TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Sustabdyti Rusijos propagandą ir kurstymą keblu

2016 10 03 6:59
Per Rusijos televizijos kanalus skleidžiama propaganda, kurstoma nesantaika, grasinama. rusmonitor.com nuotrauka

Jeigu Rusijos kuriama ir retransliuojama propagandinė televizijos programa yra skirta Lietuvai, bet licencija jai išduota kitoje Europos Sąjungos (ES) valstybėje, kuri neįpareigota vykdyti sprendimų pagal mūsų šalies įstatymus, lieka landa karo, neapykantos, nesantaikos kurstymui.

Lietuvos radijo ir televizijos komisijos (LRTK) pirmininkas Edmundas Vaitekūnas iliustruoja, kaip sunku kovoti su Rusijos skleidžiama propaganda.

Pasak E. Vaitekūno, nuo 2013 metų, kai šios komisijos veikla buvo iš esmės reorganizuota, pradėti pastebėti ir fiksuoti pirmieji retransliuojamų Rusijos televizijos programų pažeidimai. Komisija neturėjo nei patyrimo, nei praktikos, todėl iš pradžių buvo neaišku, ką daryti dėl propagandos ir nesantaikos kurstymo, bet reaguoti reikėjo. Buvo svarbu, kad LRTK sprendimai atitiktų ES teisę.

Veikė pagal pakeistus įstatymus

Nustatyta dešimt Rusijos televizijos programų pažeidimų, dėl jų priimti septyni sprendimai, iš kurių du buvo sustabdyti. „Praėjusių metų spalio 1 dieną įsigaliojo Visuomenės informavimo įstatymo papildymai ir pakeitimai. Atsirado daug naujų ir įvairių griežtinančių sąlygų dėl propagandos skleidimo, – pasakojo E. Vaitekūnas. – Siekiant, kad reaguoti į pažeidimus būtų paprasčiau, buvo nustatyta: jei aptinkamas pažeidimas, komisija gali įpareigoti retransliuotoją, kabelinės televizijos operatorių perkelti įstatymą pažeidusį kanalą į mokamą paketą, po antro pažeidimo – tą programą pakeisti kita, nesilaikant europinėse direktyvose išdėstytų procedūrų. Kokios jos? Per vienus metus pirmą kartą nustačius pažeidimą, informuojama Europos Komisija (EK), surašomi aktai. Po antro pažeidimo per metus – vėl informuojama EK ir, jeigu nepavyksta susitarti per 15 dienų ir jeigu pažeidimas tęsiasi, padaromas ir trečias, tik tuomet televizijos programos transliacijai galima taikyti apribojimus.“

Kai LRTK dviem atvejais pritaikė įstatymo nuostatą televizijos programą perkelti į mokamus paketus, EK pareiškė pretenzijas, kurias E. Vaitekūnas pavadino rekomendacijomis. Iš tiesų, jei tie sprendimai prieš priešiškos propagandos skleidėjus būtų likę neatšaukti, prieš Lietuvą galėjo būti pradėta byla. „Mes sprendimus sustabdėme ir taikome procedūras“, – paaiškino LRTK vadovas.

LRTK pirmininkas Edmundas Vaitekūnas. Rasos Pakalkienės nuotrauka

Licencija – vienur, transliacija – kitur

E. Vaitekūnas teigė, kad radijo ir televizijos transliuotojams Lietuvoje išduota per šimtas licencijų – Lietuvos teritorijai tai yra labai daug. Rusijos televizijos programų rinkoje nuo 2013 iki 2015 metų sumažėjo maždaug nuo 16 iki 11 proc. Vis dėlto, pasak E. Vaitekūno, 11 proc. sudaro maždaug 350 tūkst. žiūrovų. Jis palygino, kad per praėjusius rinkimus partijai, užėmusiai pirmą vietą, reikėjo surinkti apie 270 tūkst. balsų. Tokia informacija pamąstymui gali kelti nerimą.

Kaip teigė E. Vaitekūnas, tarptautiniu mastu situacija labai sudėtinga. Mat niekas nekreipia didelio dėmesio į Rusijos televizijos programų licencijas. Ši šalis siekia gauti licencijas ES teritorijoje, kad jai būtų taikoma ES teisė. Vien Londone, Jungtinėje Karalystėje (JK), Rusijai išduota daugiau kaip šimtas programų licencijų. „Procedūra labai paprasta – užpildoma paraiška ir per kelias ar keliolika dienų gaunama licencija“, – pasakojo E. Vaitekūnas. Jis pridūrė, kad dauguma Londone išduodamų licencijų yra skirtos ne JK, bet kitoms Europos šalims, tarp jų – specialioms programoms Baltijos šalyse transliuoti. Britai tų televizijų turinio nemato ir nė nenutuokia, kas yra transliuojama.

O Švedijoje apskritai neišduodamos licencijos. „Laikoma, jei iš šios šalies teritorijos signalas keliamas į palydovą, tai yra tolygu registracijai Švedijoje“, – sakė E. Vaitekūnas. Jis pasakojo, kad kai LRTK informavo Švediją dėl Lietuvoje retransliuojamų Rusijos programų pažeidimų, šis pranešimas buvo persiųstas policijai, o ši grąžino atgal, nes turbūt nesuprato problemos.

Be to, Rusija, žinodama, kad Lietuva reaguoja, pradeda keisti programų pavadinimus. „Tarkime, matome, kad užrašyta „RTR Planeta“. Po savaitės – jau „Planeta RTR“. Teisiškai tai yra kitas pavadinimas. Tačiau juk turinys yra tas pats, – apie Rusijos propagandinių kanalų gudrybes sakė E. Vaitekūnas. – Tad dėl kurios programos kreiptis į teismą, ką apriboti?“

Reikėtų ET direktyvos

Pasak LRTK vadovo, dėl televizijos programų turinio šiuo metu daug diskutuojama EK. „Briuselyje keliamas klausimas, kodėl licencija išduodama vienoje šalyje, o rodoma kitoje. Kokiai valstybei skirta televizijos programa, ta ir turėtų spręsti dėl licencijos, – Lietuvos norą atskleidė E. Vaitekūnas. – Tada būtų daug paprasčiau. Ir matytume, ir stebėtume, kas rodoma, ir sprendimus priimtume.“

Nuo ko priklauso, kad licencijos būtų išduodamos tose šalyse, kuriose ir norima transliuoti ar retransliuoti televizijos programas? Kaip „Lietuvos žinių“ portalui lzinios.lt sakė E. Vaitekūnas, reikėtų atitinkamos Europos Tarybos direktyvos. Tačiau kitos ES šalys, ypač Vakarų, nelabai nori palaikyti Lietuvą dėl tokios iniciatyvos. Taigi bent kol kas tikėtis pokyčių vilties yra mažai.

Reaguoti būtina

„Mes atlikome tyrimą, kad apie 70 proc. žiūrovų, žiūrinčių televizijos programas, tiki tuo, ką mato“, – sakė E. Vaitekūnas. Propaganda būna skleidžiama ne tik per žinių laidas, bet ir per sporto, muzikos, pramogų laidas. Žiūrovai gal nelabai kreipia į tai dėmesį, bet propaganda veikia.

E. Vaitekūnas pasakojo, kad LRTK rengia išvažiuojamus posėdžius – keliaujama po Lietuvą ir susitikinėjama su visuomene, išgirstama įvairių, skirtingų nuomonių. Be kita ko žmonės kalba, kad sankcijos televizijos programoms nepadės – juk viską galima rasti internete ar gauti per palydovines transliacijas.

Vis dėlto, E. Vaitekūno nuomone, į propagandą ir kurstymą reaguoti reikia, kad būtų žinomos ribos, kurių negalima peržengti.

Interneto bumas

Didžiausias rūpestis dabar tapo internetas. „Įstatyme yra nuostata, kad teikiantieji transliavimo, retransliavimo paslaugas internetu turi pateikti pranešimą LRT komisijai, – aiškino E. Vaitekūnas. – Pradėjome ieškoti tų, kurie tokias paslaugas teikia internetu. Portalų yra tūkstančiai.“ Kai LRTK į kai kuriuos kreipėsi, kad registruotųsi, nerado bendros kalbos.

Pasak E. Vaitekūno, tokios interneto paslaugos yra labai populiarios ir sparčiai plinta. Palyginus su tuo, ką galima rasti virtualioje erdvėje, komisijos televizijai skirti apribojimai, LRTK vadovo teigimu, yra lašas jūroje. Vis dėlto negalima visai nuleisti rankų.

E. Vaitekūnas situaciją lygino su Azartinių lošimų įstatymu. Jei kas nors veikia nelegaliai, Lošimų priežiūros tarnyba po teismo nutarties duoda nurodymus blokuoti nelegaliai veikiančias nuotolinių lošimų svetaines. LRTK vadovo nuomone, panašiai galima būtų daryti su Lietuvai skirtų televizijos programų internete transliavimu.

E. Vaitekūnas apie saviraiškos laisvės ribojimą radijuje, televizijoje ir internete kalbėjo per Lietuvos žurnalistų sąjungos surengtą seminarą „Profesinių žurnalistikos standartų paieška propagandos ir informacinių karų fone“.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"