TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Susirūpinta ir byrančiais milijonais

2013 01 17 8:24
Viceministras V.Kanopa LŽ patikino, kad žemės ūkio valdymo pertvarkos žadama imtis jau netrukus. /Gedimino Bartuškos (ELTA) nuotrauka

Žemės ūkio valdymo reformą planuojanti naujoji Vyriausybė sumanė peržiūrėti milijoninę Europos Sąjungos (ES) ir valstybės paramą administruojančių bei kontroliuojančių institucijų veiklą.

Konkurencingą žemės ūkį ir įvairiapusę kaimo plėtrą žadantys naujosios centro kairės Vyriausybės programos architektai užtikrina: "Vykdysime žemės ūkio valdymo reformą tam, kad jis būtų paprastesnis ir efektyvesnis." Jau dabar aišku, kad pirmiausia bus imamasi tikrinti žemės ūkiui skirtas milijonines lėšas administruojančių ir kontroliuojančių institucijų veiklą, koreguoti valstybės paramos skyrimo tvarką. Ateityje bus bandoma sustiprinti savivaldos organų atsakomybę, atsižvelgti į padėtį gyvulininkystės sektoriuje.

Tačiau buvęs žemės ūkio ministras Kazys Starkevičius stebisi tokiais planais ir būgštauja, kad per pastaruosius metus pagal paramos skyrimo žemės ūkio sektoriui skaidrumo indeksą į pirmaujančias gretas ES įsiveržusi Lietuva vėl gali nugrimzti į šešėlį.

Pertvarka - dar šiemet

Naujasis žemės ūkio viceministras Vidmantas Kanopa LŽ patikino, kad žemės ūkio valdymo pertvarkos žadama imtis jau netrukus, vos bus baigta formuoti ministerijos vadovybė. Tuomet turėtų būti atnaujintas tuo tikslu suformuotos darbo grupės darbas.

Vis dėlto svarbiausi planuojamos pertvarkos darbai jau aiškūs. Pirmiausia, viceministro teigimu, bus persvarstytos paramą administruojančių ir kontroliuojančių institucijų funkcijos ir procedūros. To esą reikia, kad sistema būtų kuo skaidresnė, paprastesnė ir suprantamesnė. Taip pat ketinama aiškiai apibrėžti sektoriaus įmones ir ūkius tikrinančių kontrolierių bei inspektorių teises ir pareigas. "Kontrolierius ar inspektorius pirmiausia turi tapti patarėju, konsultantu, o tik vėliau, neįvykdžius reikalavimų, - baudėju. Reikėtų pagalvoti apie pavaldžių institucijų kontrolierių griežtesnę kontrolę pačioje ministerijoje, tuo tikslu pavedant kuriam nors departamentui kontrolės koordinavimą", - aiškino V.Kanopa.

Toliau vardydamas pertvarkos planus ES ir nacionalinės paramos skyrimo srityje, viceministras užsiminė apie ketinimus maksimaliai sutrumpinti šiuo tikslu teikiamų paraiškų ir projektų vertinimo bei mokėjimo pažymų nagrinėjimo laiką. Taip siekiama mažinti popierizmą, o dalis dokumentų atsidurtų elektroninėje erdvėje.

Trečias darbas - peržiūrėti savivaldybėms valstybės deleguotas funkcijas ir atsakomybę. "Savivalda turėtų glaudžiau bendradarbiauti su kitomis Žemės ūkio ministerijai pavaldžiomis ar žemės ūkio bei kaimo plėtros srityje dirbančiomis institucijomis. Tai turėtų būti aiškiai apibrėžta teisės aktuose", - dėstė viceministras.

V.Kanopa taip pat pažymėjo veislininkystės srityje veikiančių institucijų efektyvumo klausimą. Šiame sektoriuje, pasak jo, per pastaruosius metus ypač sumažintas darbuotojų skaičius, o tai esą atsiliepė susilpnėjusiam gyvulininkystės sektoriui. "Manau, kad reikalui esant dar šiais metais bus pateikti siūlymai ir parengtas planas, teisės aktai, reikalingi reformai vykdyti. Tačiau noriu pabrėžti, kad reforma reikalinga žmonėms, todėl prieš priimant sprendimus bus diskutuojama su socialiniais partneriais ir tik radus sutarimą - daromi sprendimai", - žadėjo žemės ūkio viceministras.

Įžvelgia mažinamą skaidrumą

Parlamentaras ir buvęs Žemės ūkio ministerijos vadovas K.Starkevičius, išgirdęs tokius reformų planus, neslėpė nuostabos ir priminė ES statistikos agentūros Eurostato duomenis: prieš ketverius metus vos 20 vietoje tarp Bendrijos valstybių pagal žemės ūkio sektoriui skiriamos paramos skaidrumą buvusi Lietuva iki šios dienos palypėjo net iki 4 pozicijos. "Akivaizdu, kad planai peržiūrėti šioje srityje dirbančių institucijų veiklą reiškia norą panaikinti skaidrią sistemą ir grįžti prie tokios, kuri nebūtų palanki mūsų ūkininkams. Noras mažinti reikalingų dokumentų tėra populistiniai pažadai. Mūsų sukurta sistema leido ūkininkams optimaliai dalyvauti projektuose ir gauti paramos lėšas", - LŽ stebėjosi buvęs žemės ūkio ministras.

Ne ką mažiau nustebęs jis teigė esąs ir dėl užmačių gyvulininkystės sektoriuje. "Situacija čia kaip tik pasitaisiusi. Ypač galima akcentuoti pagerėjusią gyvulių kokybę. Juk geriau laikyti mažiau tikrų karvių, o ne daug ožkų", - skeptiškai pertvarkos planus vertino K.Starkevičius.

Išsišokti būtų sunku

Tuo metu Žemės ūkio rūmų (ŽŪR) pirmininkas Andriejus Stančikas teigė, kad norai mažinti įsigalėjusį biurokratizmą ir kontrolę gali būti patys geriausi, bet gaudami europinę paramą turime taikstytis su visai Bendrijai keliamais reikalavimais. "Taip, biurokratijos per daug, reikia ieškoti paprastesnių būdų viską išspręsti. Tačiau kalbėdami apie ES paramą turime suprasti, kad tokie pat reikalavimai taikomi visai Europai ir vieni negalime imti ir nuspręsti", - LŽ pažymėjo jis.

Vis dėlto įžvalgos dėl padėties gyvulininkystės sektoriuje, anot jo, gana taiklios. Nors kiaulienos ir pieno produktų poreikis pasaulyje auga, pas mus jų pagaminama vis mažiau. "Akivaizdu, kad kažkas daroma negerai. Juk tarpukariu savo bekonais prekiavome net Anglijoje, o dabar nusisukome nuo tradicijų. Pieninių karvių skaičius kasmet mažėja 10 tūkst., o jauni ūkininkai mieliau užsiima augalininkyste", - sektoriaus ydas vardijo ŽŪR pirmininkas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"