TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Svečiai neatvyko, nes jų niekas nekvietė

2015 03 12 6:00
Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Minint nepriklausomybės atkūrimo 25-metį aukščiausios valdžios ložė buvo pustuštė. Į iškilmingus renginius Vilniuje nepakviesti nei Baltijos šalių, nei kaimynės Lenkijos prezidentai.

Vienintelis švenčių dienomis draugiją prezidentei Daliai Grybauskaitei palaikė oficialaus vizito atvykęs Islandijos vadovas Olafuras Ragnaras Grimsonas. Prezidentūros kvietimo jis sulaukė kaip pirmosios valstybės, pripažinusios atkurtą Lietuvos nepriklausomybę, prezidentas. Priminsime, kad prieš penkerius metus minint nepriklausomybės atkūrimo 20-metį į Vilnių buvo atvykę net penki - Latvijos, Estijos, Lenkijos, Suomijos, Slovėnijos - prezidentai, taip pat vienas laikinai šias pareigas ėjęs politikas.

Dėmesys Islandijai

Į LŽ klausimą, ar kvietimas į Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo 25-mečio iškilmes buvo išsiųstas Lenkijos prezidentui Bronislawui Komorowskiui, Latvijos - Andriui Bėrziniui ir Estijos - Toomui Hendrikui Ilvesui, prezidentės spaudos tarnyba atsiuntė lakonišką atsakymą: “Lietuvos Respublikos Prezidentės kvietimu į nepriklausomybės atkūrimo paminėjimo 25-metį yra pakviestas Islandijos Prezidentas Olafuras Ragnaras Grimsonas, kaip pirmosios valstybės, pripažinusios atkurtą Lietuvos nepriklausomybę, vadovas. Šventiniuose renginiuose taip pat dalyvaus Šiaurės ir Baltijos šalių parlamentų pirmininkai.“

LŽ pasidomėjo, gal kartais kvietimus į valstybinę šventę gretimų šalių vadovams išsiuntė parlamento padaliniai. Spaudos tarnyba patikino tokių žinių neturinti. Seimo pirmininkės Loretos Graužinienės atstovė spaudai Dalia Valentienė pabrėžė, kad Seimo pirmininkė į renginius kviečia tik parlamentų vadovus. Kviesti prezidentus – prezidentės prerogatyva. „Prezidentas A. Bėrzinis kvietimo į Kovo 11-osios minėjimą negavo. Mūsų šaliai atstovaus Saeimos pirmininkė“, - tokio atsakymo LŽ sulaukė iš Latvijos prezidento Spaudos tarnybos.

Keista situacija

Politologo Kęstučio Girniaus teigimu, nepriklausomybės atkūrimo 25-metis nėra paprastas minėjimas. Ir kad į iškilmes neatvyksta artimiausi kaimynai, kelia didelį nusivylimą, nes „tikėtasi didesnio solidarumo“. „Esminis dalykas, ar Lietuva kvietė tų valstybių vadovus. Jei kvietė ir šie neatvyko, vadinasi, kažkas yra blogai dėl tarpusavio santykių, jie prastesni nei turėtų būti. Jeigu kvietimų nebuvo, kaimynai ir nevažiavo. Niekas nenori brautis į kito šventę nekviestas“, - LŽ sakė politologas. Jis svarstė, kad gretimų valstybių vadovus galbūt atbaidė ir tam tikra prezidentės nuostata dėl formalių važiavimų į šventes. Kita vertus, bent jau Europos Komisijos atstovai, K. Girniaus manymu, galėjo atvykti į iškilmes ir nekviesti.

Vytauto Didžiojo universiteto profesorius Lauras Bielinis sutiko, kad atvažiuoti į šventę Vilniuje kiek sudėtingiau buvo Latvijos, šiuo metu pirmininkaujančios Europos Sąjungos Tarybai, prezidentui. „Gyvenimas toks, kad ne visi, ko gero, galėjo atvykti. Santykiai su lenkais nėra tokie nuoširdūs, kokie buvo prezidento Valdo Adamkaus laikais. Gal dėl šios priežasties su jais sunko buvo susitarti. O gal ir tartasi nebuvo“, - kalbėjo politologas. Jo žodžiais, šiltesnius ar vėsesnius santykius su kitomis valstybėmis lemia konkrečios priežastys. Tačiau, pasak L. Bielinio, labai blogai, kad prezidentūros pozicija „sukuria situaciją, kai komunikacija tarp artimiausių kaimynų trūkinėja ir lieka minimali“.

Numarinta tradicija

2010-aisiais Kovo 11-osios renginiuose dalyvavo penki prezidentai: Latvijos – Valdis Zatleras, Estijos – Toomas Hendrikas Ilvesas, Lenkijos – Lechas Kaczynskis, Suomijos – Tarja Halonen ir Slovėnijos – Danilo Tiurkas. Taip pat atvyko laikinai Moldovos prezidento pareigas ėjęs parlamento pirmininkas Mihajus Ghimpas.

Gretimų šalių vadovai Vilniuje ne itin laukiami ne tik Kovo 11-ąją. Numarinta tradicija Lietuvos ir Lenkijos prezidentams drauge minėti lietuviams ypatingą datą Vasario 16-ąją, lenkams – Lapkričio 11-ąją. Prezidentės spaudos tarnybos teigimu, „užsienio svečius nuspręsta kviesti tik į jubiliejinius renginius“.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"