TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Susilaikymo dorybė pagal Seimą

2010 12 21 0:00
Ritos Stankevičiūtės nuotrauka

Tradicijas puoselėjantys britai nuo XVII amžiaus iki šių dienų išsaugojo parlamentinį balsavimą kojomis. Jaunų tradicijų Lietuvos Seimas kuria kitą vertybę: susilaikymą visais klausimais. Susilaikei - vadinasi, nebuvai kategoriškai prieš pensijų padidinimą, pilietybės iš ekonominių emigrantų atėmimą. Susilaikei - ir likai doras. Tik rinkėjai kažkodėl vis tiek nepatenkinti.

"Tokio masinio "susilaikymo" pirmosiose Seimo kadencijose tikrai nebuvo, - piktinasi Kovo 11-osios Akto signataras profesorius Bronislovas Genzelis. - Ir daugelio kitų šalių parlamentuose susilaikiusiųjų balsai apskritai neskaičiuojami: nei "už", nei "prieš". O pas mus atliekamas toks triukas - susilaikymas, nors tai iš esmės balsavimas "prieš". Tai kodėl reikia įteisinti tokią demagogiją?"

Signataras neabejoja: susilaikymas - tai noras pasirodyti rinkėjams iš gerosios pusės, o kilus ginčytinam klausimui turėti galimybę teisintis: "Aš juk nebalsavau "prieš", aš susilaikiau."

"Manau, tokie susilaikymai rodo bet kokios atsakomybės baimę", - įsitikinęs profesorius.

Lemia sprendimus

Vien pastarosios Seimo sesijos, prasidėjusios rugsėjį, susilaikymo rezultatai dažną pilietį verčia krapštytis pakaušį: patiems opiausiems, didžiausio atgarsio visuomenėje susilaukiantiems teisės aktams prieštaraujančiųjų - vos viena kita dešimtis parlamentarų. O projektai nepatvirtinami. Tai nulemia būtent susilaikiusiųjų balsai. Tokių pastaruoju metu būna daugiau, nei tiesiai šviesiai ištartų "prieš".

Gruodžio 7-ąją Seimas atmetė opozicijos siūlymą nuo ateinančių metų pradžios senatvės pensijas grąžinti į 2009-ųjų lygį. Įstatymą rėmė 64 parlamentarai, "prieš" pasisakė 33. Tačiau įstatymo projektas atmestas, nes 37 Seimo nariai balsuodami susilaikė.

Gruodžio 2-ąją priimtas prezidentės Dalios Grybauskaitės po veto pakoreguotas Pilietybės įstatymas, nuvylęs išeiviją, neleidžiantis įteisinti dvigubos pilietybės po 1990-ųjų į Europos Sąjungos ir NATO šalis emigravusiems kraštiečiams. Prieš valstybės vadovei netikėtai vetuojant šį įstatymą, parlamentarai įspūdinga dauguma buvo nusprendę padidinti dvigubos pilietybės gavėjų būrį.

Įstatymui su prezidentės pataisomis pritarė 65 Seimo nariai, 21 pasipriešino. O štai susilaikė net 40 - tie, kurie liejo graudžiausias ašaras dėl prarandamų jaunų piliečių ir balsavo už pirmąjį įstatymo variantą.

Tą pačią dieną kolegos nepritarė socialdemokratės Birutės Vėsaitės parengtai Seimo statuto pataisai, turėjusiai uždrausti parlamentarams šokti ir dainuoti įvairiose laidose. "Už" projektą balsavo 28 parlamentarai, "prieš" buvo vos trys. Bet susilaikiusiųjų atsirado net 26.

Lapkričio 16-ąją parlamentarai, balsuodami dėl Vaiko teisių apsaugos kontrolierės Editos Žiobienės atleidimo, tokį jos prašymą atmetė net nesvarstę - ir vėl susilaikiusiųjų balsais. Mat už kontrolierės prašymo tenkinimą balsavo 31 Seimo narys, prieš buvo 33, tiek pat - susilaikė.

Švelnus "prieš"

Parlamento vicepirmininkas socialdemokratas Česlovas Juršėnas, vadinamas geriausiu Seimo statuto žinovu, teigia, jog žmonėms reikia paaiškinti, kad susilaikymas yra tas pats balsavimas "prieš", tik švelnesne forma. "Kai įstatymas atmetamas, susilaikęs yra toks pats "blogietis", kaip ir balsavęs "prieš", - juokauja politikas.

Pasak Č.Juršėno, Seimo statutas leidžia visas balsavimo formas, taip pat ir susilaikymą. Kitas dalykas, kai tokį "švelnų prieš", kaip parlamente vadinamas susilaikymas, ištarę politikai vėliau savo rinkėjams aiškina neprisidėję atmetant projektą. "Jei susilaikiusieji aiškina, kad jie "prieš" nebalsavo - tai jau kitas reikalas. Tada žmonės apgaudinėjami", - įsitikinęs Seimo vicepirmininkas.

Kad tokie atvejai, kai politikai iš Seimo tribūnos ar televizorių ekranų karštai agituoja "už" ar "prieš" įstatymą, o paskui balsuodami susilaiko, nėra retenybė, pastebi ir politologas Lauras Bielinis.

"Tokie manevrai rodo, kad politikas skiria du dalykus: viešąją politikos komunikaciją ir realią atsakomybę. Jis atskiria save, kaip Seimo narį, balsuojantį dėl įstatymo, ir kaip rinkėjų stebimą politiką, kuris nori, kad simpatijos jo atžvilgiu išliktų. Dalis žmonių visada pakimba ant tokio kabliuko", - įsitikinęs L.Bielinis.

Atsakomybės testas

Seime garsiai nuskambėjusios diskusijos dėl senatvės pensijų grąžinimo į 2009-ųjų lygį ir dvigubos pilietybės - puikūs dvejopų standartų pavyzdžiai. Mėnesio pradžioje svarstytas prezidentės pataisas dvigubos pilietybės įstatymui atmesti, o kartu palikti galioti anksčiau Seimo priimtą emigrantams palankesnį sprendimą, karščiausiai ragino Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) partijos, o kartu ir kitų valdančiųjų atstovai.

"Raginu Seimą nesiblaškyti ir nekeisti savo nuomonės. Nes mes, gerbiamieji kolegos, šioje salėje jau esame apsisprendę. Apsisprendę ne staiga, kad kam reikėtų dar papildomai laiko diskutuoti ar kompromisui rasti. Esame apsisprendę po labai ilgų, nuoseklių ir išties gilių diskusijų šiuo klausimu", - atmesti prezidentės pataisas agitavo TS-LKD frakcijos narys Paulius Saudargas. Jis, beje, tikino išsakantis ir premjero Andriaus Kubiliaus poziciją.

Atėjus laikui balsuoti, P.Saudargas, taip pat premjeras A.Kubilius, tai pačiai TS-LKD priklausanti Seimo pirmininkė Irena Degutienė, į kolegų sąžinę apeliavęs frakcijos narys Kęstutis Masiulis susilaikė. Taip pasielgė iš viso 15 TS-LKD atstovų. Susilaikė ir iš tribūnos prezidentės veto atmesti agitavęs Mišrios Seimo grupės atstovas Žilvinas Šilgalis, ir dar didelė grupė kitų "karštų" dvigubos pilietybės šalininkų.

Ta pati situacija klostėsi ir svarstant opozicijos siūlymą sugrąžinti buvusias senatvės pensijas. Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas, Liberalų sąjūdžio frakcijos narys Kęstutis Glaveckas, konstatavęs, kad valstybė šiuo metu neturi "nei fizinių, finansinių galimybių" didinti pensijas, pats balsuodamas susilaikė.

Dar įdomiau pasielgė TS-LKD atstovas Valentinas Stundys, balsavimą prieš pensijų didinimą pavadinęs viso Seimo atsakomybės testu. "Norėdami patikti, mes imamės populiarių sprendimų, bet turime prisiimti atsakomybę už tai, kad žmogus gyventų iš tikrųjų šiandien užtikrintai ir oriai žinodamas, kas jo laukia. Tiesiog bandykime žmonėms ne meluoti, o prisiimti atsakomybę, vadinasi, prisiimti atsakomybę ir už būsimą skolų naštą", - graudino V.Stundys kolegas. Ir balsuodamas susilaikė.

Išeivija ir pensininkai liko it musę kandę.

Piliečiai nori aiškumo

"O kas čia blogo susilaikyti? - piktinasi Jungtinės (Liberalų ir centro sąjungos ir Tautos prisikėlimo partijos) frakcijos seniūnas Algis Čaplikas. - Susilaikymas taip pat yra nuomonė "prieš", tik ne tokia radikali. Gal žmogus turi abejonių? Gal nori ir rinkėjams pasirodyti gražesnis. Galbūt. Kas čia blogo? Toks kabinėjimasis - jau šizofrenijos viršūnė!"

Vargu ar buvusio sveikatos apsaugos ministro svaidomos diagnozės nustebintų Lietuvos pagyvenusių žmonių asociaciją ir jos pirmininkę Grasildą Makarevičienę. Tai ji, priblokšta balsavimo dėl pensijų grąžinimo, tikino negalinti suprasti susilaikančiųjų pozicijos.

"Manau, Seimo narys, ateidamas į posėdį, turi būti apsisprendęs, o ne susilaikyti. Ką tokia pozicija reiškia? Jie žiūri, į kurią pusę vėjas pučia. O jei politikas neturi savo nuomonės ir susilaiko, tai ko sėdi Seime?" - nuostabos neslėpė G.Makarevičienė.

Maža gudrybė

Ar susilaikymas - iš tiesų tam tikra gudrybė, leidžianti nepakenkiant savo reputacijai pasisakyti neigiamai?

"Susilaikymas gal iš šalies ir atrodo kaip nuomonės neturėjimas, bet visi parlamentarai puikiai žino - susilaikymas balsuojant iš esmės reiškia balsavimą "prieš", tik gal kultūringesnį", - tikina opozicinės Seimo "Tvarkos ir teisingumo" frakcijos seniūnas Valentinas Mazuronis.

Jis pripažįsta, kad kartais parlamentarai, pasirinkdami susilaikymo taktiką, iš tiesų bando sušvelninti viešąjį požiūrį į jų sprendimą, kuris iš esmės yra "prieš". "Taip, susilaikydami gal ir norime būti gražesni patys sau, suteikti atspalvį prieštaravimui, - nesiginčija V.Mazuronis. - Iš esmės priimant įstatymus gal ir turėtų būti pozicija arba "už", arba "prieš". Arba tada jau visai reikėtų nedalyvauti balsavime."

Tai, kad rinkėjai susilaikymą gali vertinti kaip pozicijos neturėjimą, pripažįsta ir Seimo TS-LKD frakcijos seniūnas Jurgis Razma. "Jei kalbame apie vertybinio klausimo svarstymą, galiu sutikti su rinkėjais: susilaikant vengiama parodyti aiškią asmeninę nuostatą. Bet nesutiksiu, kad susilaikymas blogai, kai sprendžiami finansiniai klausimai. Juk Seimo nariai mielai balsuotų už didesnes pensijas, bet suvokia, kad galimybių nėra, ir tada susilaiko", - aiškina jis.

Europarlamentaras profesorius Leonidas Donskis tikina, kad šioje Bendrijai svarbius klausimus sprendžiančioje institucijoje balsuojant susilaikoma retai.

Jo manymu, Lietuvos parlamentarų susilaikymas rodo arba kraštutinį atsargumą, kai bijoma, kad artėjant kokiems nors politiniams įvykiams (dažniausiai rinkimams) griežti sprendimai gali būti priminti oponentų, arba politinių lyderių baimę prisiimti atsakomybę.

"Politikai susilaikydami pasielgia "gudriai": pasako dalykus, kuriuos išgirsta rinkėjai. O kas paskui eis aiškintis, kaip ir kas balsavo? Nemanau, kad toks elgesys principingas. Paprastai taip jau būna: kaip meluojantį menininką baudžia mūzos, lygiai taip pat anksčiau ar vėliau politikas tam tikrų procesų baudžiamas dėl savo neryžtingumo", - įsitikinęs L.Donskis.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"