TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Svarbiausi Seimo darbai jau nuveikti

Pasibaigusį politinį sezoną parlamentarai vertina skirtingai. Tačiau beveik visų didžiųjų frakcijų atstovai sutinka, kad iš šios kadencijos parlamento jau nieko reikšmingo tikėtis nebeverta.  

Šeštadienį parlamentarai baigė kovo 10 dieną prasidėjusią eilinę Seimo pavasario sesiją. Per ją rinktasi į 56 plenarinius posėdžius, kuriuose priimta daugiau kaip 200 įstatymų, apie 70 nutarimų, 10 rezoliucijų. 

Valdančiosios frakcijos džiaugiasi reikšmingais sprendimais, opozicijos atstovai apgailestauja, kad į jų nuomonę dažnai nebuvo atsižvelgiama.

Darbinga sesija

Didžiausios Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos seniūnas Jurgis Razma įsitikinęs, jog pavasario sesija buvo darbinga, paženklinta itin reikšmingų sprendimų.

"Jeigu būtume apsisprendę ir priėmę nutarimą, kad dėl naujos atominės elektrinės statybų referendumo nereikia, galima būtų sakyti, jog padėjome tašką šiame strategiškai itin svarbiame įstatymų projektų pakete ir Lietuvai atsiveria graži perspektyva kelyje į energetinę nepriklausomybę. Dabar, kai likęs neeilinės sesijos klausimas dėl referendumo, bendras įspūdis šiek tiek sumenksta. Tačiau, pagal priimtų aktų strategiškumą, vargu ar iš pastarojo Seimo darbo rastume kitą tokią sesiją", - LŽ dėstė jis.

J.Razma džiaugėsi Seimo ratifikuota Europos Sąjungos finansinės drausmės sutartimi, svarstymais dėl pensijų reformos, privačių pensijų fondų. Ir apgailestavo, kad užtruko diskusijos dėl minimalaus mėnesio atlyginimo (MMA), todėl šiais metais jis nedidės. "Man labai norėjosi, kad jau šiemet minimali alga siektų 900 litų. Tam tikrai yra galimybių", - aiškino konservatorius.

Seimo rudens sesija, anot J.Razmos, greičiausiai bus sudėtinga. Esą artėjant parlamento rinkimams bus nelengva susitelkti ir geranoriškai susitarti dėl svarbiausių sprendimų. "Neturiu daug vilčių, jog dar priimsime reikšmingų teisės aktų. Duok Dieve, kad pasiektume kuo platesnį sutarimą dėl pensijų reformos", - pažymėjo J.Razma.

Neišsipildžiusios viltys

Gausiausios opozicinės jėgos - Seimo Socialdemokratų partijos frakcijos - seniūnė Irena Šiaulienė pasibaigusią sesiją vertina kaip vidutinę. Esą buvo nepriimta nemažai esminių ir visuomenės labai laukiamų sprendimų. Ji apgailestavo, kad šiemet, kai taip sparčiai kyla kainos, MMA dar nedidės. 

Nors Seimas pritarė Visagino atominės elektrinės statyboms, I.Šiaulienės teigimu, ekonomiškai šis projektas vargu ar yra gyvybingas ir pelningas. Norint statyti naują jėgainę, anot socialdemokratų, būtina atsiklausti visuomenės nuomonės.

I.Šiaulienė pažymėjo, kad praėjusią Seimo sesiją socialdemokratai padirbėjo iš peties. Ji džiaugėsi parengtais projektais dėl gyvenamųjų namų renovacijos, šilumos ūkio pertvarkos. Taip pat Seimo priimtais įstatymais dėl pridėtinės vertės mokesčio lengvatų spaudai ir transportui.

Tikėtis, kad per kelis šios kadencijos Seimui likusius rudens sesijos mėnesius bus priimta reikšmingų sprendimų, I.Šiaulienės nuomone, neverta.

Per daug projektų

Opozicinės "Tvarkos ir teisingumo" (TT) frakcijos seniūnas Valentinas Mazuronis pavasario sesiją teigė vertinąs "daugiau neigiamai negu teigiamai dėl buko valdančiosios daugumos užsispyrimo ir trukdymo padaryti tai, ką būtina padaryti". Jis, kaip ir kiti seniūnai, svarbiausiu darbu laiko energetinių projektų svarstymą, tačiau vertina šiuos nevienareikšmiškai. Dujų terminalo statybai pritaria, atominės - ne. Ypač keistas V.Mazuroniui atrodo valdančiųjų nenoras ir baimė išsiaiškinti tiesą apie bankrutavusį "Snoro" banką. "Esu įsitikinęs, kad dėl nepakankamai motyvuotų visų institucijų sprendimų valstybei buvo padaryta didelė žala", - sakė "tvarkietis".

Seniūno nuomone, TT frakcija sesijos laikotarpiu dirbo normaliai. Buvo pateikta siūlymų dėl šilumos kainų sumažinimo, monopolijų išardymo. "Žinoma, įgyvendinti tiek, kiek būnant valdančiaisiais, mums ir negalėjo pavykti", - pripažino V.Mazuronis.

Kitos opozicinės Krikščionių partijos frakcijos seniūnas Vidmantas Žiemelis pavasario sesiją pavadino chaotiška. Neigiamu jos aspektu politikas įvardijo teisės aktų gausą. "Ne visi Seimo nariai spėjo įsigilinti į pateiktus projektus, juolab kad nemažai jų buvo svarstomi ypatingos skubos tvarka", - kalbėjo seniūnas.

Jo įsitikinimu, daugelio projektų apskritai nereikėjo. Tokia situacija, pasak V.Žiemelio, susidarė dėl to, kad ne Vyriausybė, o atskiros ministerijos nustato prioritetus. "Krikščionis" piktinosi, jog pavėluotai buvo pateikti projektai, susiję su atomine energetika. "Svarbiausias mūsų frakcijos darbas - nutarimas dėl atominės elektrinės statybos referendumo surengimo. Po svarstymo Seimas jam pritarė", - sakė V.Žiemelis.

Trukdė Statuto liberalumas

Valdančiosios Liberalų sąjūdžio (LS) frakcijos seniūnas Algis Kašėta mano, kad visos sesijos prieš rinkimus dažniausiai būna "įtemptos ir lydimos politinių aistrų". Pasak jo, viena parlamentarų piktnaudžiavimo priežasčių - liberalus Seimo statutas. Ne kartą atmestas projektas, pakeitus kelis žodžius, būdavo registruojamas iš naujo. "Todėl antraeiliai klausimai neretai užgoždavo aktualius reikalus", - pripažino A.Kašėta.

Seniūnas teigė, jog LS frakcija pateikė nemažai svarbių projektų, tarp jų - šilumos ūkį, valstybės paramą būstui reguliuojančios pataisos, administracinę naštą mažinantys projektai. A.Kašėta prognozavo, kad pagal susiklosčiusią tradiciją per likusius porą mėnesių Seimas strateginių darbų nesiims.

Nuo rugsėjo opozicijos lyderio kėdė turėtų atitekti Darbo partijos (DP) frakcijos seniūnui Vytautui Gapšiui. Nors santykiai dėl energetinių projektų svarstymo tarp opozicinių frakcijų nėra patys geriausi, V.Gapšys vylėsi, kad probleminės diskusijos bus pratęstos jau kitos kadencijos Seime. "Manau, pasirinkome valstybei naudingiausią projektą. Bus skaičiavimai, galėsime sugrįžti", - sakė seniūnas. Be energetikos reikalų, "darbietis" džiaugėsi ir ne be jo iniciatyvos atsiradusiu Fizinių asmenų bankroto įstatymu.

Pasak V.Gapšio, Seimo darbą apsunkindavo tai, kad valdančioji dauguma neretai įsivaizduodavo turinti absoliučią daugumą. Todėl projektų su opozicija nederindavo, o stengdavosi juos priimti "iš jėgos pozicijų". "Vis dėlto, manau, parlamentinė kultūra tuoj pasieks tą lygį, kai bus nesvarbu, kieno projektas - valdančiųjų ar opozicijos, svarbu, kad jis reikalingas valstybei", - pažymėjo V.Gapšys.

Didelė pamoka

Seimo Liberalų ir centro sąjungos (LiCS) frakcijos seniūnas Andrius Burba pasibaigusią sesiją vertina pozityviai. Ji esą buvo darbšti: išnagrinėta nemažai svarbių klausimų, priimta daug įstatymų projektų. Reikšmingiausias, A.Burbos nuomone, buvo energetikos įstatymų paketas. Taip pat svarbūs ir kraštui reikalingi - atliekų, mėgėjiškos žūklės teisės aktai. 

Dideliu išbandymu koalicijai A.Burba vadina įtampą, kilusią per praėjusią sesiją tarp jo vadovaujamos ir TS-LKD frakcijos, dėl Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) vadovų atleidimo. "Vis dėlto sugebėjome atidėti į šalį asmeniškumus, susitarti ir neįvelti valstybės į didesnį sąmyšį, išsaugoti koaliciją. Tai buvo didelė pamoka", - pabrėžė jis.

Mišriai Seimo narių grupei vadovaujanti Agnė Zuokienė nusivylė, kad labai daug jos frakcijos siūlytų įstatymų projektų buvo neįtraukta į plenarinių posėdžių darbotvarkę. Tarp svarbiausių parlamente priimtų įstatymų ji mini energetinius projektus. Gėdingu A.Zuokienė vadina Vyriausybės nenorą didinti MMA.

A.Zuokienė vylėsi, kad Seimo rudens sesija kadenciją baigiančiam parlamentui bus darbinga. Jos nuomone, laikotarpis prieš rinkimus tam neturėtų daryti įtakos. "Kalbame apie valstybės interesus, todėl turime išlikti darbingi iki kadencijos pabaigos", - įsitikinusi ji.

Atsisveikino neformaliai

Sesijos pabaigą parlamento frakcijos tradiciškai paminėjo ir neoficialioje aplinkoje. Valdančiosios koalicijos atstovai, tarp jų ir Seimo pirmininkė Irena Degutienė bei premjeras Andrius Kubilius, praėjusį penktadienį buvo susirinkę Žvėryne esančioje "Jaltos" kavinėje. Netoli Seimo esantį Žvėryną pasirinko ir "darbiečiai", jie aptarė darbus kitoje šio mikrorajono smuklėje. "Tvarkiečiai" sesijos darbų "tašką" padėjo netoli Vilniaus esančioje sodyboje.

Atskiro pabaigtuvių vakarėlio Seimo konservatoriai nerengė. Apie nuveiktus darbus dalis frakcijos kolegų šnektelėjo praėjusį savaitgalį Molėtuose vykusiame TS-LKD Krikščionių demokratų bendrijos sąskrydyje.

Seimo LiCS frakcija taip pat apsiėjo be susibūrimo. "Tris mėnesius matėme vienas kitą, nuolat bendravome. Ypatingo poreikio rengti šventes niekada nematėme. Seime dirbame", - pažymėjo A.Burba.

Seimo socialdemokratai sesijos pabaigą paminėjo Giruliuose vykusiame partijos sąskrydyje. "Atskiro pasibuvimo frakcija nerengia", - sakė I.Šiaulienė.

"Krikščionys", pasak V.Žiemelio, atsisveikindami prieš vasarą papietavo Seimo restorano banketinėje salėje. LS, A.Kašėtos žodžiais, ketina "išlieti dūšią" šį savaitgalį rengiamame partijos sąskrydyje Tytuvėnuose.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"