TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Susirūpinta tarp dangaus ir žemės įstrigusiais politikais

2015 06 27 6:00
Dalia Štraupaitė. LŽ archyvo nuotrauka

Žmonių išrinktų, tačiau teismo valia šiuo metu pareigų eiti negalinčių merų padėtis Seimui pasėjo abejonių. Parlamentarai inicijuoja kreipimąsi į Konstitucinį Teismą (KT) - prašys išaiškinti, ar laikinasis tiesiogiai išrinktų valstybės politikų nušalinimas nuo pareigų neprieštarauja Konstitucijai.

Penkios dešimtys Seimo narių, parėmusių nutarimo projektą, norėtų žinoti, ar Baudžiamojojo proceso kodekso (BPK) 157 straipsnis, nenustatantis draudimo ir nenumatantis kokių nors papildomų kriterijų, neleidžiančių neribotam laikui nuo pareigų nušalinti tiesiogiai išrinktą valstybės politiką, neprieštarauja Konstitucijai ir teisinės valstybės principams. Parlamentarams kilo abejonių, kad būtent taip ir gali būti. Toks išaiškinimas ypač aktualus dviem tarp dangaus ir žemės teisėsaugininkų „pakabintiems“ šalies merams. Visaginui turinti vadovauti Dalia Štraupaitė ir Radviliškio rajonui – Antanas Čepononis šiuo metu yra nušalinti ir tiesioginių pareigų nevykdo.

Pažeidžiamos teisės

BPK leidžia prokuroro prašymą gavusiam ikiteisminio tyrimo teisėjui laikinai nušalinti įtariamąjį nuo pareigų ar laikinai sustabdyti teisę užsiimti tam tikra veikla. Teigiama, jog tokia priemonė reikalinga, kad greičiau ir nešališkiau būtų ištirta nusikalstama veika ar užkirsta galimybė įtariamajam daryti naujus nusižengimus. Nušalinimas negali trukti ilgiau kaip šešis mėnesius. Prireikus šios priemonės taikymas gali būti pratęstas dar iki trijų mėnesių. Pratęsimų skaičius neribojamas. Įtariamasis ar jo gynėjas nutartį dėl nušalinimo gali apskųsti aukštesniajam teismui. Kai byla perduodama teismui, dėl nušalinimo nuo pareigų ar veiklos sustabdymo sprendžia teismas. “Analizuojant šios normos turinį kyla pagrįsta teisinė abejonė, ar šios nuostatos be jokių išlygų gali būti taikomos tiesioginiuose rinkimuose išrinktiems valstybės politikams - prezidentui, Seimo nariams, savivaldybių tarybų nariams-merams, kitiems savivaldybių tarybų nariams”, - sakoma nutarimo projekte. Seimo nariai įtaria, kad tokia nuostata galbūt pažeidžia Konstitucijoje įtvirtintas žmogaus teises ir laisves - nekaltumo prezumpciją, teisę laisvai pasirinkti darbą, būti renkamam.

Nemato logikos

Savivaldybių asociacijos prezidentas Druskininkų meras Ričardas Malinauskas LŽ tvirtino nematantis logikos, kai teismas teisėtai išrinktam merui uždraudžia eiti pareigas. “Jeigu jau kandidatas turi tiek nuodėmių, nereikia jam leisti apskritai dalyvauti rinkimuose. O jei rinkėjai, kuriems neigiama informacija apie kandidatą buvo iš anksto žinoma, jį išrenka, koks gali būti draudimas eiti pareigas? Gal asmuo gali dirbti, kol bus paskelbtas galutinis teismo sprendimas?” - svarstė R. Malinauskas.

Preities “nuodėmės”, kurias vis dar skaičiuoja teisėsauga, nesutrukdė Lietuvos laisvės sąjungai (liberalams) priklausančiai D. Štraupaitei tapti Visagino mere. Tačiau vykdyti pareigų ir įsipareigojimų rinkėjams ji negali. Politikei draudžiama lankytis net savivaldybės pastate. “Labai gerai, kad Seimas nutarė kreiptis į KT. Taškai turi būti sudėlioti”, - LŽ sakė D. Štraupaitė. Ji prisipažino, kad negalėdama dirbti savivaldybėje su visaginiečiais susitinka kitose įstaigose. Patyrusi politikė nuolat seka tarybos darbą. “Manau, esu ten labai reikalinga. Į tarybą išrinktas jaunimas šaunus, stengiasi gilintis į esmę, bet jam trūksta gyvenimo patirties. Matau, kad gali būti priimta ne visai tokių sprendimų, kokių reikia Visaginui”, - nuogąstavo D. Štraupaitė.

Parašė laišką

Visagino merė neslėpė nekantriai laukianti liepos 12 dienos, kai turėtų baigtis visi jos veiklos apribojimai. Politikė viliasi, kad šios priemonės nebus pratęstos. D. Štraupaitės nuomone, nuo 2014-ųjų rugsėjo, kai jai buvo pareikšti įtarimai prekyba poveikiu, teisėsaugininkai turėjo pakankamai laiko viską išsiaiškinti. “Žiūrėsime, kaip bus toliau. Dabar dar tyliu. Parašiau laišką prezidentei, tačiau kol kas neišsiunčiau, nes nenoriu, kad susidarytų nuomonę, esą prašau pagalbos”, - kalbėjo ji.

Nuo Radviliškio rajono mero ir tarybos nario pareigų dėl piktnaudžiavimo tarnyba nušalintas konservatorius A. Čepononis šią savaitę sulaukė užtarėjų. Per 5 tūkst. rajono gyventojų pasirašė kreipimąsi į valstybės vadovus, kuriame, be kita ko, prašoma grąžinti tiesioginiuose rinkimuose išrinktą A. Čepononį į tarybos nario ir mero pareigas. „Esame nusivylę situacija Lietuvos teisėsaugos institucijose, neatsakingais, nepamatuotais ir nepagrįstais, įstatymui prieštaraujančiais Šiaulių apygardos teismo sprendimais, kuriais Antanas Čepononis nušalintas nuo Radviliškio rajono savivaldybės tarybos nario-mero pareigų. Manome, kad tokiais teismo sprendimais griaunamas pasitikėjimas teisinės valstybės principu, Lietuvos savivaldos rinkimų sistema bei pačia valstybe, kurios teisėsaugos struktūros nepaiso Lietuvos Respublikos įstatymų”, - rašoma dokumente.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"