TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Šv. Agotos diena: laikas šventinti duoną

2015 02 05 6:00
Sakoma, kai valgai duoną – burnoje jauti gyvenimo skonį. UAB "Ukmergės duona" nuotraukos

Šiandien, vasario 5-ąją, minima šv. Agotos diena. Tradiciškai tądien bažnyčioje šventinama juoda ruginė duona. Jos sudžiūvęs kriaukšliukas protėvių visus metus buvo laikomas garbingiausioje namų vietoje - virš krikštasuolės, prie šventųjų paveikslų.

Mūsų bočiai tikėjo, kad bažnyčioje per apeigas pašventinta duona saugo nuo gaisro ir ligų, blogos akies, gyvatės įkandimo, gydo žaizdas. Etnologas Libertas Klimka sakė, kad šventosios Agotos diena krikščionybėje pakeitė pagonių minėtą Gabijos - ugnies ir namų židinio deivės - šventę. "Šie vardai dažnai maišomi kartu - vakarais gesindami ugnį židinyje lietuviai kalbėdavo maldą: "Agota Agotėle, Gabija Gabijėle, užklota gulėk, po pelenais žėrėk, po namelius nevaikščiok." Manau, kad deivės Gabijos ir šventosios Agotos šventės viena kitą "užklojo" - iš krikščioniškojo kalendoriaus lietuviai sureikšmino tas dienas, kurios atitiko senąsias pagoniškas, skirtas gamtos arba darbo rūpesčiams minėti - juk tešlos užraugimui ir duonos kepimui senovėje buvo teikiama sakralinė reikšmė", - sakė etnologas. Anot jo, susipynę krikščionybės ir senojo baltų tikėjimo papročiai - būdingas lietuvių etninės kultūros reiškinys.

Krikščionybės laikais šv. Agotos dieną pašventinta duona kilus gaisrui buvo metama į ugnį tikint, kad ugnis nurims ir nesunaikins namų. Tokios duonos gabaliuką dėdavo ant krosnies, kad ugnis iš namų neišeitų ir neišplistų. Išleisdama sūnų į kariuomenę ar šiaip tolimą kelionę, motina trupinėlį šv. Agotos duonos užsiūdavo jo marškinių kamputyje - tikėdama, kad ji saugos sūnų nuo kulkos ar kitų nelaimių.

Šiais laikais duoną Lietuvoje kepa keli šimtai kepyklų. Jos kepimo metodai keičiasi, tačiau vienas dalykas išlieka nepakitęs - kasdieniškam stalui lietuvis dažniausiai renkasi juodą ruginę duoną. Apie duonos kepėjų darbą ir jų kasdienybę LŽ kalbėjosi su "Ukmergės duonos" direktore Vitute Šermukšnyte:

- Ar per „Ukmergės duonos“ įmonės gyvavimo metus įžvelgėte tendenciją, kokią duoną lietuviai labiausiai mėgsta: juodą ruginę, su priedais, plikytą, baltą?

- Nemažai sveikos gyvensenos propaguotojų ragina atsisakyti duonos ir jos gaminių, tačiau gydytojai sako, kad net laikantis dietos negalima duonos išbraukti iš savo valgiaraščio, mat tai vienas pagrindinių energijos šaltinių. Kaip pastebėjome, moterys dažniau renkasi baltą, o vyrai - juodą duoną. Ant kasdieniško stalo Lietuvoje populiaresnė juoda ruginė duona. Jaunimas labiau mėgsta duoną su pagardais: saulėgrąžomis, sėlenomis, džiovintais vaisiais, moliūgų ir sezamų sėklomis.

- Seniausia ir tradicinė lietuviška duona – juoda ruginė. Kokių rūšių duoną kepate „Ukmergės duonoje“?

- Iš UAB “Ukmergės duona” kepamos mėgstamiausia ir populiariausia juoda ruginė “Ukmergės duona”. Ji kepama nuo 1999-ųjų. 2008 metais dėl ypatingų skonio savybių ši duona įvertinta „Metų gaminio“ aukso medaliu. „Ukmergės duona“ kepama be jokių konservantų, o tik jai būdingo pikantiško saldžiarūgščio skonio suteikia specialiai šiai duonai gaminamas marmeladas. Ši duona yra mūsų pasididžiavimas, ji tarsi Ukmergės miesto vizitinė kortelė, garsinanti miesto vardą visoje Lietuvoje, o ir mūsų emigrantų šeimose išsiilgstama ir pageidaujama.

"Ukmergės duonos" direktorė Vitutė Šermuksnytė (kairėje): "Duonelė apglostoma rankomis kaip mylimas kūdikis."

Be šios duonos, kepame daugybę kitų rūšių gaminių. Štai praėjusiais metais pradėta kepti „Ukmergės grūdėtoji“ duona iškart pelnė mūsų pirkėjų palankumą ir buvo apdovanota „Metų gaminio“ aukso medaliu. Turime ir daugiau pavadinimų duonos, įvertintos šiuo garbingu titulu: tai „Grūdelis“, „Ruginė duona be mielių“, šviesi duona „Vilkmergė“, šviesi ir tamsi „Valstiečių duona“. Pirkėjų mėgstamos ir „Kauno duona“, ir „Rugytis“, ir „Palangos“, ir „Krašto“, ir kitos.

- Kiek laiko gyvuoja įmonė, kada buvo įkurta, kaip keitėsi jos asortimentas?

- Įmonė įkurta 1962 metais, tad UAB „Ukmergės duona“ gyvuoja per 50 metų. Pradžioje gaminių asortimentą sudarė vos 8 pavadinimų duonos ir pyrago gaminiai. Ilgainiui asortimentas plėtėsi, buvo įkurti konditerijos cechai. Šiuo metu savo pirkėjus lepiname itin plačiu bei įvairiu pasirinkimu ir galime pasiūlyti per 150 pavadinimų duonos, pyragų ir konditerijos gaminių. O apie mūsų gaminių kokybę liudija ir nacionaliniame konkurse Lietuvos metų gaminys pelnyti net 8 aukso medaliai.

- Kaip duona kepama šiais laikais?

- UAB „Ukmergės duona“ kepykloje duonos kepimas yra iš dalies mechanizuotas. Miltai laikomi talpyklose, plikiniai ir tešla maišomi maišyklėmis, o tešlos ruošiniai formuojami rankomis. Duonelė apglostoma rankomis kaip mylimas kūdikis. Taip suformuota duona yra puresnė, skanesnė. Mūsų produkcija yra natūrali, be jokių "pagerintojų". Nuo plikinio virimo iki iškeptos duonos supakavimo praeina maždaug para. Mūsų kepykloje duonos gamyba vyksta visą parą – ir dieną, ir naktį, ir šeštadienį, ir sekmadienį, ir per Kalėdas, ir per Velykas. Skanią, gerą duoną gali iškepti tik šį darbą mėgstantys žmonės.

- Pastaruoju metu gana populiaru duoną kepti namie. Kaip į tai žiūri profesionalūs duonos kepėjai? Ar labai skiriasi naminė ir įmonėje kepta duona?

- Tiek namie, tiek įmonėje duoną reikia kepti su meile, atida ir atsakomybe. Mūsų kepykloje natūralus raugas atnaujinamas kiekvieną dieną, todėl ir duona yra pastovaus, saldžiarūgščio skonio. Namie kepama duona paprastai būna švelnesnio skonio, su daugybe įvairių priedų: grūdų, riešutų, razinų. Namie kepamos duonos skonis gali skirtis, o mes laikomės tikslios receptūros, gamybos standartų.

- Protėviai duoną labai gerbė, minėjo ją maldose. Ar šiais laikais kepant duoną laikomasi kokių nors senovinių taisyklių, ritualų?

- Mūsų protėviai duoną labai gerbė ir brangino. Ir šiandien dar ne vienas prisimename mamos ar močiutės keptos duonos kvapą. Sakoma, kai valgai duoną – burnoje jauti gyvenimo skonį. Mes turime tautinio paveldo sertifikatus kai kuriems gaminiams. Juos kepdami laikomės senovinių, lig šiol vertingų taisyklių.

- Ar vasario 5-oji, šv. Agotos diena, minima kaip profesinė šventė?

- Kaip žinoma, Šventosios Agotos dieną švenčiama ir Duonos diena, ją visada minime. Pasveikiname darbuotojus, pasikviečiame svečių, pašventiname įmonėje kepamą duoną. Šia duona ir jos skleidžiama šiluma dalijamės su visais, kurie užsuka į mūsų Šviežios duonos parduotuvę, esančią Ukmergėje, šalia kepyklos.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"