Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISŠEIMA IR SVEIKATATRASA
ŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITROŽIŲ KARAIMULTIMEDIJA
LIETUVA

Susitikimai Charkove ukrainiečiams paremti

 
Roberto Dačkaus (president.lt) nuotrauka

Prezidentė Dalia Grybauskaitė vakar atvyko į Rytų Ukrainos miestą Charkovą pasveikinti ukrainiečių, sulaukusių bevizio režimo su Europos Sąjunga (ES), ir pareikšti paramos Kijevo konflikte su Maskva.

Antras pagal dydį Ukrainos miestas Lietuvos ir Ukrainos prezidentus – D. Grybauskaitę ir Petro Porošenką – pasitiko pasipuošęs Ukrainos ir ES vėliavomis virš pagrindinių gatvių bei kai kurių valdžios pastatų.

Pasak Lietuvos diplomatų, tai pirmas ES valstybės vadovo vizitas Rytų Ukrainoje po 2014 metų, kai Rusija aneksavo Krymo regioną, o rytines teritorijas užėmė Maskvos remiami separatistai. Diplomatų teigimu, per dvišalį susitikimą prezidentai, be minėtų temų, aptars artėjančias Rusijos ir Baltarusijos karines pratybas „Zapad“, taip pat planus, kaip priešintis naujam Vokietijos ir Rusijos dujotiekiui „Nord Stream“ Baltijos jūros dugnu. Dėl jo Ukrainai gresia netekti tranzito pinigų, o Europai – didesnė priklausomybė nuo rusiškų dujų.

Bevizis režimas vykstant į 30 Europos šalių po ilgų atidėliojimų ukrainiečiams įsigalios sekmadienį. Ukrainos žmonės tai laiko svarbia pergale integracijos į Europą kelyje, tačiau džiaugsmą temdo nerimas dėl valdžios korupcijos ir nesilpstančio karo Rytuose. Derybos dėl sienų atvėrimo privertė ukrainiečius įgyvendinti dalį reformų, pavyzdžiui, įdiegti pažangią elektroninio deklaravimo sistemą.

Dalia Grybauskaitė: „Pagrindinius darbus ukrainiečiai nuveikė tiesioginio karo sąlygomis, gindami savo valstybę.“

Susidomėjimas – didžiulis

Laukiant, kada bus įvestas bevizis režimas, ukrainiečių susidomėjimas jo teikiamomis galimybėmis buvo akivaizdus. Kasdien būdavo pateikiama per 20 tūkst. prašymų pakeisti senuosius pasus į biometrinius. Anksčiau tokių prašymų būdavo tik apie tūkstantį.

Net 64 proc. Ukrainos gyventojų dar niekada nėra buvę Europoje. Anot D. Grybauskaitės, galėdami laisvai keliauti po ES, ukrainiečiai turės galimybę geriau pažinti Europos šalis ir užmegzti glaudesnius santykius su jos žmonėmis. Bevizis režimas bei ES ir Ukrainos asociacijos sutartis, kuri netrukus visiškai įsigalios, rodo, kad europinės integracijos kelyje per dvejus pastaruosius metus Ukraina pasiekė daugiau nei per du dešimtmečius. O tai, anot mūsų valstybės vadovės, yra didžiulė pažanga, nes pagrindiniai darbai nuveikti tiesioginio karo sąlygomis, ginant savo valstybę. Juk dar Maidane Ukrainos žmonės padarė aiškų sprendimą, kad nori gyventi vakarietiškoje valstybėje, ir dėl to daug paaukojo.

Aukų skaičius auga

D. Grybauskaitė ir P. Porošenka aptarė saugumo padėtį fronte. Taip pat mūsų valstybės vadovė susitiks su kariais, kurie dėl sužeidimų fronte buvo gydomi Lietuvoje.

40 kilometrų nuo Rusijos sienos esančiame Charkove 2014 metų pavasarį vyko neramumai, prorusiški veikėjai buvo užėmę administracijos pastatą, bet netrukus buvo išstumti. Gretimuose Donecko ir Luhansko regionuose situacija išlieka labai įtempta. Ukraina šiemet jau neteko šimto karių, o tarptautiniai stebėtojai fiksuoja dvigubai išaugusį civilių aukų skaičių. Oficialiais duomenimis, šiemet žuvo 45 gyventojai, per 200 sužeista. Iš viso karas Rytų Ukrainoje nusinešė per 10 tūkst. gyvybių.

Kariaujančios šalys kaltina viena kitą nevykdant paliaubų susitarimų, pagal kuriuos nuo fronto linijos turi būti atitraukta sunkioji ginkluotė, Rusija ir jos remiamos pajėgos turi perduoti ukrainiečiams sienos kontrolę, o Kijevas – suteikti ypatingą statusą separatistinėms teritorijoms. Vakarai teigia, kad pagrindinė atsakomybė tenka Rusijai, ir žada taikyti jai sankcijas, kol bus įgyvendinti Minsko susitarimai, tačiau, anot diplomatų, pastaruoju metu neaiškumo suteikė JAV prezidento Donaldo Trumpo užuominos apie galimas tiesiogines derybas su Maskva.

Padėtis blogėja

P. Porošenka vakar sakė, kad Rusija nuolat tiekia artileriją ir tankus į Kijevo nekontroliuojamą zoną, o pastaruoju metu padėtį pablogino Rusijos sprendimas pripažinti separatistų valdžios išduodamus pasus ir reikalavimas naudoti rusiškus rublius.

Abu prezidentai tikino neabejojantys, kad naujoji JAV administracija kartu su ES tęs spaudimą Maskvai. „Nematau jokio pavojaus sankcijų politikai, turime aiškią žinią iš JAV, kad jie stiprins sankcijas Rusijai, jei ji neįgyvendins susitarimo“, – kalbėjo P. Porošenka.

Ukrainoje nuolat tarnauja apie 50 Lietuvos karinių instruktorių, įskaitant specialiųjų operacijų pajėgas. Lietuvoje medicinos pagalba suteikta 150 Ukrainos karių, Lietuvos kariuomenė Ukrainai perdavė šaudmenų ir nenaudojamų automatinių ginklų dalių. D. Grybauskaitė pabrėžė, kad paramą ukrainiečiams teikia ir nevyriausybinės organizacijos. Kaip simbolį, žurnalistų akivaizdoje skambant Ukrainos delegacijos plojimams, ji įteikė periskopą iš nevyriausybininkų surinkto siuntinio. Periskopas yra optinis prietaisas aplinkai stebėti iš slėptuvės. „Parama Ukrainai ateina iš mūsų širdies. Ne aš įsakinėju žmonėms, tai žmonės mums nurodo teikti pagalbą Ukrainai“, – sakė Lietuvos prezidentė.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasĮdomybėsKontaktai
IstorijaJurgos virtuvėKomentaraiKonkursaiReklaminiai priedai
KultūraLietuvaMokslas ir ITPasaulisPrenumerata
Rožių karaiSportasŠeima ir sveikataTrasaKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"