TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Suvilioti paaugliai tampa įkaitais

2010 07 13 0:00
Paaugliai tampa suaugusiųjų surežisuotų nusikaltimų vykdytojais.
AFP/Scanpix nuotrauka

Nors gaji nuomonė, kad vogti užsienyje verčiami tik prievarta iš Lietuvos išvežti nepilnamečiai, dauguma paauglių į nusikaltėlių pinkles patenka patikėję "gerų dėdžių ir tetų" pasakomis apie lengvesnį gyvenimą svetur. Vagimis paverstų vaikų nestinga ir mūsų krašte.

Prieš kurį laiką Švedijoje sulaikyta grupė Lietuvos piliečių, vežusių į šią šalį paauglius nusikaltimams vykdyti. Pelningą "verslą" sumaniusi grupuotė nepilnamečius mūsų krašte atrinkdavo dažniausiai iš asocialių šeimų. Į nusikaltėlių žabangas paprastai patekdavo patiklūs, lengvai ir greitai užsidirbti norintys paaugliai. Teigiama, jog potencialūs nusikaltimų vykdytojai kurį laiką būdavo stebimi. Atrinktiesiems grupuotės nariai pasiūlydavo "darbą" Švedijoje. Apsukrūs suaugusieji net neslėpė nuo vaikų, kad jie turės vogti, tačiau ramino, esą šioje Skandinavijos valstybėje beveik neįmanoma įkliūti, be to, čia neva švelnūs įstatymai. Tokie išvedžiojimai padėjo į Švediją prisivilioti ne vieną paauglį iš Lietuvos.

Kol grupuotę sulaikę švedų pareigūnai atlieka ikiteisminį tyrimą, tikslesnių žinių apie jį mūsų teisėsauga neturi. Neoficialiais duomenimis, gaujos nariai laikomi suimti.

Vaikų viliojimas - ne prekyba žmonėmis

Lietuvos kriminalinės policijos biuro (LKPB) Prekybos žmonėmis tyrimo skyriaus viršininkė Reda Sirgedienė sakė, kad apie tokius atvejus, o jų pastaruoju metu padaugėjo, biuras žino, tačiau jos vadovaujamas skyrius tyrimų dėl paauglių išvežimo į užsienį, siekiant įtraukti į nusikalstamą veiką, neatlieka. Anot pareigūnės, tai nelaikoma prekyba žmonėmis, todėl aiškintis tuos atvejus - ne LKPB kompetencija. Šie veiksmai gali būti traktuojami kaip neteisėtas laisvės suvaržymas, kai asmuo verčiamas ką nors daryti. Tada atitinkamus tyrimus atlieka policijos komisariatai.

R.Sirgedienės duomenimis, nepilnamečių išvežimo į užsienį atvejų gerokai padaugėjo pernai, tačiau tikslios statistikos nėra. Ko gero, populiariausia kryptis - Norvegija. Dažnai pasirenkama ir Prancūzija ar Nyderlandai. Lietuvos pareigūnai šiek tiek keistai šnairuoja į Daniją. Nors Skandinavijos valstybėse užfiksuojama bene daugiausia tokių atvejų, Danija iki šiol nėra pranešusi nė apie vieną.

R.Sirgedienė LŽ pasakojo, kad LKPB neseniai gavo vaiko teisių apsaugos kontrolierės Editos Žiobienės raštą, kuriame teiraujamasi, kaip kovoti su paauglių išvežimu į užsienį. "Galime patarti viena - kontrolierės tarnyba turėtų imtis griežtos kontrolės. Reikia labiau tikrinti vietas, kuriose nusikaltėliai ieško savo aukų, - mokyklas, globos namus", - pabrėžė pareigūnė.

Vėl spruko į Norvegiją

Tauragės savivaldybės Vaikų teisių apsaugos skyriaus (VTAS) darbuotojas šokiravo vienos iš Norvegijos deportuotos šešiolikmetės atvejis. Lietuvė buvo sučiupta vagianti brangius daiktus. Kas paauglę atvežė į užsienį, tenykščiams pareigūnams ji atsisakė paaiškinti. Vagilė buvo parvežta į Lietuvą. Jau per pirmą susitikimą su socialiniais darbuotojais šešiolikmetė juos pribloškė.

"Paauglė elgėsi įžūliai, pareiškė vogusi ir vogsianti, esą tai ne mūsų reikalas. Bendros kalbos taip ir nepavyko rasti", - apgailestavo Tauragės savivaldybės VTAS vedėja Jolita Vaišvilaitė. Pasak jos, nors mergaitė augo tik su mama, šeima nėra asociali, neįtraukta į rizikos šeimų sąrašą. "Suprantama, tokioje šeimoje pertekliaus tikrai nėra. Paauglė pajuto lengvai gaunamų pinigų skonį. Bijojome, kad ji nenorės keisti savo gyvenimo būdo", - pridūrė J.Vaišvilaitė.

VTAS darbuotojų baimės pasitvirtino. Netrukus šešiolikmetė dingo. Po kelių savaičių atskriejo žinia iš Norvegijos - šios šalies pareigūnai vėl sulaikė ją vagiančią. Šiuo metu lietuvė laikoma suimta Norvegijoje. J.Vaišvilaitė abejoja, ar ji vėl bus deportuojama į Lietuvą. Sulaukusi aštuoniolikos mergina veikiausiai bus teisiama užsienyje.

Paauglė iki šiol pareigūnams neatskleidžia, kas ją įkalbėjo vykti į Norvegiją vogti. Nepilnamečius nusikalstamais tikslais į užsienį vežantys asmenys sulaikomi retai. Viena išimčių - Norvegijoje, Bergene, šių metų pavasarį sulaikytas trisdešimtmetis vyras. Jam "dirbo" keturi "auklėtiniai" iš Lietuvos: trys paauglės ir vienas vaikinukas.

Nepilnamečius pavojingiau vežti į užsienį negu suaugusiuosius. Todėl paprastai surenkama grupė suaugusių žmonių, vežėjai susodina juos į autobusiuką ir išgabena. Padarę reikalaujamą "darbą", vykdytojai po savaitės ar dviejų grąžinami į Lietuvą. Tokių atvejų taip pat daugėja.

Išvežė "geras draugas"

Skaudžiausia, kai paaugliai yra grobiami. Jie kviečiami esą į ekskursiją ar dirbti, o atvežti į vietą verčiami vogti. Nepaklūstančiuosius nusikaltėliai grasina vienus palikti svečioje šalyje be dokumentų ir pinigų. Dauguma nepilnamečių neįstengia priešintis ir vykdo "šeimininkų" nurodymus.

Išskirtinis atvejis - kitos tauragiškės istorija. Šešiolikmetė susipažino su gerokai vyresniu vyru. Juodu nebuvo pora, bet matydavosi vakarėliuose, susitikdavo mieste. Mergina laikė jį geru draugu. Matyt, todėl tauragiškei nesukėlė įtarimo lietuvio kvietimas kartu vykti į Prancūziją. Esą ten jis turįs verslo reikalų, o šiai bus proga apsilankyti užsienyje. Neįtardama nieko bloga paauglė sutiko. Kelionė buvo smagi, tačiau pasiekus Prancūziją visos linksmybės baigėsi. "Geras draugas" be išlygų pareiškė: ji privalanti nueiti į tam tikras parduotuves ir pavogti nurodytus daiktus. Jei nepaklus, bus palikta kaip stovi - be daiktų ir dokumentų.

Tačiau tąkart apsukruoliui nepasisekė: jo auka pasirodė esanti stipraus charakterio, ne tokia bejėgė kaip kitos. Išėjusi "vogti" lietuvė puolė į pirmą pasitaikiusią kavinę ir, nors nemokėjo prancūzų kalbos, sugebėjo paaiškinti, kokia bėda ją ištiko. Kavinės darbuotojai iškvietė policiją.

Į Lietuvą grįžusi mergina taip pat nepabūgo papasakoti apie visą "viliotojų" tinklą. "Ji mums išklojo viską - pavardes, vardus. Kiek žinau, ten įsipainiojęs ne vien tas žmogus, bet kol kas baudžiamoji byla dėl neteisėto laisvės atėmimo iškelta tik šiam vyrui. Tačiau vykstant tyrimui nusikaltimas dar gali būti perkvalifikuotas", - LŽ aiškino Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko pavaduotojas Eugenijus Motiekaitis. Jis neprognozavo, kada tyrimas gali būti baigtas. Pasak pareigūno, paauglių išnaudotojai migruoja po visą Europą, juos sunku surasti.

Grįžusiai merginai buvo suteikta psichologo pagalba. Kaip teigė Tauragės VTAS vedėja J.Vaišvilaitė, ją globoja ir "Caritas" Klaipėdos skyrius.

Šeimos maitintojai

Į užsienį išvežti paaugliai vienareikšmiškai tarnauja "šeimininkams", o priežastys, kodėl Lietuvoje nepilnamečiai daro nusikaltimus, kur kas įvairesnės. Viena skaudžiausių - kai vaikai, net mažamečiai vagia, kad padėtų išlaikyti šeimą. Atvejų, kai nusikalsti verčia tėvai, beveik neregistruojama.

Pasiteiravus apie tai Vilniaus teritoriniuose policijos komisariatuose, pareigūnai prisiminė tik vieną tokį įvykį. Naujojoje Vilnioje gyvenanti moteris seniai buvo žinoma kaip nuolat girtaujanti ir neprižiūrinti vaikų. Iš ko ji gyvena, niekas negalėjo suprasti, kol vieną dieną kaimynai išvydo, kaip girta motina rėkia kieme sūnui: "Be maisto namo gali negrįžti."

Pareigūnai tai aiškina paprastai. Vaikas, sugautas vagiantis, gali būti apklausiamas tik tėvų ar globėjų akivaizdoje. Tokiomis sąlygomis vargu ar galima tikėtis, kad jis pasakys tiesą. Todėl minimali tokių atvejų statistika toli gražu nerodo realios padėties.

Kauno apskrities vaikų socializacijos centre (KAVSC) gyvena trylikametis, kuris nuolat bėga iš šios įstaigos. Ne todėl, kad jam čia blogai. Kaip pasakojo KAVSC direktoriaus pavaduotoja Audronė Juozapavičienė, šeimoje, be šio paauglio, yra dar šeši mažesni vaikai. Vyresnėlis vagia norėdamas parūpinti jiems maisto. Neseniai trylikametis vėl buvo pabėgęs. Centro darbuotojai manė, kad paauglys pas motiną, bet jo ilgai nepavyko rasti, nes "šeimos maitintojas" atkakliai slapstėsi.

KAVSC direktorius Adolfas Skališius įsitikinęs, jog atvejų, kai vaikus vogti verčia tėvai - vienetai. "Beveik visada nepilnamečius į nusikaltimus įtraukia pašaliniai asmenys. Jie paprasčiausiai pasiūlo lengvą uždarbį", - LŽ sakė A.Skališius. Direktoriaus nuomone, fizinė prievarta naudojama itin retai, juk yra paprastesnių ir lengvesnių poveikio priemonių.

Centro vadovo žodžiais, išsiaiškinti tokius atvejus galima dviem būdais. Vienas jų - siekti, kad paauglys pasitikėtų šalia esančiu artimu asmeniu, kitas - surinkti grupę vaikų, kurie, pedagogų įtarimu, vagiliauja, ir su jais dirbti. Pasak direktoriaus, esama ir trečios galimybės - kai paaugliai patys paprašo pagalbos. Per 13 jo darbo metų būta tik vieno tokio įvykio. Į A.Skališių kreipėsi berniukas ir pasakojo esąs visiškai įklimpęs. "Džiaugiuosi, kad galėjome jam padėti", - prisiminė direktorius.

Lemtingas pirmas kartas

Nesvarbu, kaip paaugliai įtraukiami į nusikalstamą veiklą, jie visada patiria prievartą - fizinę ar psichologinę. "Nepilnametis verčiamas tapti asocialiu asmeniu. Jam į smegenis tarsi įrašoma, kad pinigai uždirbami tik taip. Apie kitokius būdus - darbą, mokymąsi - vaikas nė nebegalvoja. Jis net neįsivaizduoja, kad dirbdamas gali gauti pinigų. Taip traumuojama psichika", - LŽ aiškino Lietuvos vaikų ir jaunimo asociacijos pirmininkė psichologė Ramutė Dobrovolskienė.

Pasak jos, prievartos atveju vaikas praranda savo vertės, kurią vėliau sunku atgauti, jausmą ir dažnai visam gyvenimui yra pasmerkiamas aukos vaidmeniui. Net tada, kai toks asmuo suauga, juo lengvai manipuliuoja stipresnieji.

"Minėjote mergaitę, kuri Prancūzijoje sugebėjo pasipriešinti, nesileisti įtraukiama į tokį pasaulį. Tai priklauso nuo asmeninių savybių. Paauglius nusikalsti verčiantys asmenys - dažnai neblogi psichologai. Aukomis jie pasirenka bailesnius, pesimistiškai nusiteikusius, linkusius paklusti vaikus", - kalbėjo R.Dobrovolskienė.

Psichologė pabrėžė, kad lemiamą vaidmenį turi pirmas kartas, pirma vagystė. Kol ji neįvykdyta, paauglys dar nieko nebijo, o sykį jau nusikaltusiam nepilnamečiui nesunku pagrasinti: "Nenori daryti, ką liepiu, pranešiu apie tave policijai, tėvams, mokyklai." Vaikas tarsi patenka į užburtą ratą. Tačiau, psichologės teigimu, net ir tada dar galima išgelbėti paauglį nuo aukos vaidmens, baimės, pažeminimo jausmo, ir jis taps visaverčiu visuomenės nariu.

R.Dobrovolskienės manymu, dažnai netinkamai, o gal abejingai elgiasi suaugusieji, kurie, matydami ar žinodami apie tokius reiškinius, tik numoja ranka - ne mano reikalas. "Taip jie skatina toliau engti vaikus. Pasakysiu dar daugiau. Be to, kad nepilnamečiai verčiami vogti, jie dar verčiami ir elgetauti. Tiek Lietuvoje, tiek užsienyje. Ir tas, kuris, užuot pranešęs apie pinigų prašantį, elgetaujantį vaiką, jų duoda, prisideda prie jo skriaudimo. Juk aišku, kad pinigų reikia tikrai ne vaikui, o tam, kuris verčia jį tiesti rankutę", - baigė pokalbį psichologė.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"