TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Svarsto siūlymą prisipažinusių KGB bendradarbių bylas grąžinti VSD

2015 11 09 10:55
Alinos Ožič (LŽ) nuotrauka

Seimas svarsto siūlymą prisipažinusių slaptų sovietų saugumo bendradarbių įskaitos bylas grąžinti saugoti Valstybės saugumo departamentui (VSD).

Tokiam liberalės Dalios Kuodytės pateiktam projektui pritarta po pateikimo, jį toliau svarstys Seimo komitetai.

Pristatydama projektą Seimui D.Kuodytė tvirtino, kad perduodant bylas Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centrui (LGGRTC) padaryta klaida. D.Kuodytė argumentavo, jog VSD turėtų būti atsakingas už minėtą medžiagą, nes yra atsakingas už prisipažinusių asmenų apsaugą nuo šantažo ir kitokio galimo poveikio, tad vis viena turėtų turėti dublikatus.

„Pagal dabartinį reguliavimą VSD yra numatyta funkcija apsaugoti prisipažinusius asmenis, tuos 1600, nuo galimo bandymo juos verbuoti, šantažuoti, kaip nors kitaip paveikti“, – sakė parlamentarė.

Klausiama, kiek lėšų pareikalautų jos siūlymas, D.Kuodytė sakė, kad tai – tik benzino išlaidos, kurias asmeniškai esanti pasirengusi padengti.

„Jokių papildomų pinigų dokumentus fiziškai pervežti į VSD (nereikės), tai tik benzino sąnaudos, jei reikės, pati apmokėsiu. O funkcijų prasme VSD privalo ir vykdo šią (prisipažinusiųjų apsaugos nuo poveikio) funkciją. Aš jokių papildomų funkcijų jiems nesiūlau užkrauti“, – į kritiką, kad nauji įpareigojimai atitrauks VSD žmones nuo aktualesnių darbų, atsakė Seimo narė.

Pasak D.Kuodytės, bylas grąžinus VSD šių dokumentų saugojimas būtų patikimesnis, „būtų išvengta galimų spekuliacijų ir netvarkos disponuojant ir saugant asmenų, prisipažinusių slapta bendradarbiavus su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, įskaitos bylas“.

Prisipažinusių KGB bendradarbių bylos iš Saugumo departamento į LGGRTC perkeltos 2011 metais. Valdančiosios koalicijos politinė taryba prieš kurį laiką svarstė galimybę paviešinti asmenis, kurie pasinaudojo įstatyme numatyta galimybe ir prisipažino slapta bendradarbiavę su sovietų saugumu. Tuomet esą pritarta, kad tokių žmonių pavardės gali būti paskelbtos. Tačiau paaiškėjus, kad jiems buvo garantuotas slaptumas, valdantieji nusprendė KGB bendradarbių bylų įslaptinimą pratęsti 75 metams – ilgiausiai, kiek leidžia įstatymas.

Iškilus bylų slaptumo klausimui, pasigirdo kritikos, esą bylos LGGRTC saugotos netinkamai, bet po VSD patikrinimo nustatyta, kad nė viena Genocido centre saugoma byla nedingo. Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto vadovas Artūras Paulauskas BNS patvirtino, kad inventorizaciją vykdę saugumiečiai trūkumų tvarkant bylas surado, tačiau jie nebuvo reikšmingi.

Bylų inventorizaciją atlikti nurodė valdančiųjų partijų politinė taryba, mat įtarta, kad galėjo dingti dešimtys KGB talkininkų bylų, kuriose informacija pažymėta slaptumo žyma. Apie tai LRT televizijai yra sakęs „Tvarkos ir teisingumo“ lyderis Rolandas Paksas.

Paskelbus savanoriško prisipažinimo terminą, Liustracijos komisijai apie bendradarbiavimą su slaptosiomis SSRS tarnybomis prisipažino 1589 asmenys.

Remiantis išlikusia KGB dokumentine medžiaga daroma prielaida, kad 1940–1991 metais su LTSR KGB slapta bendradarbiavo apie 118 tūkst. asmenų.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"