TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Svarstė gaisrų prevenciją - suabejojo VPT

2013 05 23 9:03
Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Seimo Aplinkos apsaugos komitetas, vakar išklausęs Generalinės miškų urėdijos paaiškinimus dėl priešgaisrinės stebėsenos sistemos kokybės, netikėtai nusprendė kreiptis į ministrą pirmininką ir siūlyti apsvarstyti Viešųjų pirkimų tarnybos (VPT) vadovo Žydrūno Plytniko tinkamumą eiti pareigas.

"Šį klausimą svarstėme dar praėjusių metų rudenį ir nusprendėme, kad prie jo jau nebegrįšime. Negi su kiekviena nauja Seimo kadencija reikės prie to grįžti?" - per komiteto posėdį stebėjosi Seimo narė Aurelija Stancikienė.

Komiteto posėdis buvo sušauktas, kai aplinkos ministras Valentinas Mazuronis pažadėjo ieškoti kaltųjų, mat gavo priešgaisrinės apsaugos ir technikos ekspertų išvadas, kad Generalinės miškų urėdijos gaisrų prevencijos sistema, už kurią sumokėta 43,68 mln. litų, neva neatitinka jai keliamų reikalavimų. Aplinkos apsaugos komiteto nariai kalbėjo, kad eksperimentas atliktas VPT iniciatyva, dalyvaujant Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) ir Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) pareigūnams.

Pasirinkimui pritarė

Automatinė antžeminė miško gaisrų stebėjimo sistema buvo įdiegta 24 miškų urėdijose 2010-2013 metais, vadovaujantis dar 2007-aisiais parengtos Vieningos automatinės miškų gaisrų stebėjimo sistemos Lietuvoje modelio sukūrimo studijos išvadomis ir Varėnos miškų urėdijoje išbandžius viešame konkurse dalyvavusių trijų gamintojų siūlytą įrangą. Pasirinkto gamintojo įrangos techniniai parametrai buvo pranašiausi, tad VPT neprieštaravo pasirinkimui. Tačiau vėliau šios tarnybos vadovas ėmė abejoti dėl įdiegtos sistemos patikimumo. "Paaiškėjo naujų faktų, kurių anksčiau tarnyba nežinojo. Kol kas nenoriu jų atskleisti, kad informacija nepasklistų", - dar 2012-ųjų birželį, praėjus porai metų, kai buvo paskelbtas konkurso laimėtojas, dėstė žiniasklaidai VPT vadovas. Tačiau, kaip prisimena A.Stancikienė, ir 2012 metų spalį posėdyje dalyvavę VPT atstovai konkrečių kaltinimų nepateikė.

Jei paaiškėtų, kad įranga įsigyta neskaidriai, Generalinė miškų urėdija turėtų grąžinti gautą 27 mln. litų ES paramą.

Eksperimentas žiemą

50 metrų aukštyje įrengtos kameros 20 kilometrų spinduliu fiksuoja vietas, kuriose pasirodo dūmai arba liepsnos. Tada šie duomenys perduodami į dispečerinę ir skubama židinius likviduoti.

Ankstesnės kadencijos Seimas nusprendė prie klausimo nebegrįžti, bet šių metų balandžio viduryje, dar žiemos sąlygomis, VPT, FNTT ir STT iniciatyva Zarasų bei Ignalinos urėdijose naktį, dalyvaujant specialistams ir nepriklausomiems ekspertams, buvo tyčia sukelti keli gaisrai. Atliekant eksperimentą nustatyta, kad sistema veikia galbūt netinkamai, nes nefiksuoja ugnies židinių.

Generalinis miškų urėdas Benjaminas Sakalauskas Seimo komitete paaiškino, kodėl sistema nesureagavo į fiktyvius gaisrus. Pasirodo, eksperimentą buvo nuspręsta atlikti urėdijoms nežinant, kai stebėjimo kameros jau buvo išjungtos. "Gaisrų stebėjimo sistemą įjungiame dieną, o naktį ji veikia tik tada, kai dėl sausrų yra padidėjęs gaisringumo lygis arba kai miškai priskiriami penktajai degumo klasei, pavyzdžiui, Neringos urėdijoje", - dėstė generalinis urėdas.

Generalinio miškų urėdo pavaduotojas Gintaras Visalga pasakojo, kad analogiškos prevencinio gaisrų stebėjimo sistemos įdiegtos ir Vokietijoje, JAV, Kanadoje, Estijoje. Nustatyta, jog Vokietijoje, kur tokia sistema veikia nuo 2002 metų, išdeginti miško plotai sumažėjo perpus. Todėl, kaip prognozuojama, Lietuvoje šios sistemos ekonominis efektas turėtų siekti apie 2 mln. litų per metus, įskaitant įprastai išdegančio ploto sumažėjimą ir tai, kad nereikia urėdijoms samdyti asmenų, kurie visą dieną stebi aplinką budėdami 30-35 metrų aukščio bokšteliuose.

Valkininkų miškų urėdas Arvydas Strazdas LŽ taip pat pabrėžė įdiegtos sistemos naudingumą. Tarkime, praėjusiais metais šioje urėdijoje kilo 4 gaisrai, per juos, laiku pastebėjus ir nustačius židinius, išdegė vos 0,4 ha ploto, arba vidutiniškai po 4 arus.

"Ekonominis efektas - niekis, palyginti su tuo, kad nelieka žmogaus veiksnio, - kalbėjo urėdas. - Bandykime įsivaizduoti, ką reiškia visą dieną budėti kaitinant saulei. Po 5 valandų tokio darbo akys parausta ir ima ašaroti. O juk kantrių, nebijančių aukščio žmonių kaime ne taip lengva ir rasti sezoniniam darbui."

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"