bus teikiama angliškai mokantiems prieglobsčio prašytojams, gali tekti priimti ir vien arabiškai, kurdiškai, tigrajų ar kitomis Sirijoje, Irake bei Eritrėjoje paplitusiomis kalbomis kalbančius žmones. Pabėgėlių integracija besirūpinsiančių institucijų atstovai teigia, kad sunkumų susikalbėti su tokiais asmenimis neturėtų kilti – pagelbės vertėjai.

Kurdų, arabų kalbos – ne didelis iššūkis

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Lygių galimybių skyriaus vedėjos Eglės Čaplikienės teigimu, šiuo metu ieškomi ir registruojami galimi vertėjai, padėsiantys bendrauti su pabėgėliais, bendradarbiauti kviečiamos aukštosios mokyklos. „Spręsdami klausimą neabejotinai bendradarbiausime ir patirties semsimės iš Jungtinių Tautų vyriausiojo pabėgėlių komisaro (JTVPK), Tarptautinės migracijos organizacijos. Šiuo metu vertimo paslaugos apmokamos iš integracijai skirtų lėšų“, – aiškino ji.

Vidaus reikalų ministerijai (VRM) pavaldžios institucijos, dirbančios su užsieniečiais, yra sudariusios sutartis su vertimų biurais, kurie prireikus užtikrina vertimo iš reikiamų kalbų arba į jas paslaugas. „Su prieglobsčio prašytojais, kalbančiais egzotiškomis kalbomis, dirbama daug metų. Per tą laiką susiformavo nemažas prieglobsčio bylose dirbančių vertėjų tinklas – bendradarbiaujama su vertimų biuru, kuris užtikrina reikalingo vertėjo dalyvavimą bendraujant su prieglobsčio prašytojais. Padedant JTVPK biurui Lietuvoje vertėjams rengiami mokymai, nes darbas prieglobsčio bylose reikalauja specifinių žinių, kurių net geriausias kalbos specialistas ne visada turi“, – teigė VRM atstovai.

Esą šiame kontekste kurdų, o tuo labiau arabų kalbos nėra labai didelis iššūkis. „Žinoma, gali susiklostyti situacija, kad Lietuvoje nebus į itin retą kalbą verčiančio vertėjo. Tokiu atveju bus ieškoma išeities kreipiantis į kur kas didesnę kalbinę prieglobsčio prašytojų įvairovę turinčias valstybes nares“, – tvirtino VRM Viešųjų ryšių skyriaus darbuotojai.

Pabėgėliai greitai mokosi

Pasak švietimo ir mokslo viceministrės Nataljos Istominos, numatoma siekti, kad į mūsų šalį atvyksiantys pabėgėliai ar bent vienas iš šeimos narių mokėtų anglų kalbą. „Be abejo, neturime iliuzijų, kad atvyksiantys vaikai laisvai kalbės angliškai. Suprantame, kad dauguma jų mokės tik arabiškai, galbūt ir kokią kitą kalbą“, – sakė ji.

N. Istomina pažymėjo, kad Ruklos pabėgėlių priėmimo centre apgyvendinti pabėgėliai miestelio mokykloje kelias savaites kasdien bus mokomi lietuvių kalbos. „Arabiškai kalbančių mokytojų yra tikrai mažai. Jie, ko gero, visko neaprėps, nebent pradžioje kiek patalkins“, – teigė N. Istomina.

Kalbos pramokę prieglobsčio prašytojai bus apgyvendinami savivaldybėse, vaikai pradės lankyti bendrojo lavinimo mokyklas, mokysis su mūsų šalies moksleiviais ir taip dar greičiau išmoks lietuviškai. „Manyčiau, kad dėl vaikų, ko gero, turėsime mažiau problemų, nes jie greitai mokosi ir yra lengvai integruojami“, – svarstė viceministrė.

N. Istomina patikino, kad Švietimo ir mokslo ministerijos atstovai buvo susitikę su keliais arabų kalbos mokytojais ir stengsis juos maksimaliai įtraukti į pabėgėlių integracijos procesą. „Neseniai buvau susitikusi su delegacija iš Suomijos, kuri jau priėmė nemažai pabėgėlių. Kol kas jie neturi kalbų problemos. Daugiau problemų kyla socialinėje srityje. Kalbant apie švietimo sritį, pabėgėliai gana gerai ir greitai mokosi suomių kalbos“, – pasakojo viceministrė.

Pagalbos prireikia nedažnai

Ruklos pabėgėlių priėmimo centro direktorius Robertas Mikulėnas sakė, kad dauguma į centrą patenkančių atvykėlių moka anglų arba rusų kalbą. Pavyzdžiui, dabar visi centro gyventojai kalba angliškai. „Tačiau vertiname riziką, kad pabėgėliai gali ir nemokėti užsienio kalbų. Turime savotišką duomenų bazę, kurioje – žmonės, kurie galėtų pagelbėti, jeigu prireiktų vertėjavimo paslaugų“, – pabrėžė jis. Sąraše esama ir apie 10 arabų kalbos specialistų.

Neretai vertėjų prireikia bendraujant su vietnamiečiais, kurių dauguma moka tik savo gimtąją kalbą. Anot R. Mikulėno, apskritai vertėjų iš egzotiškų kalbų reikia nedažnai. Paprastai su vertėjų pagalba išsprendžiami oficialūs klausimai, o buitiniu lygmeniu vieniems kitus suprasti pavyksta ir be žodžių.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"