TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Sustojo Lietuvos pramonės patriarcho širdis

2011 10 23 23:19

Sekmadienį Druskininkuose apie 17 val. staiga sustojo Kovo 11-osios Akto signataro, buvusio Lietuvos Vyriausybės vadovo, Lietuvos pramonininkų konfederacijos ir koncerno "Achemos grupė" prezidento Bronislovo Lubio širdis.

Ramią sekmadienio pavakarę besiruošiančią naujai darbo savaitei Lietuvą žaibiškai apskriejo pribloškianti žinia - netekome Bronislovo Lubio. Neteko šeima, artimieji, draugai. Neteko koncerno "Achemos grupė" įmonių žmonės. Neteko Lietuvos pramonininkų konfederacija ir visas Lietuvos verslas. Neteko Lietuvos valstybė.

B.Lubys gimė dar tarpukario nepriklausomoje Lietuvoje (1938 m.), Plungėje, tačiau augti teko politinio kalinio šeimoje - be sovietų suimto ir išvežto į Sibirą tėvo. Alkanos vaikystės prisiminimas B.Lubiui net politikos ir verslo aukštumose neleido atitrūkti nuo paprastų Lietuvos žmonių, užmiršti jų vargus ir lūkesčius.

Nors visą gyvenimą B.Lubys mėgo literatūrą, istoriją, dailę, tačiau politinio kalinio sūnus negalėjo tikėtis sėkmingos karjeros ideologijos kontroliuojamoje humanistikoje, todėl pasirinko studijas tuomečiame Kauno politechnikos institute (neorganinių medžiagų chemijos technologijos specialybę). Šioje srityje pasiekė reikšmingų mokslinių laimėjimų ir akademinių aukštumų - apgynė chemijos mokslų daktaro disertaciją, jam suteikti docento ir nusipelniusio inžinieriaus vardai.

Savo kūrybingiausius metus B.Lubys skyrė Jonavai, jos azotinių trąšų gamyklai. Po instituto baigimo 1963 m. pradėjęs nuo gamyklos cecho viršininko B.Lubys augo drauge su Jonavos "Azotu", atkurtos nepriklausomybės aušrą sutiko gamyklos generalinio direktoriaus poste. Jeigu Lietuvos pramonė santvarkų virsmo laikotarpiu būtų daugiau turėjusi tokių vadovų kaip B.Lubys, šalies valstybinių pramonės įmonių bankrotų banga nebūtų tokia masinė ir niokojanti. Kad Jonavos "Azotas" (nuo 1994 m. - AB "Achema") išliko ir prisitaikė prie naujų rinkos sąlygų - neįkainojamas B.Lubio nuopelnas. Šiuo metu Jonavos "Achema" yra vienintelė lietuviško kapitalo stambi pramonės įmonė.

Entuziastingai pasitikęs Lietuvos Atgimimą, sėkmingai dalyvavęs rinkimuose į Aukščiausiąją Tarybą-Atkuriamąjį Seimą, B.Lubys ne tik balsavo už Lietuvos valstybės atkūrimą, bet ir įnešė sunkiai įvertinamą indėlį apginant ir įtvirtinant nepriklausomybę. Pačiais sunkiausiais jaunai, dar Kremliaus ir pasaulio nepripažintai valstybei 1991 m., Michailui Gorbačiovui paskelbus Lietuvos blokadą, B.Lubys tapo LR Ministro pirmininko pavaduotoju, vyko į Maskvą ir sėkmingai išsiderėjo nuolaidų, kaip sušvelninti materialinių resursų tiekimo draudimus. 1992-1993 m. B.Lubys ėjo Lietuvos premjero pareigas.

Net ir savo noru pasitraukęs iš politikos į privatų verslą B.Lubys visa širdimi rūpinosi valstybės reikalais, sielojosi, jeigu jie buvo tvarkomi neatsakingai, nekompetentingai ar neskaidriai. Jo nuomone, geriausias vaistas nuo klaidingų ar nesąžiningų sprendimų - valdžios dialogas su visuomene, piliečių įtraukimas į Lietuvai svarbių klausimų svarstymą. Todėl tokia B.Lubiui svarbi buvo Lietuvos pramonininkų konfederacija, kurios prezidentu jis buvo iki šiol.

B.Lubys visuomet žinojo, kad žmogus ne vien duona gyvas. Realizuodamas savo jaunystės literatūros, istorijos, meno aspiracijas, B.Lubys buvo aistringas dailės kūrinių, knygų kolekcininkas, meno, istorijos leidinių mecenatas, Plungės tarptautinio K.Oginskio muzikos festivalio rėmėjas, Skarulių bažnyčios restauracijos fundatorius. Pratęsdamas brolių Vileišių tradiciją, B.Lubys suprato lietuviškos žiniasklaidos svarbą, savo investicijų planuose surasdavo jai vietą.

Simboliška, kad, važiuodamas dviračiu, B.Lubys paskutinį kartą matė Druskininkus - miestą, kuris vienas pirmųjų Lietuvoje atgimė - tenykščių žmonių, savivaldybės, B.Lubio ir viso Lietuvos verslo sutelktomis pastangomis. B.Lubys tikėjo, kad tokia gali ir turi būti visa Lietuva.

Reiškiame nuoširdžią užuojautą žmonai Lydai, dukroms Jūratei ir Viktorijai.

"Lietuvos žinių" redakcija

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"