TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Suvalkai – didžioji lietuvių parduotuvė

2016 04 25 6:00
LŽ archyvo nuotrauka

Šūkiu „Pirk prekę lietuvišką!“ išauklėtai kartai sunku vieną dieną atsižadėti tautinės mėsos, duonos, pieno ir patraukti drąsesniųjų jau plačiai išmintu taku Lenkijos link. Vis dėlto, nuvažiavus nuo Vilniaus vos kelis šimtus kilometrų iki artimiausio didesnio kaimynų miesto – Suvalkų, tas gėdos jausmas ima sparčiai nykti, vis augant pirkinių kaugei prekybos centro vežimėlyje.

Visada maniau, kad atsikelti saulei netekėjus įmanoma tik baravykų sezono metu. Nieko panašaus. Praėjusį šeštadienį penktą ryto jau sėdėjau automobilyje, pasirengusi žvalgybiniam žygiui po Suvalkų prekybos centrus.

Nuo Vilniaus iki Suvalkų – kiek daugiau nei du šimtai kilometrų. Navigacija atkakliai kreipia į Lazdijus, bet tenykštis meras (kol kas dar konservatorius) Artūras Margelis itin piktai atsiliepia apie lietuvius, pasidavusius lenkiškų kainų vilionėms. Todėl sukame beveik tuščiu greitkeliu per Kauną, kol įriedame į legendinę „Via Baltica“. Tie, kas tranzitu Lenkiją krito dar sovietiniais laikais ir iki šiol pasakoja apie neįtikėtino siaurumo ir baisiausios kokybės kaimynų kelius, užkištus sunkiasvorių vilkikų, turėtų bent kartą pervažiuoti šiuo vadinamuoju tarptautiniu greitkeliu. Tiesa, vilkikai tokią ankstyvą ryto valandą nenutrūkstamu srautu rieda Lietuvos link, todėl važiuoti ne taip ir sudėtinga.

Kaip mokėti

Prieš septynias jau stovime Suvalkų prekybos centro „Kaufland“ automobilių aikštelėje. Tik neapsigaukite: kelionė nuo Vilniaus iki Suvalkų trunka ne dvi, bet 2,5–3 valandas, priklausomai nuo automobilio judėjimo greičio. Valandą „sutaupo“ tik tai, kad Lenkija priskirta kitai laiko juostai nei Lietuva, todėl pasienyje laikrodžio rodykles reikėtų persukti valanda atgal.

Ankstus šeštadienio rytas, dorai dirbę lenkai dar sapnuoja saldžiausius sapnus, bet prekybos centro aikštelė jau artipilnė. Automobiliai – daugiausia lietuviškais numeriais. Tautiečiai, tik atvažiavę, ropščiasi lauk ir skuba užsiimti eilę prie prekybos centro durų. Kodėl, neaišku, nes pirkėjų kol kas akivaizdžiai mažiau, nei eilėmis išrikiuotų pirkinių vežimėlių.

Dažniausiai pirmą kartą apsipirkti į Lenkiją išsirengę lietuviai klausia, kaip geriau atsiskaityti už pirkinius – grynaisiais ar banko kortele? Kaip žinia, kaimynai iki šiol tvirtai laikosi savo valiutos, zloto, kurio kursas nuolat svyruoja, lyginant su euro verte. Jei norite vežtis grynųjų, eurų į zlotus Lietuvos bankuose geriau nekeiskite, ypač, jei rūpinatės sutaupyti. Tuo metu, kai važiavome į Suvalkus, Lietuvoje veikiantys bankai už eurą mokėjo 4,18–4,2 zloto. Suvalkų prieigose esančioje keitykloje už eurą siūlė 4,28 zloto. Lenkijos prekybos centruose atsiskaitant banko kortele vienas euras buvo prilygintas 4,3 zloto. Dar svarbu prisiminti: jei mokėsite kortele, parduotuvės kasininkę verta įspėti, jog pinigus nuskaitytų zlotais, ne eurais, nors daugelis tautiečių, kaip teko pastebėti, elgiasi atvirkščiai. Nuskaitydamos eurus, Lenkijos parduotuvės už tai pasiima keitimo mokestį, kuris būna tikrai nemažas.

Jei vis dėlto nutarsite turėti ir grynųjų zlotų, pabandykite pasinaudoti interneto forume „Supermama“ teikiamomis rekomendacijomis. Ne vienus metus apsipirkti į Lenkiją vykstantys lietuviai eurus keisti siūlo ne pasienyje, kuris dabar labiau simbolinis nei realus, bet pravažiavus maždaug šešis kilometrus gilyn į Lenkijos teritoriją. Miestelyje Szypliszki, dešinėje kelio pusėje, stovi daugelio lietuvių minimas „rožinis namelis“ – skaisčios spalvos valiutos keitykla (kantor), siūlanti itin palankų zloto kursą.

Kainos čia ir ten

Pagaliau „Kauflandas“ atveria duris. Eilėje stovėjusieji grūdasi vienas per kitą, paskui ramiai įeina laukusieji automobiliuose. Klausydama patyrusių pirkėjų patarimų buvau atlikusi „namų darbus“, kantriai pervertusi didžiųjų Suvalkų prekybos centrų lankstinukus ir pasižymėjusi, ką ir su kokia nuolaida galima kiekviename iš jų įsigyti (lankstinukai skelbiami adresu http://iulotka.pl/).

Patyrę apsipirkinėtojai vienas po kito rikiuojasi į eilę prie mėsos skyriaus. Šalia, tiesiog ant žemės, dėžėse sudėta vakuume pakuota kiauliena. Įpratusi, kad Vilniaus prekybos centruose siūloma vakuumuota mėsa, lyg šventoji trejybė viename asmenyje, kilusi iš „Belgijos-Danijos-Lenkijos“, nelabai džiugina, išdidžiai pareiškiu, kad aš tokios nepirksiu. Kol smalsumas nugali: ant kiekvienos pakuotės nurodoma gyvulio skerdimo data (vakar diena) ir skerdykla – esanti Suvalkų apylinkėse. Netrukus pamatau, kaip pardavėjos ima tokius pakus, juos perpjauna ir išėmusios paduoda mėsą tiems, kas nori įsigyti mažesnį kiekį. Vadinasi, rizikuojame.

Kilogramas kiaulienos šoninės kainuoja 9,99 zloto (maždaug 2,32 euro). Konkrečiame Lietuvos prekybos centre – 3,47 euro. Kiaulienos nugarinė – 9,88 zloto (2,3 euro), Lietuvoje – 4,8 euro. Kiaulienos sprandinė – 14,99 zloto (3,49 euro), Lietuvoje – 4,79 euro (šią savaitę, mačiau, buvo nuolaida, parduoda po 3,79 euro). Vištienos filė kainavo 3,49 euro (Lietuvoje – 5,79 euro), kalakuto file – net 21,99 zloto (5,11 euro), bet Lietuvoje – 8,34 euro.

Už kilogramą kvietinių miltų mokėjome 31 euro centą (Lietuvoje – 75 centai), ilgagrūdžių ryžių kilogramas kainavo 74 euro centus (Lietuvoje pigiausiai už 800 gramų – 88 centai), trys litrai rapsų aliejaus – 2,79 euro. Kilogramas joduotos druskos – 15 euro centų (Lietuvoje – 1,10 euro).

Nors buvome įspėti, kad per dieną apibėgti daugiau nei dvi – tris parduotuves neįmanoma, šį mitą paneigėme. Taigi, parduotuvė „Stokrotka“, esanti prekybos centre „Suwalki Plaza“. Nedidelė, gana brangi. Bet. Konservuoti lupti pomidorai – 41 centas, Lietuvoje – 74 centai. „Bonduelle“ konservuotų kukurūzų skardinė – 86 centai, Lietuvoje – 1,04 euro. Vištienos ketvirčiai – 80 euro centų, Lietuvoje – 1,4 euro. Kiaulienos šonkauliai – 3 eurai, Lietuvoje – 4,99 euro. To paties lenkų gamintojo sūris „Mozzarella“ (125 gramų pakuotė) – 56 centai, Lietuvoje – 99 centai. Analogiškos indaplovių tabletės „Finish“ – 6,74 euro, Lietuvoje – 14,69 euro. Kilogramas cukraus – 53 centai (Lietuvoje – 77 centai).

Dar – trumpas užbėgimas į „Lidl“. Antienos krūtinėlės file – 6,49 euro (Lietuvoje – 14,97 euro). Kilogramas antienos – 2,32 euro (Lietuvoje – 4,92 euro).

Turgaus pasiūla

Apie tai, kad Lenkijoje galima apsirengti nuo galvos iki kojų, aiškinti turbūt nereikia. Pusė Vilniaus, jei įperka, avi Gariūnų ar Kalvarijų turgavietėse įsigytais lenkų gamybos batais, vilki lenkiškas striukes, sukneles, puikuojasi lenkiškomis rankinėmis.

Suvalkuose drabužių įsigyti galima daugybėje mažų parduotuvėlių, taip pat – prekybos centre „Suwalki Plaza“ įsikūrusiose parduotuvėse. Beje, jose kainos taip pat ženkliai mažesnės nei analogiškose parduotuvėse Vilniuje.

Atskira kalba – apie Suvalkų drabužių turgų. Jis veikia tik šeštadieniais, miesto pakraštyje, prie kapinių. Už Gariūnus gerokai mažesnis, bet vis tiek „suryja“ kelias valandas, jei yra noras pasižvalgyti atidžiai. Trečdalį turgaus užima ūkininkai, siūlantys daigus ir sodinukus, atvežtinius riešutus ir daržoves, nuosavų vištų kiaušinius (kaina – 5–7 zlotai už 10 vienetų, taigi, maždaug 1,16–1,62 euro).

Toliau prasideda drabužiai – moteriškos ir vyriškos striukės, tikrai ne prasčiausios kokybės, už 100–150 zlotų (23–34 eurus), džinsai, kainuojantys 12–20 eurų, nuostabūs Lenkijoje pagaminti eko odos aukštakulniai už 12 eurų. Puodai, keptuvės, dubenys, už kuriuos prašoma dvigubai pigiau nei mūsų tėvynėje.

Ponia, prekiaujanti batais, suklūsta: „Jūs kalbate lenkiškai“. Ir kai pasigiriame, kad esame iš Vilniaus, lyg užsukta puola pasakoti, kaip anksčiau dažnai važinėdavo į Vilno, koks tai nuostabus miestas, kaip dar norėtų apsilankyti. Maloniai kviečia: apsilankykite Suvalkuose dažniau.

Iš tiesų, tą šeštadienį neteko susidurti su piktais, susiraukusiais, nemaloniais lenkais – nei eiliniais pirkėjais, kurie per lietuvius tikrai prarado ramybę ir galimybę laisvai vaikščioti po savo parduotuves, nei pardavėjomis, akivaizdžiai vos bepastovinčiomis ant kojų. Prašom, ačiū, apsilankykite dar kartą – visur, kur buvome.

Prizas – fliakai

Pagaliau namo. Įgyvendinant dar vieną privalomą lankantis Lenkijoje darbotvarkės punktą: suvalgyti fliakų. Kas nežinote, fliakai – tai tiršta ir kvapi jaučio skrandžio sriuba, žinoma, jei gerai pagaminta. Išvažiuodami iš Suvalkų, dairomės pakelės užeigų. Renkamės pagal tai, ar daug vilkikų vairuotojų sustoję prie tos maitinimo įstaigos. Tai visada pasiteisina: rūstūs vyrai, diena po dienos dardantys keliais, niekada nestos ten, kur kartą buvo neskaniai pamaitinti.

Įvažiuodami į Szypliszki miestelį, pamatome, ko ieškojome – užeiga „Zajazd Zubryn“, apsupta vilkikų. Viduje tamsoka, interjeras skurdus, bet kvepia gardžiai. Stojame į eilę. Porciją labai skanių fliakų, parūkytos dešrelės su troškintais kopūstais, šonkauliukai tirštame padaže su bulvytėmis, gaivieji gėrimai. Sąskaita – 8,94 euro.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"