TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Svajonių profesija - kelias į darbo biržą

2012 08 01 7:42
LŽ archyvo nuotrauka/Svajonių profesija jaunus žmones dažnai atveda ne į sėkmę, bet... į darbo biržą.

Abiturientų studijų šiųmetis pasirinkimas, matyt, ir toliau didins diplomuotų bedarbių gretas. Tačiau nei pedagogai, nei Švietimo ir mokslo ministerijos (ŠMM) valdininkai patarti jaunimui renkantis būsimą profesiją kol kas nesivargina.

Kvietimų studijuoti Lietuvos aukštosiose mokyklose praėjusią savaitę sulaukė per 34 tūkst. krašto jaunuolių. Daugiausia valstybės finansuojamų vietų universitetuose surinko ekonomikos, medicinos, teisės, programų sistemų, statybų ir transporto inžinerijų studijų programos. Kolegijose - miškų ūkio, buhalterinės apskaitos, bendrosios praktikos slaugos, tarptautinio verslo ir automobilių techninio eksploatavimo programos. Net į 60 studijų programų universitetuose ir kolegijose, nesurinkus reikiamo studentų skaičiaus, priėmimas visai neįvyko.

"Šįmet ir universitetuose, ir kolegijose atsigavo informatikų programos, ūgtelėjo medicinos paklausa. Šiek tiek mažiau domino statybos specialybės, o tos pačios socialinių mokslų programos išlieka populiariausios", - LŽ pažymėjo Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacijos bendrajam priėmimui organizuoti prezidentas Pranas Žiliukas. Jo teigimu, studijų paklausa priklauso nuo kelių veiksnių. "Renkamasi tai, kas madinga. Tačiau abiturientai vis dažniau pasveria ir savo galimybes, ar jie turi šansų įstoti", - pridūrė P.Žiliukas.

Specialistai pastebi, kad abiturientai būsimas specialybes renkasi ne racionaliai, o veikiau pagal visuomenėje vyraujančius stereotipus. Akis vis labiau bado ir tai, kad jau metų metais populiariausių studijų programų absolventai gausiai pildo bedarbių gretas. Lietuvos darbo biržos duomenimis, per tris pirmas liepos savaites įregistruota 6,3 tūkst. absolventų. Tarp turinčiųjų aukštąjį išsilavinimą daugiausia registruota verslo vadybos, teisės (po daugiau nei 200 absolventų), buhalterinės apskaitos, ekonomikos (po daugiau nei 150 absolventų), socialinio darbo, verslo bei viešojo administravimo, kineziterapijos, socialinės pedagogikos ir statybų inžinerijos (po daugiau nei 100 absolventų) specialybių.

Tačiau kol kas nesutariama, kas mokykloje besimokančiam jaunuoliui turėtų patarti renkantis specialybę. Tiek ŠMM, tiek mokyklų vadovai kratosi šios atsakomybės, o valdininkų paruošti jaunimo ateities planavimo projektai dažniau gula tik "ant popieriaus".

Vadovaujasi stereotipais

Dar šį pavasarį buvo atliktas Europos Sąjungos (ES) lėšomis finansuojamo projekto "T klasė" tyrimas apie mokinių ateities profesijų pasirinkimą. Moksleivių buvo paklausta, kokią jie įsivaizduoja savo svajonių profesiją. Iš pusės tūkstančio apklaustų 11-19 metų moksleivių 17 krašto mokyklų dažniausias buvo atsakymas, kad svajonių profesija turėtų būti susijusi su solidžiu darbo atlygiu. "Pelningiausios" profesijos mokinių akimis - verslininko, advokato, bankininko, mediko ir politiko. Vis dėlto Darbo ir socialinių tyrimų instituto vadovo Boguslavo Gruževskio teigimu, šios profesijos labiau siejamos ne su geru atlyginimu, bet su aukštu prestižu visuomenėje, kurį formuoja aplinka. "Tiesa, kad advokatai uždirba daug, yra sėkmingų verslininkų, bet reikia nepamiršti, jog taip pat yra ir daug bankrutavusių verslininkų ir ne kiekvienas teisininkas gali tapti advokatu. Štai politikoje yra pačių įvairiausių profesijų žmonių, ir profesija toli gražu neužtikrina sėkmingos karjeros, nes matome daug politikų, tikrai nevertų žmonių pagarbos", - teigė jis.

B.Gruževskis paneigė mitą, kad mokinių pasirinktos profesijos būtinai reikalauja atitinkamo išsilavinimo, o tas išsilavinimas užtikrina atitinkamas pajamas. Šiandien esą gal tik vienintelis mediko diplomas užtikrina konkrečią darbo vietą. Tačiau krizės įkarštyje, pasak jo, net baigusieji medicinos studijas nebuvo tikri, ar neteks registruotis darbo biržoje. 2008-2010 metų statistika parodė, kad tarp darbą praradusiųjų - įvairiausių profesijų atstovai. "Medikams, skirtingai nei kitiems specialistams, gal kiek greičiau pavyko vėl įsidarbinti. Tačiau mediko kelią besirenkantis jaunas žmogus turėtų suvokti, kad iki pirmosios savo darbo vietos teks nueiti nemenką kelią ir pirmiausia - 9-12 metų studijuoti. Tai ilgalaikė investicija, o pirmosios mediko pajamos tikrai labai kuklios", - sakė B.Gruževskis. Jaunam žmogui renkantis būsimą profesiją, jo teigimu, reikėtų pirmiausia pasvarstyti, ar tai atitinka jo vidinius poreikius ir prigimtį, o ne tik galvoti apie pajamas.

Specialistų poreikio neprognozuoja

Apie būsimas savo profesijas dabar turėtų galvoti ne abiturientai, o žemesnių klasių mokiniai. Dešimtoje klasėje jaunuolis turi pats nuspręsti, kokius dalykus pasirinkti, kad išsipildytų jo ateities svajonės. "Tačiau 16 metų moksleiviui sudėtinga suvokti, ko jis norės po kelerių metų, tad jam turėtų padėti mokykla", - LŽ tvirtino projekto "T klasė" ryšių su visuomene atstovė Auksė Kontrimienė. Projekto organizatoriai įsitikinę, kad mokinių profesinis orientavimas vyksta nepaaiškinama linkme. "Darbo biržos duomenimis, darbą sunkiausia rasti šiuo metu tarp abiturientų populiariausių profesijų atstovams. Jaunimas veržiasi į ekonomiką, nors yra aibė bedarbių ekonomistų. Ir nenorima rinktis techninių bei inžinerinių specialybių. Akivaizdu, kad mokykloje jaunuoliai netinkamai orientuojami, jiems nepaaiškinama, kad po 10-20 metų susikaups socialinių ir humanitarinių mokslų specialistų perteklius", - kalbėjo A.Kontrimienė. Jos teigimu, šiuo metu mūsų valstybėje netinkamai vykdoma stebėsena, kokių profesijų specialybių reikės ateityje. "Šis procesas vyksta labai eklektiškai - kiek abiturientų "susišaudo" universitetai, tiek ir kepame vienų ar kitų specialistų. Tačiau į ateitį nežvelgiama, neprognozuojama, kokia kryptimi Lietuva eis ir kokių specialistų reikės po dešimties metų", - LŽ teigė A.Kontrimienė.

Orientavimas - su komerciniu prieskoniu

Vilniaus licėjaus abiturientai kasmet sėkmingai įstoja į pasirinktas specialybes universitetuose, dalis jų studijas renkasi prestižinėse užsienio aukštosiose mokyklose. Licėjaus direktoriaus Sauliaus Jurkevičiaus teigimu, didžioji dalis mokinių šioje mokymo įstaigoje yra motyvuoti, todėl patys apsisprendžia dėl studijų programų pasirinkimo. "Jiems rizikinga patarinėti, mokykla gali padėti nebent techniniu lygmeniu, t. y. patarti, kaip pildyti ir teikti dokumentus. Aiškinti gyvenimo tiesas moksleiviams yra sudėtinga, be to, tai nėra vieno žmogaus, kuris galėtų labai aiškiai pasakyti ar orientuoti, kompetencija", - LŽ tvirtino direktorius.

ŠMM taip pat nepateikia jokių konkrečių nurodymų, kaip reikėtų organizuoti mokinių profesinį orientavimą. Tiesa, nuo šių metų rugsėjo esą planuojama, kad mokyklose atsiras specialių konsultantų, kurie mokiniams turėtų padėti apsispręsti, kokią specialybę rinktis. Tačiau tai kol kas bus tik popamokinė veikla. "Tai tik teorinis lygmuo, o kaip bus praktiškai įgyvendinta, sunku net įsivaizduoti", - ŠMM planus skeptiškai vertino S.Jurkevičius.

Daugelyje mokyklų kasmet kelis kartus lankosi universitetų ir kolegijų atstovai, pristatantys savo studijų programas mokiniams. Tačiau tai tėra aukštųjų mokyklų komerciniai interesai, bet ne profesinis orientavimas. "Kiekvienas universitetas ar kolegija vilioja mokinius pasakojimais, kaip yra šaunu mokytis ir kokio aukšto lygio specialistais jie taps baigę vieną ar kitą aukštąją mokyklą. Tačiau visur kyšo interesų ausys. Jiems svarbiausia, kad abiturientai stotų į jų aukštąją mokyklą ir atsineštų kuo daugiau krepšelių", - sakė A.Kontrimienė. Ji neabejoja, kad visos aukštosios mokyklos konkuruoja rinkoje, ir tai nėra valstybinis požiūris į profesinį orientavimą.

Rinkos poreikio nesureikšmina

ŠMM viceministras Vaidas Bacys LŽ patikino, kad jau po mėnesio, nuo rugsėjo 1-osios, visame krašte mokyklose bus įdarbinta 400 specialistų, padėsiančių jaunuoliams planuoti savo karjerą. Viceministro teigimu, profesinis orientavimas per pastaruosius keletą dešimtmečių gerokai pasikeitė. Esą anksčiau žmogus tebuvo objektas, kurį galima pritaikyti tik tam tikroje profesinėje srityje, o dabar jis yra laisvas pats rinktis savo kelią ir planuoti karjerą. "Reikia gerbti žmogaus pasirinkimą būti tuo, kuo jis nori būti, nes tai yra jo gyvenimas", - pabrėžė V.Bacys.

Viceministras tikina labai nesureikšminantis darbo rinkos poreikio, esą ji labai greitai kinta. Specialistų poreikio prognozės ir jų planavimas, valdininko nuomone, yra net rizikingi. Jis pateikė ir pavyzdį, kaip 2008-aisiais statybininkai buvo paklausiausi, o jų atlyginimai - didžiuliai. Tačiau jau po metų subliūškus statybos sektoriui, daugelis jų tapo bedarbiais. "Jeigu kalbėsime vien tik apie tai, ko trūksta darbo rinkoje, nuvilsime didžiulę dalį jaunimo", - LŽ tvirtino viceministras. Anot jo, jaunam žmogui reikia padėti, išmokyti pačiam kurti savo karjeros galimybes. "Juk mes orientuojam konkretų žmogų. Jeigu jis pagal savo prigimtį yra menininkas, o mes  mėginsime jį suorientuoti pagal darbo rinką tapti amatininku, rezultatas gali būti labai liūdnas, mat jis nebus nei menininkas, nei amatininkas", - aiškino V.Bacys.

Viceministras neneigia, kad vis dėlto reikėtų prognozuoti ateities perspektyvas. Esą ir dabar kasmet rengiamos ataskaitos, planuojami tam tikri rodikliai aukštosioms mokykloms, tačiau statistiškai to apskaičiuoti neįmanoma. "Ką reiškia dešimčiai metų į priekį prognozuoti, kai per metus pasaulyje atsiranda 3-5 naujos profesijos?" - retoriškai klausė V.Bacys. Šiandieninis jaunas žmogus, jo teigimu, per savo gyvenimą turės pakeisti mažiausiai tris specialybes. "Čia ir slypi atsakymas, nes didžiausia Lietuvos problema yra ne tai, kad pas mus bloga bendrojo lavinimo, profesinio ar aukštojo mokslo sistema, o tai, kad mes nustojame mokytis ir manome, kad jau viską išmokome visam savo likusiam gyvenimui", - pabrėžė viceministras.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"