TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Šv. Jono šaltinis - Lietuvos Lurdas

2011 06 23 0:00
Anykščių rajono Kavarsko miestelyje trykšta legendomis apipintas šv. Jono šaltinis. Kai kas iki šiol tiki, kad jo vanduo turi gydomųjų savybių -ypač Joninių naktį.
Daivos Baronienės nuotrauka

Anykščių rajono Kavarsko miestelyje trykšta legendomis apipintas šv. Jono šaltinis. Kai kas iki šiol tiki, kad jo vanduo turi gydomųjų savybių - ypač Joninių naktį.

Dešiniajame Šventosios upės krante įsikūręs Kavarskas pelnytai vadinamas Lietuvos Šveicarija. Tačiau labiau nei gražus kalvotas kraštovaizdis lankytojus į Kavarską traukia čia trykštantis šv. Jono šaltinis. Dar prieškariu jo vanduo laikytas šventu ir gydančiu. Dabar daugelis Kavarsko svečių tiesiog pripažįsta, jog šio šaltinio vanduo toks skanus, kad vien jo paragavęs pažvalėji ir bent trumpam pamiršti ligas ir kitas negandas.

Net kelios legendos

Vilnius didžiuojasi legenda apie Geležinį Vilką, o Kavarske sklando vadinamoji Versmės byla. Ji byloja, kad senovėje čia stovėjo medinė pilis, kurioje gyveno kunigaikštis Kavaris. Stipruolis dėl dažnų kovų su svetimšaliais buvo praradęs regėjimą, tačiau jėgų turėjo su kaupu. Sykį pilį apsupo kalavijuočiai. Nesiryždami kautis su narsiais pilėnais, svetimšaliai juos apsupo - pasmerkė mirti iš bado ir troškulio. Kai nusilpę žmonės iš tiesų ėmė vaduotis mirtimi, Kavaris įsmeigė į žemę savo kalaviją ir pareiškė, kad tas, kam pavyks jį ištraukti, prasiveržęs pro užpuolikus privalės iš šalia tekančios Šventosios atnešti vandens. Daugeliui pilėnų nedrįstant liestis prie kalavijo, jį ištraukė jaunuolis, kurio mylimoji ką tik mirė iš troškulio. Iš žemės ištryško versmė. Jos vandens atsigėrę pilėnai įgavo neįtikimų galių, todėl lengvai nugalėjo pilį apgulusius priešus. Negana to, versmės vandeniu nusiprausęs Kavaris praregėjo.

Tokia yra pagoniškoji Kavarsko šaltinio legenda. Kaip jis tapo šv. Jono šaltiniu, tiksliai nežinoma. Tačiau jau seniai manyta, kad šaltinio vanduo išskirtinių gydomųjų savybių įgyja būtent Joninių naktį.

Nuo seno Kavarske švenčiami šv. Jono atlaidai. Prieškariu atvykusieji į atlaidus išbetonuotais laipteliais leisdavosi į baseiną - kai kurie pasinerdavo į jį visu kūnu, kai kurie tik apsiprausdavo jo vandeniu. Žmonės šaltinio vandens pildavosi į atsivežtus butelius ir kaip vaistą gabendavosi namo.

Atnaujins maudynes

Šv. Jono šaltinis teka ir dabar, pilnas jo vandens telkšo baseinas. Tad mes, lietuviai, turime savąjį Lurdą, kuriuo mažai tesinaudojame. Baseinas priaugęs mistiškai atrodančių augalų, kurie itin gerai matyti švariame ir skaidriame šaltinio vandenyje.

LŽ kalbintas Kavarsko seniūnas Algirdas Gansiniauskas džiaugėsi, kad iš Europos Sąjungos fondų skirtas milijonas litų šv. Jono šaltinio prieigoms ir baseinui sutvarkyti. Jis tikisi, kad išgražinta šaltinio aplinka į Kavarską pritrauks dar daugiau svečių.

Šiuo metu baseine atvykėliai nesimaudo. Galbūt juos gąsdina vos 6-8 laipsnių baseino vanduo, o gal jie baiminasi povandeninio žolynų pasaulio. Tačiau, iškuopus ir sutvarkius baseiną, maudynes tikimasi atnaujinti.

"Kavarske sklando pasakojimai apie žmones, kurie, nusiprausę mūsų šaltinyje, praregėjo, kalbama, kad nudžiūvusi vieno mauduolio ranka atgijo. Konkretaus išgijusio žmogaus niekas nenurodo", - sakė A.Gansiniauskas.

Tačiau jis pabrėžė nuolat laboratorijose tiriantis šv. Jono šaltinio vandenį. Gauti rezultatai džiugina: tyrimai rodo, jog chemiškai vanduo yra itin švarus, o mikrobiologinė jo tarša neviršija normų.

Linki sveikatos

Šaltinio vanduo, kurio atvykstantieji neretai prisipila sklidinus bidonus, pačių kavarskiečių beveik nedomina. Senieji šio miestelio gyventojai Petronėlė ir Kostas Ližai LŽ pasakojo girdėję, kad šis vanduo "gerai akims", tačiau jie patys jo negeriantys ir stebuklų nesitikintys. Maudytis minėtame baseine Ližams per šalta, tad šaltinio prieigos jiems tėra pasivaikščiojimų vieta.

Panašiai kalbėjo ir garbaus amžiaus Kavarsko gyventojos Ona Paškevičiūtė, Bronė Matuliauskienė ir Marijona Kamunova. Senolės prisiminė, kad šaltinis jas traukdavęs vaikystėje, kai iš aplinkinių kaimų su namiškiais važiuodavusios į šv. Jono atlaidus. Dabar mėgautis šaltiniu moterys palieka atvykėliams, o pačios ramiai stebi besiprausiančius, vandenį geriančius žmones ir nuoširdžiai linki jiems sveikatos.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"