TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Susitarimas - tik kelio pradžia

2009 04 28 0:00
Estijos, Lietuvos ir Latvijos premjerai A.Ansipas, A.Kubilius ir V.Dombrovskis žengė ilgai lauktą politinį žingsnį.
Nuotrauka: ©"Lietuvos žinios"

Baltijos valstybes elektros tiltu su Švedija sujungs į mūsų kraštą nutiestas kabelis. Per kelerius metus Lietuva, Latvija ir Estija savo energetines sistemas integruos į bendrą elektros rinką.

Vakar Lietuvos, Latvijos ir Estijos premjerai Andrius Kubilius, Valdis Dombrovskis ir Andrusas Ansipas pasirašė deklaraciją dėl bendros Baltijos valstybių elektros energijos rinkos sukūrimo ir elektros kabelio iš Švedijos į Lietuvą tiesimo.

Tai tik pirmas politinis žingsnis įgyvendinant šiuos svarbius projektus. Po jų bus ilgas derybų, vėliau - tyrimų ir darbų maratonas. Planuojama, kad projekto įgyvendinimas gali trukti 7 metus. Be to, siekiant įsijungti į bendrą Europos Sąjungos (ES) elektros energijos tinklą, reikia elektros tilto į Lenkiją.

Latviai nusileido.

Kelerius metus dėl elektros tilto tiesimo į Švediją nesutarusios Lietuvos ir Latvijos vyriausybės pagaliau pasiekė susitarimą. Latviai sutiko, kad jungtis būtų tiesiama į Lietuvą. Latvijos premjeras V.Dombrovskis tvirtino, kad pritarti dabartiniam projekto variantui jo kraštą paskatino šiam reikalui ES atseikėti pinigai. Sutarta, kad dalis jų bus skirta Latvijos perdavimo tinklams stiprinti.

Elektros tiltas turėtų sujungti Baltijos šalių ir Skandinavijos rinkas. Manoma, kad kabelio su švedais galingumas galėtų siekti apie 700-1000 megavatų, šį projektą reikėtų pradėti vykdyti iki 2010-ųjų. Dar šiemet ketinama atlikti Baltijos jūros dugno tyrimus.

Jungčių projekte turėtų dalyvauti Lietuvos, Latvijos ir Švedijos elektros bendrovės. Deklaracijoje numatyta, kad visos trys valstybės turėtų būti lygiavertės projekto partnerės.

Kurs bendrą rinką

Pasirašyta deklaracija padėjo pagrindą ir bendram Baltijos šalių energetikos rinkos sukūrimui. Ji pagal Šiaurės šalių elektros rinkos "Nordpool" modelį, A.Kubiliaus teigimu, galėtų atsirasti iki 2013 metų.

Lietuvos premjeras pabrėžė, kad pasirašyta deklaracija parodo politinę valią spręsti energetikos problemas regione. "Baltijos šalys dar kartą įrodė, kad dėl bendro tikslo sugeba rasti visoms joms priimtinus sprendimus", - pabrėžė jis.

Latvijos premjeras V.Dombrovskis taip pat džiaugėsi, kad vakar buvo žengtas svarbus žingsnis Baltijos šalių energetikos rinką integruojant į ES sistemą. "Anksčiau ši rinka buvo tarsi izoliuota sala. Lietuvai ir Estijai įsipareigojus atverti savo sistemas, Latvija nebesijaučia vieniša ir atskirta tarp Baltijos valstybių", - tikino jis.

Anksčiau ne kartą kalbėta, kad su Švedija susijungti pavyktų tik sukūrus bendrą Baltijos valstybių rinką. "Švedijos mokesčių mokėtojai nėra pasirengę tiesti jungties tik tam, kad pagerintų energetikos saugumą mūsų regione. Jie nori būti tikri, kad galės pirkti ar parduoti elektrą mūsų rinkai. Visiškai aišku, kad bendra rinka yra lemiamas dalykas", - aiškino Estijos premjeras A.Ansipas.

Brangus malonumas

"Swedlink" projektui ES yra skyrusi 175 mln. eurų (apie 604 mln. litų), juos reikia panaudoti iki kitų metų pabaigos. Remiantis ankstesniais skaičiavimais, visa projekto kaina gali siekti 2 mlrd. litų.

Vienos iš trijų jungtį tiesiančių įmonių Švedijos bendrovės "Svenska Kraftnat" generalinis direktorius Mikaelis Odenbergas vakar tvirtino, kad, be ES paramos, jungties tiesimo projektui įgyvendinti gali tekti pridėti 600 mln. eurų (apie 2,1 mlrd. litų). "Kokią dalį finansuos Švedija - atvira diskusija. Kalbėdamiesi dar nenuėjome taip toli, kad nuspręstume, jog šios jungties sąnaudas dalysimės po 33 procentus", - aiškino M.Odenbergas. Tačiau čia pat jis pridūrė, kad išlaidas jungčiai tarp Suomijos ir Švedijos tiesti jo bendrovė bei suomių operatorius pasidalijo perpus.

M.Odenbergo nuomone, didžioji dalis iš ES skirtų lėšų turėtų atitekti jungčiai tiesti. Mažesnė dalis - elektros tinklams Vakarų Latvijoje statyti. Jo įsitikinimu, elektros jungtis galėtų būti baigta iki 2016 metų. "Pirkimų, leidimų gavimo procesai, kabelio tiesimas, stočių statyba, tinklų gerinimas truks kelerius metus. Jei jungtis funkcionuotų 2016-aisiais, planas visiškai sutaptų su jungties tarp Suomijos ir Švedijos tiesimu", - pasakojo M.Odenbergas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"